Kačių socialinis intelektas nėra aukštas, bet jos reaguoja greičiau. Tuo metu šunys geba veikti įvairiapusiškiau.
„Nors šunys ir katės daugeliu atvejų elgiasi skirtingai, juos vienija tai, kad jie yra plėšrūnai. O plėšrūnai priklauso protingesnei gyvūnų karalystės pusei“, – sakė Kopenhagos universiteto Biologijos katedros dėstytojas Jesas Soe Pedersenas.
Plėšrūnų privalumai
Aukštas plėšrūnų intelektas aiškinamas tuo, kad jie yra medžiotojai, – tai reiškia, jog šie gyvūnai kasdien atsiduria situacijose, kai tenka greitai nuspręsti, ką tiksliai reikia daryti vienu ar kitu momentu.
Faktas, kad daugybė grobio rūšių, pavyzdžiui, paukščiai ar pelės, išsivystymu nėra atsilikę taip smarkiai, todėl nėra lengva juos sugauti.
Jie daro viską, kad pabėgtų ir pasislėptų nuo aštrių plėšrūno nagų ir dantų.
Medžiotojui pasiseks ir jis laimės šias lenktynes tik tuo atveju, jei bus greitesnis ir protingesnis.
Kad būtum protingas, galvoje privalai turėti pakankamai sraigtelių. Tai reiškia, kad smegenys turi būti didelės kūno atžvilgiu, be to, joms reikia vietos.
Tai paaiškina, kodėl atrajotojai, pavyzdžiui, karvės, turi mažą galvą, palyginti su visu jų kūnu.
„Karvės minta žole, ji nuo jų nebėga, todėl galvijai neturi būti ypač protingi, kad galėtų prasimaitinti“, – pabrėžė J.S.Pedersenas.
„O štai katėms ir šunims, norint išgyventi, tenka pagauti savo grobį. Šie gyvūnai negali egzistuoti pagal kokią nors griežtai fiksuotą programą – medžioklės metu jie visuomet turi būti pasirengę priimti sprendimus naujose situacijose.
Tam reikia atitinkamo intelekto“, – pridūrė biologas.
Tačiau išlieka didelis klausimas, kuris protingesnis – katė ar šuo? Juk čia nepakanka palyginti smegenų dydžio santykio su likusiu kūnu.
Taip pat būtina žinoti, kam dar, neskaitant medžioklės, naudojamos turimos smegenys.
„Šių dviejų gyvūnų smegenų ir kūno svorio santykis iš esmės yra vienodas, todėl jo neįmanoma naudoti kaip orientyro, – šypsojosi J.S.Pedersenas. – Bet galime sakyti, kad šuo, skirtingai nei katė, yra socialus gyvūnas, tad jam tenka išeikvoti dalį savo intelektualinio potencialo bendravimui.
O katė gali apsieiti ir be to, visus protinius gebėjimus ji eikvoja išskirtinai sau.
Taigi katė gal ir neturi socialinio intelekto, bet, tikėtina, „lauko sąlygomis“ veikia greičiau ir efektyviau.“
Lemia gyvenimo būdas
Kopenhagos zoologijos sodo vyriausiasis zoologas Frandsas Carlsenas nemano, kad viskas yra būtent taip.
Intelektas – tai, kaip gyvūnas sugeba prisitaikyti prie naujų situacijų, ir tokiais būdais, kurie liudija, kad jis supranta, ką daro.
„Daugelis gyvūnų mokosi vienokio ar kitokio elgesio atlikdami daug bandymų, kol suranda sprendimą, bet iš tikrųjų tai nėra intelekto apraiška.
Šuns gyvenimo būdas įvairiapusiškesnis nei katės, nes ji dažniausiai ėda labai skirtingų rūšių maistą, o tai reiškia, kad katei tenka būti atviresnei, aktyviai ir įvairiapusiškai. Žmonės dažnai tai vertina kaip aukštesnį intelektą“, – teigė F.Carlsenas.
Nėra aiškių kriterijų
Kopenhagos zoologijos sodo vyriausiasis zoologas pabrėžė, kad nėra tikslinga lyginti skirtingų rūšių gyvūnų intelektą: „Intelektas – žmogaus sukurtas reiškinys, kurį sunku pritaikyti gyvūnams.
Žinoma, galima priversti šimpanzes spręsti sudėtingesnes užduotis nei žuvis – ir apskritai šimpanzės gerai sprendžia problemas, susijusias su jų kasdieniu gyvenimu. Kartais beždžionių rasti būdai iš tikrųjų parodo, kad jos turi tą bazinį intelektą.“
„Kita vertus, žuvys pranoks šimpanzes daugelyje kitų situacijų, susijusių su prisitaikymu prie jų gyvenamosios aplinkos.
Žinoma, šunys ir katės savo elgesiu daug artimesni vieni kitiems, bet net juos vis tiek labai sunku lyginti“, – apibendrino F.Carlsenas.
Parengta pagal „Videnskab“ inf.
