Visuomenėje pritapę migrantai kovoja su priešiška valdžia: politikai ruošiasi sugriauti getus

Danija nori iki 2030 metų panaikinti visus getus. Taip šalies vyriausybė vadina miesto kvartalus, kur dažnai gyvena daugelis imigrantų ir tautinių mažumų atstovų. Bet gyventojai kovoja prieš priverstinį iškeldinimą.

Danija nori iki 2030 metų panaikinti visus getus. Taip šalies vyriausybė vadina miesto kvartalus, kur dažnai gyvena daugelis imigrantų ir tautinių mažumų atstovų. Bet gyventojai kovoja prieš priverstinį iškeldinimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Danija nori iki 2030 metų panaikinti visus getus. Taip šalies vyriausybė vadina miesto kvartalus, kur dažnai gyvena daugelis imigrantų ir tautinių mažumų atstovų. Bet gyventojai kovoja prieš priverstinį iškeldinimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Mjolnerparkeno kvartale yra įsikūrę daugybė migrantų, kuriems teks išsikelti kitur. Valdžia tokiose vietose nori sumažinti nedarbo lygį. Tai kelia ilgus metus Danijoje gyvenančių migrantų pasipiktinimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Mjolnerparkeno kvartale yra įsikūrę daugybė migrantų, kuriems teks išsikelti kitur. Valdžia tokiose vietose nori sumažinti nedarbo lygį. Tai kelia ilgus metus Danijoje gyvenančių migrantų pasipiktinimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Danija nori iki 2030 metų panaikinti visus getus. Taip šalies vyriausybė vadina miesto kvartalus, kur dažnai gyvena daugelis imigrantų ir tautinių mažumų atstovų. Bet gyventojai kovoja prieš priverstinį iškeldinimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Danija nori iki 2030 metų panaikinti visus getus. Taip šalies vyriausybė vadina miesto kvartalus, kur dažnai gyvena daugelis imigrantų ir tautinių mažumų atstovų. Bet gyventojai kovoja prieš priverstinį iškeldinimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Danija nori iki 2030 metų panaikinti visus getus. Taip šalies vyriausybė vadina miesto kvartalus, kur dažnai gyvena daugelis imigrantų ir tautinių mažumų atstovų. Bet gyventojai kovoja prieš priverstinį iškeldinimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Danija nori iki 2030 metų panaikinti visus getus. Taip šalies vyriausybė vadina miesto kvartalus, kur dažnai gyvena daugelis imigrantų ir tautinių mažumų atstovų. Bet gyventojai kovoja prieš priverstinį iškeldinimą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 19, 2021, 10:04 PM

Kai Asifas Mehmoodas vedžioja žmones po savo kvartalą, nuo jo veido nedingsta šypsena.

„Čia mes pasodinome kalendrą“, – sako A.Mehmoodas, rodydamas į paaukštintą lysvę vidiniame kieme.

„O štai čia žaidimų aikštelė“, – priduria vyriškis.

A.Mehmoodas trumpam sustoja tarp raudonų plytų pastatų, apsidairo aplinkui ir klausia: „Juk čia gražu?“

A.Mehmoodas gyvena Mjolnerparkeno kvartale, kuris įsikūręs šiaurinėje Danijos sostinės Kopenhagos dalyje. 560 butų, išdalytų į keturis kiemus. Tarp jų – vejos, kuriose žydi daugiametės saulutės. Keletas vaikų stato pilis smėlio dėžėje.

Mjolnerparkenas atrodo kaip įprastas didmiesčio nuomojamų būstų kvartalas.

Bet Danijos vyriausybei Mjolnerparkenas yra tarsi juoda dėmė šalies žemėlapyje. Viena iš tų, kurių turi nebelikti. Kartu su ja – A.Mehmoodo ir jo šeimos.

Naikins neturtingus kvartalus

2018-ųjų pabaigoje Danijos parlamentas priėmė keletą įstatymų. Jais remiantis šalies vyriausybė nori sunaikinti jos teritorijoje esančius getus.

Taip Danijoje oficialiai vadinami miesto kvartalai, kur aukštas nusikalstamumo arba nedarbo lygis. Getai turi būti sunaikinti, o jų gyventojai išskirstyti po kitus gyvenamuosius kvartalus. Ištuštėję būstai bus parduoti investuotojams arba nugriauti.

Taip per trumpą laiką Danijos vyriausybė tikisi sumažinti neturtingų miesto kvartalų skaičių. Per ilgą laiką – kaip teigiama getų sunaikinimo plane – siekiama paversti Daniją valstybe be žmonių palyginimų.

Apie 14 procentų Danijos gyventojų – imigrantai arba imigrantų kilmės asmenys. Tai – mažiau nei Vokietijoje, kur maždaug kas ketvirtas žmogus ar bent vienas iš tėvų yra atvykėlis iš užsienio.

Bet dėl šių 14 proc. visoje šalyje ir kyla diskusijos.

Danijos partijos jau metų metus pasižymi imigrantams priešiška retorika. Moterims draudžiama nešioti visą kūną dengiančius drabužius.

Danijos socialdemokratų partijos lyderė, ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pasiūlė uždaryti visas privačias musulmonų mokyklas.

Bet nė vienas siūlymas iki šiol nebuvo taip toli siekiantis kaip geto sunaikinimo planas.

Šeimos privalo išsikelti

Artimiausiais metais turi būti iškeldinti 11 tūkst. žmonių. Daugelis jų – imigrantai arba pabėgėliai. Jie dabar privalėtų vėl palikti savo namus. Kaip ir Pakistane gimęs A.Mehmoodas.

53 metų vyriškis su žmona dešimtojo dešimtmečio pradžioje atvyko į Daniją.

Draugas surado butą Mjolnerparkeno kvartale. Plotas – 84 kv. m, trys kambariai, virtuvė, vonios kambarys. Čia jie įsikūrė, čia išaugo jų trys vaikai. Čia šeima gyvena iki šiol.

Bet 2019 metų kovą, kaip prisimena A.Mehmoodas, jis gavo laišką. Būstų statybos bendrovė pranešė gyventojams, kad iš keturių kvartalo namų du būsią parduoti. Visos ten gyvenančios šeimos privalėtų išsikelti.

Net ir praėjus daugiau nei metams po gauto pranešimo nėra aišku, kur reikia išsikelti ir kiek tai kainuotų. Žinoma tiktai tiek, kad A.Mehmoodas ir jo kaimynai bus iškeldinti, o namas renovuojamas, kad šį būtų galima išnuomoti pasiturintiems danams.

28 Danijos gyvenamąsias vietas vyriausybė priskyrė getams, atitinkantiems tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, didelį bedarbių skaičių. Savivaldybės turi pakeisti šių vietovių gyventojų sudėtį iki 2030-ųjų.

Ateityje ne daugiau kaip 40 proc. darbingo amžiaus gyventojų galės būti bedarbiai.

Greičiausiai tai įgyvendinama, kai bedarbiai iškeldinami ir pakeičiami dirbančiaisiais. Būtent toks procesas dabar vyksta daugelyje Kopenhagos miesto kvartalų.

Tai – skaičių žaidimas gyventojų sąskaita. Ir tai net nenaudinga integracijos požiūriu.

„Gali būti prasminga socialiai pažeidžiamus žmones išskirstyti į įvairius miesto kvartalus. Bet vien tik priverstinis iškeldinimas problemos nesprendžia“, – sako Danijos integracijos studijų centro įkūrėjas Rasmusas Bryggeris.

Planas nepadės integruotis

Tačiau problema yra ir dėl to niekas nesiginčija. Mjolnerparkenas ilgą laiką turėjo blogiausio Danijos gyvenamojo kvartalo reputaciją.

Gaujos kovojo tarpusavyje, daugelis gyventojų čia gyveno ir gyvena iš valstybės paramos.

Bet dabar gaujos susitaikė, vietovė aplinkui Mjolnerparkeną dėl savo centrinės padėties yra populiarus kvartalas.

„Planas dėl geto panaikinimo likusių sunkumų negali išspręsti, – sako R.Bryggeris. – Juk niekas negauna darbo tiktai dėl to, kad staiga įsikuria kitame miesto kvartale.“

Danijos vyriausybė tvirtina, jog ji norinti pirmiausia būsimoms kartoms suteikti geresnio gyvenimo startą, kad jos neišaugtų aplinkoje, kurioje vien skurdas bado akis.

Danijos transporto ir būsto ministerija tvirtina, kad gyvenimas socialiai pažeidžiamame miesto kvartale užkerta kelią integracijai.

Bet geto naikinimo planas nebūtinai padeda geriau integruoti imigrantus. Išskirstyti juos po kitus miesto kvartalus – dar nereiškia, kad ten jie labiau suartėja su savo naujaisiais kaimynais.

Pasak sociologų, naujų ir senbuvių gyventojų suartėjimo tikslui įgyvendinti reikalingos susitikimų vietos, bendri projektai, galimybės susitikti.

Viso to Danijos vyriausybės plane nėra numatyta.

Perkelia už kelių gatvių

Be to, iškeldinimo vietos tokios atsitiktinės, kad kai kurie gyventojai įsikuria tik už kelių gatvių.

Į kvartalą, kuriame gyvena beveik tiek pat imigrantų ir bedarbių, bet jis dėl formalių priežasčių nėra laikomas getu.

Kiti turėtų veikiausiai persikelti į miesto pakraštį – toli nuo savo darbo ar mokymosi vietų.

Be to, vyriausybės priemonės yra nukreiptos ir prieš žmones, kurie gerai integravosi į juos priėmusią visuomenę ir dabar jaučiasi įsižeidę.

A.Mehmoodas laisvai kalba daniškai ir turi pastovų taksi vairuotojo darbą.

Jo trys suaugę vaikai studijuoja Danijos universitetuose.

Pakistanietis save laiko pavykusios integracijos pavyzdžiu. Bet, nepaisant to, privalo palikti Mjolnerparkeną.

„Jaučiuosi lyg būčiau nubaustas“, – sako A.Mehmoodas.

Kas gali pasilikti gete, o kas privalo persikelti, socialinių būstų valdyba sprendžia daugiau ar mažiau atsitiktinai.

Kai kuriuose miestuose privalo išsikelti atskiros šeimos. Kituose – ištisi namai. Spėjama, jog pakistaniečio A.Mehmoodo namas buvo pasirinktas dėl to, kad yra atokiau nuo gatvės ir dėl to patrauklesnis galimiems pirkėjams.

A.Mehmoodas įpykęs: „Visą savo gyvenimą sunkiai dirbau. Dabar atima mano namus.“

Būstų statybos bendrovė privalo A.Mehmoodui ir kitiems kvartalo gyventojams pasiūlyti naujus butus.

Tačiau nuomininkai neturi jokios įtakos buto kainai, jo dydžiui ar kaimynystei.

Laiko priešiškumo išraiška

Pakistanietis baiminasi, kad ateityje tektų už butą mokėti daugiau negu jam dabar palankią 1 tūkst. eurų kainą. Jo žmonai, turinčiai inkstų problemų, daromos dializės.

„Dabar iki ligoninės mums tiktai penkios minutės kelio. Tačiau niekas negarantuoja, kad taip bus naujoje vietoje“, – sako A.Mehmoodas.

Daugelis gyventojų sunerimę ne tik dėl to, kad turi išsikelti. Danijos vyriausybės planus jie suvokia kaip priešiškumo jiems išraišką.

Ne tik dėl didelio bedarbių skaičiaus bus naikinamas Mjolnerparkeno getas. Bet ir dėl to, kad čia, Danijos vyriausybės požiūriu, gyvena per daug nevakarietiškos kilmės žmonių. Daugių daugiausia tokių žmonių galėtų būti 50 procentų – kaip sakoma geto iškeldinimo plane. 80,5 procento Mjolnerparkeno kvartalo gyventojų kilę iš tokių šalių kaip Turkija ar Somalis.

Skaičiuojami ne tiktai gimę užsienyje, bet ir jų vaikai, net jeigu atėjo į šį pasaulį Danijoje. Kaip ir Samiah Qasim.

Jos tėvai – palestiniečiai, bet ji gimė Danijoje.

„Čia užaugau, su savo vaikais kalbu daniškai. Bet dėl šio įstatymo jaučiuosi taip, tarsi nepriklausyčiau šiai visuomenei“, – sako S.Qasim.

Bus baudžiami griežčiau

28 metų moteris su savo sutuoktiniu ir dviem vaikais gyvena Mjolnerparkene. Jos butas yra name, esančiame kvartalo pakraštyje.

S.Qasim ir jos šeima priklauso prie tų gyventojų, kurie gali likti gete. Ar tai laimė ar nesėkmė, jauna motina negali įvertinti.

Likusiems geto gyventojams ateityje bus taikomi griežti reikalavimai. Už nusikaltimą, pavyzdžiui, gali būti nuteisti dvigubai griežčiau vien dėl to, kad gyvena Mjolnerparkene.

Tėvai savo vaikus tik pirmuosius jų gyvenimo metus gali prižiūrėti namuose, po to šie privalo lankyti dienos priežiūros centrus.

S.Qasim savo sūnų netrukus dieną atiduos į darželį.

„Mes su vyru studijavome, bet valstybė elgiasi taip, tarsi būtume pavojingi“, – sako jauna moteris.

Daniją padavė į teismą

A.Mehmoodas sako, jog jis visada žavėjosi Danija – dėl atvirumo, žmonių draugiškumo.

„Bet tai nebe ta šalis, kurią pažįstu“, – sako pakistanietis.

Dėl to gegužės pabaigoje A.Mehmoodas ir aštuonios kitos šeimos įteikė ieškinį prieš Danijos vyriausybę.

Jų advokatas sako, kad įstatymas dėl geto iškeldinimo yra diskriminuojantis ir pažeidžia žmogaus teises.

Jei reikia, Mjolnerparkeno gyventojai pasieks ir Europos žmogaus teisių teismą, kad būtų panaikinti dėl getų priimti danų parlamento įstatymai.

Teisininkai suteikia jiems gerų galimybių.

„Pagal Europos Sąjungos teisės direktyvos nuostatą žmonės negali būti diskriminuojami etniniu požiūriu“, – sako Kopenhagos universiteto teisės mokslų profesorė Kirsten Kirchner.

Prievartinį žmonių iškeldinimą, nes jie ne vakarietiškos kilmės, K.Kirchner laiko akivaizdžiu teisės pažeidimu.

„Kaip šis planas apskritai pateko į Danijos parlamentą, man yra mįslė.

Bet koks teisės skyrius turėjęs jį stabdyti“, – sako profesorė.

Veikiausiai tai daro tarptautiniai teismai.

Bet S.Mehmoodas ir kiti ieškovai neturi daug laiko. Jie privalo savo butus Mjolnerparkeno kvartale atlaisvinti iki 2021-ųjų. Bet kituose Danijos miestuose planas dėl getų yra įgyvendinamas jau dabar.

Kelios dešimtys Slagelsės ir Helsingioro miestų getų gyventojų jau gavo dokumentus dėl išsikraustymo, kai kurie namai parduoti.

Netrukus čia turi įsikelti nauji gyventojai, kurių vienas svarbiausių bruožų: jie – baltaodžiai.

Parengė Ona Kacėnaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.