Dar 1978-aisiais Lenkija kreipėsi į Tarptautinį arbitražą reikalaudama pripažinti jos išskirtinę teisę vartoti originalų degtinės pavadinimą „wodka“.
Lenkai motyvavo tuo, kad būtent jie sugalvojo šį gėrimą, o rusai tik perėmė išradimą.
Lenkija turi savo versiją
Mariuszas Swideris savo knygoje „Kaip mes kūrėme Rusiją“ tvirtina, kad XIII a. lenkai iš grūdinių kultūrų pagamintą alkoholį pradėjo naudoti ne tik medicinos, bet ir rekreacijos tikslais. Šis gėrimas buvo vadinamas „okowita“ – tai yra „gyvybės vanduo“ iš lotyniško posakio acqua vitae.
Sugalvoję naują jo pritaikymo būdą lenkai XIV a. sukūrė ir naują pavadinimą – „wėdka“.
Pirmasis dokumentas, kuriame pasirodė šis žodis, buvo 1405 m. teismo aktai.
1534 m. Stefanas Falimierzas, tarnavęs Podolsko vaivados Jano Tęczynskio rūmuose, savo knygoje „Apie žoles ir jų galią“ mini net 72 rūšis degtinės. Šias žolių trauktines tada buvo rekomenduojama vartoti kaip vaistus nuo įvairių ligų.
Lenkai taip pat pirmieji pasaulyje atidarė pramoninio masto varyklą – tai 1782 metais dabartiniame Ukrainos mieste Lvove padarė Baczewskių šeima.
Laikui bėgant lenkų gaminamas gėrimas taip išpopuliarėjo tarp vartotojų, kad įmonės klientais tapo net imperatoriaus šeimos nariai – Baczewskiai gavo oficialių Habsburgų tiekėjų statusą.
Rusija parengė atsaką
Praėjusio amžiaus 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių sandūroje SSRS negalėjo ignoruoti Lenkijos pretenzijų į degtinės išradėjus. Sovietų Sąjunga nusprendė įrodyti, kad šio gėrimo sukūrimo lenktynėse lenkus aplenkė rusai.
Užduotis ištirti degtinės kilmę buvo pavesta istorikui ir rašytojui Viljamui Pochliobkinui. Jis netrukus pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad distiliavimo būdu išgauti alkoholiniai gėrimai Rusijoje atsirado jau XII a.
Pagal V.Pochliobkino versiją, su spiritu rusai susipažino 1386 metais, kai pasiuntiniai iš Italijos miesto Genujos į Maskvą atsivežė gydomųjų savybių turintį aqua vitae. Šeimininkų tai nesužavėjo, nes dar XIV a. pradžioje vienuoliai iš Čudovo vienuolyno, buvusio Kremliaus teritorijoje, gamino midų ir kitus stipriuosius gėrimus.
Bet rusams kilo problemų organizuojant alkoholio gamybą didesniu mastu, todėl po dešimtmečio specialūs Maskvos pasiuntiniai keliavo į Italijos vienuolynus, kad savo akimis pamatytų tenykščių vienuolių naudojamą įrangą ir gamybos procesą.
V.Pochliobkinas tvirtina, kad jo tėvynainiai degtinę išrado XV a. antrojoje pusėje ir masinę gamybą pradėjo 1478 m. – tai yra anksčiau nei lenkai.
XVI a. pradžioje Maskvoje lankydavęsi švedai ten pirkdavo stiprių alkoholinių gėrimų ir grįžę namo vaišino artimuosius.
O pavadinimas „vodka“ kildinamas iš rusiško žodžio „voda“ – vanduo.
Surado kompromisą
Įvertinęs abiejų šalių argumentus Tarptautinis arbitražas 1982 metais nusprendė, kad degtinės išradėjai yra rusai, ir pripažino Sovietų Sąjungos teisę vartoti terminą „vodka“.
Tačiau tuo pat metu į šalį nebuvo nustumti ir lenkai – jiems suteikta teisė gėrimo pavadinime rašyti žodį „wodka“.
Taip buvo pasiektas kompromisas, kuriuo naudojasi šio stipraus gėrimo gamintojai tiek Rusijoje, tiek Lenkijoje, – verslininkams nesvarbu, kas buvo pirmas.
Parengta pagal „Wirtualna Polska“ inf.
