Prieš šešerius metus pasirodžiusi Bartlomiejaus Siudylos knyga apie gudraus ir nepagaunamo Ščecino nusikaltėlio nuotykius kritikų liko nepastebėta ir nesulaukė didesnio skaitytojų susidomėjimo.
35-erių B.Siudylos knygą „Susitikimas“ išleido savo lėšomis.
Pratarmėje vyras parašė, kad „remiasi autentiškais, policijos neatskleistais Ščecino miesto nusikaltėlių nuotykiais, bet pakeisti tik veikėjų vardai ir vienas nereikšmingas įvykis“.
Pirmoji auka – benamis
Per knygos pristatymą baruose ir internete ją įsigijo vos keli šimtai žmonių.
Vienas jų buvo Ščecino policijos kriminalinių nusikaltimų skyriaus darbuotojas, tyręs įtarimus, kad B.Siudyla yra susijęs su keliomis aferomis.
Remdamiesi knygos siužetu kriminalistai atliko kasinėjimus vienoje užmiesčio sodyboje ir atrado užkastą benamio lavoną.
Šio asmens vardu B.Siudyla su dviem bendrais bankuose paėmė 60 tūkst. eurų paskolų ir nenorėdami jų grąžinti benamį nužudė.
Į degtinės butelį aukai banditai pripylė migdomųjų ir širdies darbą lėtinančių vaistų.
Užsnūdusiam benamiui užpuolikai surišo rankas, ant galvos užmovė plastiko maišelį, o patys lyg niekur nieko išsivažinėjo po namus.
Po trijų parų žudikai vėl atvyko į tą pačią sodybą ir užkasė lavoną po namo pamatais.
Bandė atsikratyti tėvo
Aiškindamiesi šį nusikaltimą ir ėmę klausytis B.Siudylos telefono pokalbių Ščecino kriminalistai sugebėjo užbėgti už akių dar vienai žmogžudystei. Paaiškėjo, kad vaistais nunuodijęs benamį B.Siudyla tokiu būdu norėjo anapilin pasiųsti ir savo tėvą.
Tai būtų leidę sūnui paveldėti turtą ir gauti draudimo išmoką.
Nuo į alų supiltų vaistų tėvas vis dėlto nemirė, todėl B.Siudyla jo nužudyti pasiuntė vieną bičiulį.
Šis tėvą užpuolė parke ir žiauriai sumušė, keliose vietose įskeldamas kaukolę.
Kai medikams pavyko išgelbėti sužalotojo gyvybę ir jis sveiko ligoninėje, sūnus nusprendė atkartoti viename kriminaliniame filme matytą nužudymo scenarijų.
B.Siudyla planavo paskambinti į ligoninę ir pranešti apie padėtą bombą, o per sumaištį suleisti tėvui nuodų injekciją.
Pareigūnai užbėgo už akių šiam nusikaltimui ir suėmė tėvažudžiu norėjusį tapti sūnų ir du jo bendrus.
Tardomas B.Siudyla viską prisipažino, bet teisinosi, kad nusikaltimus vykdė bijodamas dėl skolų atsidurti teisme ir prarasti teisę į dukters globą.
Po skyrybų mažametę pakaitomis esą globojo jis ir buvusi sutuoktinė, o teistumo atveju vaiką auginti būtų perėmusi jo motina.
Niekam tikusiu rašytoju žiniasklaidos pramintam B.Siudylai gresia įkalinimas iki gyvos galvos, o Ščecino kriminalistai analizuoja, ar jis nėra įsivėlęs į dar kitus nusikaltimus.
Parūpo ir Holivudui
Neatmetama galimybė, kad parašyti knygą apie paties įvykdytą žmogžudystę B.Siudylą paskatino panaši istorija, kuri kadaise sukrėtė Vroclavo miestą, o paskui nuskambėjusi visame pasaulyje.
Prieš 18 metų 30-metis filosofas bei keliautojas Kristianas Balas išleido romaną „Amok“, kuriame aprašė nužudymu pasibaigusią meilės trikampio istoriją.
Vietos kriminalistams kilo įtarimų, kad K.Balas knygoje įamžino savo žmonos meilužio, nedidelės reklamos agentūros savininko Dariuszo J. nužudymą ir lavono įmetimą į ežerą.
Mat buvo aprašyti tokie faktai, kuriuos galėjo žinoti tik nusikaltimo liudininkas.
K.Balas neprisipažino nusamdęs Dariuszo J. žudikus, tačiau vis tiek buvo nuteistas kalėti 25 metus.
Lemtingi tapo ne tiktai liudininkų parodymai, bet ir knygoje „Amok“ aprašyti faktai.
Procesą aptarinėjant žiniasklaidai ir K.Balo advokatams apskundus nuosprendį Vroclave po kelerių metų įvyko pakartotinis teismas, kuris patvirtino anksčiau skirtą bausmę.
Bylos svarstymai padidino susidomėjimą knyga „Amok“ ir leidykla ją pakartotinai išspausdino didesniu tiražu.
Pagal šią istoriją Lenkijoje buvo sukurtas kino filmas „Amok“, o JAV – juosta „Dark Crimes“, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko Holivudo žvaigždės Jimas Carrey ir Charlotte Gainsbourg.
Paleido iš kalėjimo
Garsiausiu pasaulyje rašytoju žudiku laikomas austras Johannas Unterwegeris, pramintas Smaugiku iš Vienos. 1950 m. motinos prostitutės, pastojusios nuo nežinomo JAV kareivio, pagimdytas vaikas dar paauglystėje ėmė vagiliauti, plėšikauti.
Būdamas 24-erių J.Unterwegeris Vokietijoje pasmaugė aštuoniolikmetę merginą ir buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jį tyręs psichiatras žudiką apibūdino kaip „psichopatinių sadistinių polinkių narcizą“. Bet po 15 metų Austrijos prezidento malonės dekretu J.Unterwegeris buvo išleistas.
Paleidimo prašė visas Austrijos kultūros elitas, susižavėjęs J.Unterwegerio kalėjime rašoma poezija, apsakymais bei autobiografiniu romanu. Žudikas už grotų daug skaitė, baigė licėjų, rašymo kursus ir tvirtino visiškai pasikeitęs.
Atsidūręs laisvėje J.Unterwegeris ne tik lankėsi susitikimuose su skaitytojais ir menininkų susibūrimuose, bet ir toliau prievartavo ir žudė moteris. Septynias pasmaugė Austrijoje, vieną – Čekijoje ir tris JAV, o Vienos teismui jį pakartotinai nuteisus kalėti iki gyvos galvos be teisės būti paleistam 1994 m. kameroje nusižudė.
