Martonas Palas jaučiasi esąs paralelinėje visatoje. Jis gyvena Budapešte su savo vyru bei sūnumi ir sako, kad per pastarąjį dvidešimtmetį Vengrijoje mato didelį progresą LGBT teisių klausimu.
Jis jaučia, kad visuomenė tampa vis atviresnė ir pozityvesnė jam ir jo šeimai, o tai daro jo gyvenimą nepalyginamai geresnį.
Kita vertus, šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas traukia priešinga kryptimi.
Nacionalistinė Vengrijos vyriausybė priėmė naują įstatymą, draudžiantį su vaikais dalytis homoseksualumą ir lyties keitimą „skatinančiu“ turiniu, užkirsiantį kelią bet kokioms diskusijoms LGBT temomis mokyklose.
„Priimdamas tokius sprendimus V.Orbanas vadovaujasi Lenkijos valdžios vadovėliu, kuris daugelį metų naikino LGBT bendruomenės teises naudodamas diskriminacinę retoriką ir kurstydamas homofobiją.
Galbūt aš gyvenu savo mažame gražiame burbule, tačiau tai, ką daro valdžia, visiškai prieštarauja visuomenei“, – CNN žurnalistams sakė M.Palas.
Ekspertai ir žmogaus teisių gynėjai teigia, kad V.Orbanas tikisi surinkti politinių taškų ir suskaldyti oponentus prieš kitų metų rinkimus.
Daugelis Vengrijos opozicijos partijų susivienijo bandydamos nugalėti ilgametį lyderį, tačiau LGBT išlieka klausimu, dėl kurio grupės viduje susitarti nepavyksta.
„Jie (vyriausybė) bando supriešinti visuomenę, – sakė Vengrijos LGBT gynimo grupės „Hatter“ komunikacijos vadovė ir valdybos narė Luca Dudits. – Pirmoji socialinė grupė, kurią jie panaudojo kaip atpirkimo ožį, kaip visuomenės priešą, buvo romai.
Po to įvyko 2014 m. pabėgėlių krizė, kurią jie panaudojo baimei kurstyti politiniais tikslais. Nuo to laiko jie surengė kampaniją prieš ES ir prieš (George’ą) Sorosą, taip pat jie turi antibenamių įstatymą. Jie taikosi į vieną pažeidžiamą socialinę grupę po kitos.“
L.Dudits taip pat teigė, kad Vengrijos vyriausybė bando uždėti LGBT žmonėms „pedofilų ir nenormalių piliečių“ etiketę.
V.Orbano „Fidesz“ partija naujausią pasiūlymą pridėjo prie atskiro plačiai remiamo įstatymo, kuris numato griežtą bausmę už pedofiliją, tokiu būdu pasunkindama galimybę oponentams balsuoti prieš ir sugretindama LGBT su pedofilija.
Naujasis Vengrijos įstatymas sukėlė dar vieną protestų ir tarptautinės kritikos bangą, įskaitant keletą griežtai suformuluotų pareiškimų iš ES lyderių.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen naująjį įstatymą pavadino „gėda“, prieštaraujančia ES vertybėms, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte pareiškė, kad „Vengrijai nebėra vietos Europos Sąjungoje“.
Nerimą keliantis nuosmukis
Aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai teigia, kad šis žingsnis yra tik naujausias nerimą keliančio nuosmukio LGBT teisių klausimu pavyzdys ne tiktai Vengrijoje ir Lenkijoje, bet ir visame pasaulyje.
„Daugelyje valstybių pastebimas realus regresas, o teisės, kurios anksčiau buvo pripažįstamos, dabar yra ginčijamos“, – sakė Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų asociacijos (ILGA) Europos skyriaus vykdomoji direktorė Evelyne Paradis.
Ji teigė, kad šis nuosmukis neapsiriboja LGBT bendruomene.
„Tai yra judėjimas, puolantis moterų teises, LGBT teises, seksualines ir reprodukcines teises... Jie tapo daug labiau matomi, aktyvūs ir pajėgūs visoje Europoje“, – sakė ji.
E.Paradis pridūrė, kad atskiros šalys patiria skirtingo pobūdžio įtampą dėl lyties, tapatybės ir seksualinių laisvių. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje dėmesys sutelktas į translyčių asmenų teises, o JAV puolamos reprodukcinės teisės.
„Tai galima pavadinti seksualinio progreso puolimu. Tai vyksta visoje Europoje, Lotynų Amerikoje, JAV“, – sakė kviestinė antropologijos ir etnologijos profesorė Oksfordo universitete Agnieška Koščianska.
Moteris teigė, kad viena priežasčių, kodėl problema ryškesnė Rytų Europoje, yra sudėtinga regiono istorija.
V.Orbanas, kaip ir Lenkijos bei kai kurių kitų šalių vyriausybės, bando pateikti homofobišką politiką kaip būdą apsaugoti nacionalines vertybes.
Praėjusią savaitę atvykęs į ES viršūnių susitikimą V.Orbanas gynė naują Vengrijos įstatymą.
„Tai ne apie homoseksualus, o apie vaikus ir tėvus“, – sakė jis ir pridūrė, kad komunistinės Vengrijos laikais buvo „kovotojas už laisvę“.
Ekspertai teigia, kad tai nėra vien Europai būdingas reiškinys. Europos vertybių pirmininkė Antverpeno universitete Heleen Touquet pažymėjo, kad nacionalistiniai ir kraštutinių dešiniųjų judėjimai dažnai siejami su anti-LGBT nuotaikomis.
„Norėdamas nustatyti savo tapatybę ir savo žmonių pranašumą turi apibrėžti, kas yra tavo žmonės, ir vienas būdų tai padaryti yra parodyti, kas tu nesi.
Pabėgėliai, LGBT ir translyčiai žmonės – tai mažos bendruomenės, juos lengva paversti atpirkimo ožiais ir parodyti savo patriarchalines vertybes“, – pareiškė H.Touquet ir pridūrė, kad tautos idėja dažnai yra glaudžiai siejama su tradiciniais šeimos ir lyčių vaidmenimis, o tai yra dar vienas būdas LGBT bendruomenę paversti „kitu“.“
Vaivorykštinė uždanga
Svarbų vaidmenį vaidina ir keletas kitų tvirtai įsigalėjusių įsitikinimų.
„Pew“ tyrimų centro duomenimis, Vakarų Europa ir postkomunistinis blokas aiškiai skiriasi požiūriu į LGBT bendruomenę.
Nors dauguma apklaustųjų visose Vakarų Europos valstybėse palaiko tos pačios lyties asmenų santuokas, dauguma Rytų Europos šalių, išskyrus Čekijos Respubliką, tam priešinasi.
Direktoriaus pavaduotojas „Pew“ globalių požiūrių tyrimų padalinyje Jacobas Poushteris teigė, kad takoskyros yra labai aiškios ir kad judant iš Rytų į Vakarus jos didėja.
„Yra vietų, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, kur 85 proc. ar daugiau sako, kad homoseksualumas turėtų būti priimtinas visuomenėje, bet, perėjus skiriamąją liniją, kitoje buvusios geležinės uždangos pusėje, šie skaičiai pradeda greitai mažėti, o patekus į Rusiją krinta dar žemiau“, – sakė jis.
Remiantis J.Poushterio tyrimais, 47 proc. žmonių Lenkijoje ir 49 proc. Vengrijoje mano, kad homoseksualumas turėtų būti priimtas.
Bulgarijoje šis skaičius sumažėja iki 32 proc., Rusijoje siekia vos 14 proc.
Rytų ir Vakarų požiūrių susipriešinimas akivaizdus. Šio mėnesio pradžioje 17 iš 27 ES lyderių parašė atvirą laišką, kuriame kritikavo naujus Vengrijos teisės aktus. Dauguma postkomunistinio bloko valstybių atsisakė jį pasirašyti.
Situacija pasikeitė
Vis dėlto buvo laikas, kai Rytų Europa pirmavo pagal LGBT bendruomenės pripažinimą pasaulyje. Bent jau ant popieriaus.
„Pažvelgus į buvusį Rytų bloką, šios šalys turėjo senas pažangių įstatymų, susijusių su LGBT teisėmis, tradicijas, pavyzdžiui, 1932 m. Lenkija dekriminalizavo homoseksualumą. Tai yra labai anksti“, – sakė A.Koščianska.
L.Dudits teigė, kad ir Vengrija kadaise lenkė Vakarų Europą dekriminalizuodama homoseksualumą 1961 m., nors gėjų bendruomenė išliko beveik nematoma.
Nukritus geležinei uždangai revoliucijos suteikė naujų laisvių ir, svarbiausia, bendruomenės matomumą buvusiose komunistinėse šalyse.
Pirmieji „Pride“ paradai visame buvusiame sovietiniame bloke įvyko 2000-ųjų pradžioje, vėliau įsigaliojo daugybė naujų teisės aktų, įtvirtinančių LGBT teises įstatymuose. Vengrijoje tos pačios lyties asmenų registruota partnerystė buvo įteisinta 2009 m.
„Tai įvyko likus metams iki „Fidesz“ vyriausybės atėjimo į valdžią“, – sakė M.Palas.
Registruota partnerystė Vengrijoje suteikia beveik tokias pat teises kaip ir santuoka, kuri šalyje leistina tik priešingos lyties poroms.
Viena reikšminga išimtis yra įsivaikinimas – nors M.Palas ir jo partneris kartu augina sūnų, teisiškai berniukas yra tik M.Palo vaikas.
Pora tikisi įsivaikinti dar vieną vaiką, tačiau, turint omenyje naujausią valdžios pasipriešinimą LGBT teisėms, M.Palas nerimauja, kad tokios galimybės laukti gali tekti labai ilgai.
Praėjusiais metais Vengrijos vyriausybė priėmė konstitucijos pataisą, pagal kurią tos pačios lyties poroms uždrausta įsivaikinti, leidžiant vienišiems žmonėms įsivaikinti vaiką tik gavus valstybės šeimos reikalų ministro pritarimą.
M.Palas tokį sprendimą laiko beprotišku: politikas sprendžia, kas gali, o kas negali įsivaikinti.
Problema, kuri pastebima visur
E.Paradis baiminasi, kad pastarųjų metų pažanga LGBT teisių srityje visoje Europoje galimai nustelbė didesnes visuomenės problemas, kurios skatina nuosmukį.
„Mes visi manome, kad einame į priekį, tačiau priėmus įstatymus daugelis valstybių nesugebėjo atlikti kur kas sunkesnio ir svarbesnio darbo – keisti viešąją nuomonę ir visuomenės požiūrį. Svarbu ne tik įstatymai, svarbu suburti ir sutaikyti visuomenę“, – sakė ji.
Populistinės Vengrijos, Lenkijos ir kitų šalių vyriausybės dabar naudoja šią esminę problemą, kursto baimes ir LGBTQ bendruomenę vaizduoja kaip priešą. E.Paradis teigė, kad nors Vengrija ir Lenkija priima įstatymus, nukreiptus prieš LGBT, vis daugiau panašių ženklų atsiranda ir kitose Europos ir pasaulio šalyse.
Panašios tendencijos pastebimos net tose šalyse, kurios paprastai laikomos liberaliomis, pavyzdžiui, Čekijoje.
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas neseniai „CNN Prima“ sakė, kad translyčiai asmenys jam kelia pasišlykštėjimą.
Norintiems pakurstyti ir pasinaudoti šiomis nuotaikomis potencialus politinis kapitalas yra aiškus, sako E.Paradis.
„Mes nuvertinome, kaip vis dar daugelyje šalių naudinga naudoti LGBT bendruomenes kaip atpirkimo ožius“, – sakė ji.
Parengta pagal CNN inf.
