„Kremliaus svetainėje V.Putinas publikavo straipsnį, kuriame įrodinėja, kad dabartinės Rusijos sienos – „nepagrįstos“, – rašo žinomas publicistas Andrejus Malyginas. – Ne tiktai su Ukraina, bet ir su kitomis buvusiomis SSRS respublikomis.
Anksčiau prezidentas tokią mintį išreikšdavo tiktai probėgšmais, o dabar prakalbo atvirai. Tai labai pavojinga.“
Žvalgėsi į istoriją
„Bolševikai rusų tautą laikė neišsenkama medžiaga savo socialiniams eksperimentams, todėl savavališkai pjaustė sienas, dalijo dosnias teritorines dovanas, – rašė V.Putinas. – Akivaizdu viena: Rusija faktiškai buvo apiplėšta.“
V.Putinas samprotavo: „Norite sukurti savo valstybę? Prašom! O kokiomis sąlygomis? Priminsiu vertinimą, kurį davė vienas ryškiausių naujosios Rusijos politikos veikėjų, pirmasis Sankt Peterburgo meras Anatolijus Sobčiakas. Būdamas labai profesionalus teisininkas jis manė, kad bet kuris sprendimas turi būti teisinis, todėl 1992 m. išsakė tokią nuomonę: SSRS įkūrusios respublikos po to, kai jos pačios anuliavo 1922 m. sutartį, privalo grįžti prie tų sienų, kurioms esant jos įstojo į SSRS. Kitaip sakant, išeikite su tuo, su kuo atėjote. Su tokia logika sunku ginčytis.“
Šias V.Putino mintis A.Malyginas komentavo taip: „Nežinau, kaip A.Sobčiakas, bet V.Putinas čia aiškiai gudrauja. Todėl, kad jei Ukraina „išeis su tuo, su kuo atėjo 1922 m.“, jai dabar turėtų atitekti, pavyzdžiui, Rusijos miestas Taganrogas ir dar daug ko kito.“
Beje, A.Sobčiako dukra, televizijos laidų vedėja Ksenija savo socialinio tinko paskyroje tuoj pat surengė sekėjų apklausą: „Savo straipsnyje V.Putinas mini mano tėvą.
Aš atsimenu tą jo kalbą. Sutinkate su šiais teiginiais?“
Praėjus keletui valandų iš kone 20 tūkst. balsavusiųjų 78 proc. palaikė tokią poziciją.
„V.Putino straipsnyje – absoliučiai teisingos išvados, padarytos remiantis puikia istorine erudicija, – teigė politologas Aleksandras Borodajus. – Prezidentas ne šiaip žino Rusijos istoriją, bet ir teisingai vertina konkrečius faktus.“
Rusijos komunistų partijos finansuojamas portalas „Svobodnaja presa“ („Laisvoji žiniasklaida“) citavo analitiką iš Kijevo Dmitrijų Džangirovą, kuris mano, kad „visas V.Putino straipsnis parašytas dėl kitos pastraipos: „Ir mes niekada neleisime, kad mūsų istorinės teritorijos ir jose gyvenantys mums artimi žmonės būtų naudojami prieš Rusiją.“
Centre – Ukraina
Itin daug dėmesio V.Putinas skyrė Ukrainai, teigė, kad būdama SSRS sudėtyje ši respublika gavo daug naujų teritorijų.
Pavadinęs rusus ir ukrainiečius broliškomis tautomis, V.Putinas pareiškė, esą Ukraina gali sėkmingai ir stabiliai gyvuoti tik išsaugojusi draugiškus ryšius su Rusija.
Šių šalių santykiai patiria krizę nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą, o Ukraina buvo įvelta į karą su Rusijos remiamais separatistais Donecko ir Luhansko srityse. Ten jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
„Esu įsitikinęs, kad tikrasis Ukrainos suverenitetas įmanomas tik partnerystėje su Rusija, – rašė V.Putinas. – Mūsų dvasiniai, žmogiškieji ir civilizaciniai ryšiai formavosi šimtmečius, buvo įsišakniję į tuos pačius šaltinius, o juos užgrūdino bendri išbandymai, pasiekimai ir pergalės.“
Imperinės nuotaikos
Rusijos prezidentas kaltino Vakarus sistemingai siekiant nutraukti abi kaimynes siejančius istorinius ryšius: „Antirusiško projekto autoriai Vakaruose formuoja Ukrainos politinę sistemą taip, kad prezidentai, parlamento nariai ir ministrai pasikeistų, bet išliktų priešiškumo Rusijai požiūris.
Be to, visą Ukrainos valstybingumą siūloma toliau kurti remiantis tik šia idėja.“
Anot V.Putino, Ukraina nesilaiko 2015 m. taikos susitarime prisiimtų įsipareigojimų suteikti Donbasui plačią autonomiją ir veikiausiai neįvykdys šio susitarimo: „Vis labiau įsitikinu, kad Kijevui paprasčiausiai nereikia Donbaso – pirmiausia dėl to, kad šių regionų gyventojai niekada nesutiks su tomis taisyklėmis, kurias jiems bandoma primesti jėga, blokada ir grasinimais.“
„Norėtųsi, kad perskaitytų ir suprastų teisingai“, – V.Putino straipsnyje dėstomas mintis apie rusų ir ukrainiečių vienybę komentavo organizacijos „Rusijos karininkai“ prezidiumo pirmininkas generolas majoras Sergejus Lipovojus.
Tačiau palaikantiems imperines nuotaikas V.Putino teiginiai tapo įkvėpimu.
Politikos apžvalgininkas Andrejus Perla akcentavo, kad straipsnis „pateikia tiek teisinį, tiek politinį nuoseklios ir sąžiningos politikos dėl Ukrainos ir „antirusiško projekto“ pagrindą.
Ir jei taip bus iš tikrųjų, turėsime Donbasą, Charkovą, visą Azovo jūrą! Taip pat visą Juodosios jūros pakrantę iki pat Rumunijos! O tada – pažiūrėsim!“
