Afganistano ir Pakistano pasienyje netrukus po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių sučiuptas Saudo Arabijos pilietis M.al-Qahtani, kaip teigė JAV valdžios institucijos, priklausė teroristinei organizacijai „Al Qaeda“ ir turėjo būti 20-asis žmogus grupėje, kurios nariai užgrobė keturis keleivinius lėktuvus, netrukus du iš jų nutaikę į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke.
Tačiau jam nepavyko įsėsti į „United Airlines“ 93-iąjį reisą, kuris tą kruviną rugsėjo 11-ąją sudužo Pensilvanijoje.
M.al-Qahtani buvo įkalintas, kankintas, o 2008 m. panaikinus kaltinimus jis paliktas už grotų be konkretaus termino, kada galėtų būti paleistas.
Šiandien M.al-Qahtani lieka izoliuotas JAV kalėjime Gvantanamo įlankoje Kuboje.
Arabas – vienas iš 39 kalinių, likusių įstaigoje, kurioje anksčiau buvo laikoma apie 680 įtariamųjų terorizmu. M.al-Qahtani advokatai ilgai teisinėmis priemonėmis kovojo dėl jo išsiuntimo į Saudo Arabiją.
Dabartinio Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracijai tenka sunkus galvosūkis: ar paleisti vyrą, kuris, advokatų tvirtinimu, dėl kankinimų serga sunkiomis psichikos ligomis – šizofrenija, depresija ir potrauminio streso sutrikimu, ar siekti, kad jis būtų laikomas už grotų neribotą laiką nepateikiant kaltinimų?
Ekspertai teigia, kad M.al-Qahtani atvejis yra lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar J.Bidenas laikysis pažado uždaryti prieštaringai vertinamą įstaigą Gvantaname, kuri yra George’o W.Busho administracijos pasaulinio karo su terorizmu simbolis, išlikęs per Baracko Obamos ir Donaldo Trumpo prezidentavimą.
J.Bidenas savo užsienio politikos darbotvarkę grindžia santykių su JAV sąjungininkais gerinimu ir Amerikos įvaizdžio užsienyje keitimu.
Sprendimus nutraukti kovines misijas Afganistane ir Irake prezidentas pristatė kaip šalies judėjimą pirmyn nuo nuolatinio „karo su terorizmu“, kuriuo Jungtinės Valstijos vadovavosi beveik du dešimtmečius. Bet tolesnis M.al-Qahtani ir kitų kalinių laikymas Gvantaname neatitiktų šių deklaruojamų tikslų.
Susitiko su O.bin Ladenu
Pasak psichiatrės Emily Keram, kuri buvo pasamdyta gynybos advokatų įvertinti jų klientą, M.al-Qahtani psichikos liga prasidėjo vaikystėje, kai aštuonmetis berniukas pateko į automobilio avariją ir patyrė sunkią smegenų traumą.
Peržiūrėjusi M.al-Qahtani medicininius įrašus E.Keram teigė, kad trauma sutrikdė gebėjimą skaityti ir susikaupti, o situacija dar pablogėjo vėlesniais metais po kitų dviejų autoavarijų: jis patyrė „ypatingų elgesio sutrikimų“.
Sykį Saudo Arabijos sostinės ar Rijado policija rado M.al-Qahtani nuogą šiukšlių konteineryje.
Po kelerių metų pareigūnai jauną vyrą suėmė šventajame Mekos mieste, kai jis vairuodamas automobilį metėsi į priešpriešinio eismo juostą.
Po šio incidento M.al-Qahtani buvo priverstinai paguldytas į Karaliaus Abdulo Azizo ligoninės Psichiatrijos skyrių. Gydytojai nustatė, kad jis kliedi ir yra linkęs į savižudybę.
E.Keram teigia, kad prieš patekdamas į JAV kalėjimą M.al-Qahtani sirgo šizofrenija.
Kaip tvirtina JAV valdžios institucijos, praėjus pusmečiui po išrašymo iš ligoninės ar Rijade M.al-Qahtani įtikėjo kraštutine islamo versija, o vėliau dalyvavo „Al Qaeda“ mokymo stovykloje Afganistane.
„M.al-Qahtani psichologiniai ir kognityviniai trūkumai pastebimi kitų, todėl jis yra pažeidžiamas manipuliacijomis ir prievarta“, – 2016 m. rašė E.Keram.
Stovykloje Afganistane, remiantis JAV turimais dokumentais, M.al-Qahtani susitiko su „Al Qaeda“ lyderiu Osama bin Ladenu ir prisiekė jam ištikimybę. Teigiama, kad O.bin Ladenas asmeniškai pasirinko jį dalyvauti rugsėjo 11-osios išpuoliuose.
Į JAV patekti nepavyko
2001 metų rugpjūčio 4 d. M.al-Qahtani nusileido Floridos mieste Orlande turėdamas bilietą į vieną pusę ir 2800 dolerių grynaisiais, todėl JAV imigracijos pareigūnams oro uoste kilo įtarimų, kad jis ketina nelegaliai pasilikti šalyje.
Vyras buvo apklausiamas pusantros valandos ir išsiųstas atgal į Dubajų. Nors teigta, kad į Orlandą M.al-Qahtani vyko susitikti su „Al Qaeda“ nariu Mohamedu Atta, vienu rugsėjo 11-osios lėktuvų užgrobėjų, vėliau M.al-Qahtani tardytojams sakė, jog susitikimo tikslo nežinojo.
Po nepavykusio mėginimo atsidurti JAV M.al-Qahtani 2001 metų rugpjūčio pabaigoje galiausiai grįžo į Afganistaną, o praėjus kelioms savaitėms po rugsėjo 11-osios išpuolių G.W.Busho administracija pradėjo visuotinę teroristų paiešką, kuri nusidriekė iki tolimųjų Afganistano sienų.
2001-ųjų gruodį M.al-Qahtani su kitais įtariamais „Al Qaeda“ kovotojais keliavo iš atokios vietovės Afganistano rytuose, kad pereitų į Pakistaną. Pakistano kariuomenė jį suėmė pasienyje ir maždaug po dviejų savaičių perdavė JAV pareigūnams.
2002 m. vasario 13 d. Vašingtonas perkėlė M.al-Qahtani į Gvantanamą. Jis buvo vienas pirmųjų sulaikytųjų, atvykusių į naująją įkalinimo įstaigą, ir tapo žinomas kaip sulaikytasis Nr.063.
Prisiminęs kankinimus verkė
Psichiatrė E.Keram vienoje iš septynių Gvantaname įkurtų sulaikymo stovyklų „Camp Echo“ 2015 metų gegužę daug valandų kalbėjosi su M.al-Qahtani nuošaliame tardymo kambaryje.
Specialistė ten buvo atvykusi įvertinti bendros vyro psichikos sveikatos būklės po daugiau nei 13 metų kalinimo ir ar jam teikiama tinkama medicininė ir psichiatrinė priežiūra. Kai jų pokalbiai pakrypdavo apie kankinimus Gvantaname, M.al-Qahtani dažnai verkdavo prisimindamas patirtus išgyvenimus.
Remiantis dokumentais, kurie buvo nutekinti žurnalui „Time“, M.al-Qahtani patyrė keletą griežčiausių „sustiprinto tardymo“ metodų, patvirtintų buvusio JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo pagal „Pirmąjį specialųjį tardymo planą“.
E.Keram teigė, kad maždaug 50 dienų laikotarpiu nuo 2002 metų lapkričio iki 2003 m. sausio M.al-Qahtani buvo taikoma labai daug žiaurių kankinimų.
Tarp jų – miego trūkumas, ekstremali temperatūra ir triukšmas, seksualinis pažeminimas, mušimas, dusinimas.
Protestuodamas prieš tokį elgesį su juo M.al-Qahtani kartais atsisakydavo valgyti ar gerti vandenį. Jei vyras išsekdavo, gydytojai per prievartą pastatydavo lašelinę. Vieną sykį prieš jį sutramdant M.al-Qahtani perkando lašelinės vamzdelį.
Tardytojai gąsdino M.al-Qahtani koviniais šunimis, pririšę už pavadžio vertė atlikti įvairius triukus. Kartais jam nebūdavo leidžiama pasinaudoti tualetu, todėl suimtasis apsišlapindavo.
M.al-Qahtani pasakojo E.Keram, kad kankinimų metu jam pasireiškė haliucinacijos. Per vieną jų vyras manė, kad yra miręs ir mato vaiduoklius, kol įsivaizduojamas paukštis patikino, jog jis vis dar gyvas.
Jis psichiatrei prisipažino troškęs pasitraukti iš gyvenimo.
„Aš nusižudyti norėjau ne dėl to, kad tiesiog mirčiau, o kad nutraukčiau psichologinę kančią, siaubingą vienatvės skausmą, – kalbėjo M.al-Qahtani. – Psichologinio kankinimo poveikis buvo baisus – daug blogesnis nei fizinių kankinimų.“
Tarp gyvybės ir mirties
Per apklausas tardytojai leisdavo medikams patikrinti M.al-Qahtani gyvybines funkcijas – kartais net trissyk per dieną. Taip siekta užtikrinti, kad kalinys galėtų ir toliau iškęsti tardymus.
M.al-Qahtani du kartus buvo hospitalizuotas dėl neįprastai lėto širdies ritmo. Vienąkart pareigūnai iš Puerto Rike esančios karinio jūrų laivyno bazės atskraidino radiologą atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimo, kai M.al-Qahtani širdies ritmas sumažėjo iki 35 dūžių per minutę.
Kai gydytojas nenustatė jokių anomalijų, M.al-Qahtani buvo uždėtas gobtuvas, jis surakintas antrankiais ir užkeltas ant neštuvų, o kitą dieną nuvežtas atgal į stovyklą tardyti.
2002 m. gruodžio 6 d., praėjus maždaug dviem savaitėms nuo apklausų pradžios, M.al-Qahtani tardytojams papasakojo istoriją, kad Afganistane buvo susitikęs su O.bin Ladenu. Kitą dieną jis atsisakė savo žodžių: „Aš taip kalbėjau, kad ištrūkčiau iš čia.“
2008 metų spalį tarnybiniame pranešime kariuomenės pareigūnas teigė, kad M.al-Qahtani prisipažinimas apie dalyvavimą O.bin Ladeno specialiojoje misijoje JAV „atrodo teisingas ir jį patvirtina kitų šaltinių pranešimai“.
2016 m. birželį E.Keram padarė išvadą, kad M.al-Qahtani negalės gauti veiksmingo gydymo nuo psichikos ligų, kol tebėra įkalintas Gvantaname.
Specialistė rekomendavo jį išsiųsti į Saudo Arabiją, kurios vyriausybė pareiškė, kad suteiks vyrui medicinos pagalbą.
„Žiaurūs fiziniai ir psichologiniai kankinimai, kuriuos M.al-Qahtani patyrė per tardymus, kartu su jo negebėjimu kontroliuoti, kas jam darosi, privedė prie to, kad jis turi tik du būdus nutraukti savo kančias: nusižudyti arba paklusti, – rašė E.Keram. – M.al-Qahtani parodymai buvo išgauti prievarta.“
M.al-Qahtani būklė labai pablogėjo. Per pastaruosius 9 mėnesius jis tris kartus bandė nusižudyti per psichozės epizodus, kuriuos sukėlė haliucinacijos. Sykį vyras bandė ryti sudužusio stiklo gabalus.
„Tai, kad toks ligotas žmogus kaip M.al-Qahtani kelia kokią nors grėsmę Jungtinių Valstijų saugumui, neįsivaizduojama“, – sakė Kankinimų aukų centro, kuris spaudė J.Bideno administraciją uždaryti Gvantanamą, Vašingtono padalinio direktorius Scottas Roehmas.
Teismas nepripažino
Išnagrinėti pastarųjų 16 metų teismo įrašus, susijusius su M.al-Qahtani teisinėmis pastangomis ištrūkti į laisvę, – daugiau nei 400 dokumentų, pateiktų nuo 2005 m. spalio iki 2021 m. birželio, reiškia leistis į kelionę po naujausios JAV istorijos nešvariausius momentus.
2008 m. visi kaltinimai M.al-Qahtani buvo panaikinti. Aukšto rango G.W.Busho administracijos pareigūnė Susan Crawford pripažino, kad sprendimą nulėmė tai, jog vyras kankintas: bet kokia informacija, gauta per tardymus Gvantaname, teismui buvo nepriimtina.
Nepaisant teismo sprendimo, 2008 m. kariuomenės dokumentuose buvo teigiama, kad M.al-Qahtani turi būti toliau laikomas suimtas, priskiriant jį „prie didelės rizikos nacionaliniam saugumui“ kategorijos.
M.al-Qahtani teisininkų komandos pastangos ką nors pakeisti buvo nesėkmingos. 2017 m. balandį advokatai nusprendė eiti Gvantanamo kaliniams dar neišbandytu teisiniu keliu: teigė, kad jų klientas, kaip karo belaisvis, pagal Ženevos konvencijas turi teisę į nepriklausomą trijų gydytojų komisijos medicininį įvertinimą.
Pasak advokatų, tai garantuoja JAV kariuomenės taisyklė, pagal kurią leidžiama išsiųsti sergančius ir sužeistus karo belaisvius. Todėl reikėtų išsiaiškinti, ar kiti gydytojai sutinka su E.Keram nuomone, jog kalinys yra toks psichiškai neįgalus, kad nekelia grėsmės Jungtinėms Valstijoms ir turėtų būti perduotas Saudo Arabijai.
Pentagonas nenusileidžia
Nors JAV teisingumo departamentas tvirtino, kad kariuomenės taisyklė Gvantanamo kaliniams netaikoma, po daug metų trukusių nusivylimų M.al-Qahtani ir jo teisininkų komanda pasiekė pirmą svarbią pergalę.
Pernai kovą JAV apygardos teismo teisėja Rosemary Collyer nurodė kariuomenei leisti nepriklausomai medicinos komisijai ištirti M.al-Qahtani ir nustatyti, ar jis gali būti siunčiamas į Saudo Arabiją, kad būtų prižiūrimas psichiatrų.
Teisėjos įsakymas sukrėtė Pentagoną, kuris nuolat kovojo už tai, kad civiliniai teismai negalėtų spręsti Gvantanamo kalinių likimo. D.Trumpo administracija dėl šios nutarties pateikė apeliaciją, kurią pernai rugsėjį Vašingtono apeliacinis teismas atmetė.
Šiemet sausio 15-ąją, paskutinėmis D.Trumpo prezidentavimo dienomis, Teisingumo departamentas dar kartą pasistengė, kad J.Collyer nutartis būtų panaikinta, ir pateikė prašymą dėl persvarstymo JAV Kolumbijos apygardos apylinkės teismui.
Taip padaryta remiantis tuomečio sausumo pajėgų sekretoriaus Ryano McCarthy skubiai įvestu taisyklių pakeitimu, kuriuo sulaikytiesiems Gvantaname netaikomas kariuomenės įstatymas dėl galimybės išsiųsti sergančius ir sužeistus karo belaisvius. Vyriausybės teigimu, dėl šios pataisos teismo sprendimas tapo neaktualus.
Bet M.al-Qahtani advokatai teigė, kad pakeistos taisyklės nepanaikino JAV vyriausybės pareigos laikytis Ženevos konvencijų.
Perėmusi M.al-Qahtani bylą J.Bideno administracija jau penkiskart prašė teismo atidėti jos nagrinėjimą, kol nutars, kaip toliau elgtis. Iki rugsėjo 8 d. Baltieji rūmai turi apsispręsti, kokių veiksmų imtis: toliau kovoti su teismo nutartimi, suteikti nepriklausomai medicinos komisijai prieigą prie M.al-Qahtani arba nutraukti bylą ir grąžinti vyrą į Saudo Arabiją.
Pasekmės – dvejopos
Jeigu J.Bideno administracija leistų medicinos komisijai ištirti M.al-Qahtani, tai sukurtų precedentą, pagal kurį daugelis kitų kalinių galėtų prašyti nepriklausomo gydytojų įvertinimo, galinčio atskleisti sąlygas, kuriomis areštuotieji buvo laikomi beveik du dešimtmečius.
O jeigu Baltieji rūmai palaikys D.Trumpo administracijos bandymą išbraukti Gvantanamo kalinius iš Ženevos konvencijų, tai gali kelti pavojų JAV kariams – potencialiems karo belaisviams: jiems gali būti atsisakyta suteikti tokį pat gydymą ir medicininį įvertinimą, kokio dabar siekia M.al-Qahtani.
Aršios diskusijos vyksta ir dėl to, ar Gvantanamo kaliniai turi teisę į „tinkamą procesą“ – konstitucinę teisingo elgesio teisme garantiją, kuri yra Amerikos teismų sistemos pagrindas.
J.Bideno teisininkų komanda šiuo klausimu yra susiskaldžiusi: dar neišdėstė viešos pozicijos šiuo klausimu. Tačiau liepos 19 d. Baltieji rūmai pateikė pirmą sprendimą dėl Gvantanamo politikos, leisdami perkelti sulaikytąjį Abdulą Latifą Nasserą į Maroką. Vis dėlto leidimas išsiųsti A.L.Nasserą, kuriam niekada nebuvo pateikti kaltinimai, neparodo, ar šis žingsnis yra reikšmingas politikos pokytis.
Vašingtone vykstant kovai dėl Gvantanamo įlankos ateities M.al-Qahtani dienas leidžia izoliuotas savo kameroje. Jis vengia kitų kalinių dėl šizofrenijos protrūkių.
Neseniai telefonu kalbėdamas su savo advokatu R.Kassemu M.al-Qahtani sakė, kad jis laikosi vien dėl vilties vėl pamatyti savo šeimą: „Man čia nėra jokio gyvenimo. Jei ir turiu ateitį, tai tik už šios vietos ribų.“
Parengta pagal CNN inf.
