Pradžioje buvo kraujo broliai: geriausi draugai, kurie įtvirtindavo draugystę vaikystėje įsipjaudami pirštą ir apsikeisdami lašeliais kraujo.
Paskui buvo atsiradusi mada geriausiems draugams apsistoti vienam šalia kito – gretimuose namuose ar butuose.
Dabar kai kurie draugystę pastūmėjo į visiškai kitą lygį – vienos ar skirtingų lyčių žmonės susituokia platoniškai, prisiekdami nepalikti vienas kito varge ar džiaugsme.
Svarbus įsipareigojimas
2020 m. lapkričio 14 d. Niujorko priemiestyje Ist Aislipe Jay Guercio ir Krystle Purificato pasipuošė vestuvinėmis suknelėmis, žengė prie sutuokiančiojo, apsikeitė žiedais ir pasibučiavo pirmą ir vienintelį kartą. Panelė Purificato pasikeitė savo pavardę į Guercio.
„Noriu, kad ji ir toliau būtų mano geriausia draugė ir gyvenimo partnerė“, – sakė 23 metų J.Guercio, studijuojanti komunikacijos mokslus Farmingdeilo valstybiniame koledže.
Geriausios draugės, abi nesančios tikros dėl savo seksualinės tapatybės („queer“) ir atviros santykiams su visais, tik ne vienai su kita, susipažino 2011-aisiais, o pernai rugsėjį nusprendė susituokti.
Jos miega vienoje lovoje, bet jų santykiai – grynai platoniški.
J.Guercio ir K.Purificato norėjo susituokti, nes siekė, kad būtų laikomos šeima teisiškai ir bendruomenėje.
„Norėjome, kad pasaulis žinotų, jog esame viena kitos pagrindinis žmogus pasaulyje, kad galėtume atitinkamai tvarkyti viena kitos teisinius reikalus, – aiškino J.Guercio. – Esame pora, vienetas ir partnerės visam gyvenimui.“
Ji patikino, kad jų santuoka – stabili, ilgalaikė ir besąlygiška.
Realybė gali būti kitokia
Nėra oficialios statistikos, kiek egzistuoja platoniškų geriausių draugių ar draugų santuokų.
Daug kas atvirai apie savo situaciją net nekalba.
Tačiau atsiranda vis daugiau aptarimų socialiniuose tinkluose ir įvairiose nedidelėse aseksualų (tie, kurie nejaučia seksualinio potraukio kitiems) ir aromantiškose (neturinčiųjų noro romantiškiems santykiams) interneto grupėse, kurie parodo, kad tokių santuokų gali būti daugiau, nei rodo skaičiai.
„Reikia pripažinti, jog heteroseksualūs monogaminiai (intymus ryšys tarp moters ir vyro) romantiški santykiai yra normalizuoti iki tokio lygio, kad bet kokie kitokie yra smerkiami, – sakė vedybų ir šeimos psichoterapeutas iš Pasadenos (Kalifornija) Nickas Bognaras. – Dėl to dažnai žmonės nekalba apie savo šeimos ypatumus, nes jų santykius kiti laikys nevisaverčiais tik todėl, kad jie išeina už normų ribų.“
Sekso ir santykių psichoterapeutė Indigo Stray Conger iš Denverio sakė, kad istoriškai vedybos būdavo ekonominis susitarimas, bet bėgant laikui jos virto visapusiškais santykiais, kuriuose poros iš sutuoktinio tikisi visų poreikių – socialinių, psichologinių, ekonominių – tenkinimo.
„Platoniškos santuokos iškelia įdomų klausimą – kokie santuokos elementai yra svarbiausi ir kokius poreikius partneriai teoriškai turėtų patenkinti, kad santuoka būtų sėkminga“, – sakė santykių ekspertė Jess Carbino iš Los Andželo, anksčiau dirbusi sociologe pažinčių programėlėse „Tinder“ ir „Bumble“.
Bučinys – tik simbolinis
40-metė Kim Reiter niekada nesvarstė galimybės susituokti su geriausiu draugu, nors save laiko nebinarinio lytiškumo (toks žmogus savęs neidentifikuoja nei vyru, nei moterimi ir tapatybę gali keisti), aromantiška ir biseksualia.
Vokietijos mieste Dortmunde gyvenanti K.Reiter 2013 m. pabandė ieškoti partnerio „OkCupid“ portale ir rado aromantišką ir aseksualų vyrą.
Jie greitai tapo platoniškais geriausiais draugais ir 2018-aisiais susituokė.
„Mūsų kasdienybė yra kaip geriausių draugų: mes kalbamės ir daug juokiamės, žiūrime filmus, bet fizinio elemento beveik nėra, – pasakojo K.Reiter. – Kartais apsikabiname ar vienas kitą masažuojame, kiekvieną vakarą pasibučiuojame sakydami „labanakt“, bet miegame skirtinguose kambariuose.
Vienas kito gyvenime esame svarbiausias žmogus.“
Kema Barton ir Dene Brown iš Kolambuso (Ohajo valstija) yra panseksualios ir gyvena panašioje platoniškoje santuokoje (panseksualumas reiškia seksualinį, romantišką ar emocionalų potraukį į visus žmones nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos ar lyties identiteto).
Septynerius metus jos yra geriausios draugės ir abi turi po du vaikus iš ankstesnių santykių.
Draugės nutarė susituokti ir visus gyvenimo sprendimus priimti kartu 2020 metų spalį, kai D.Brown laukėsi antrojo vaiko. Jos siekė santykius įteisinti oficialiai, nes norėjo šeimos drauge, kartu auginti vaikus ir viską spręsti kaip vienetas.
Dabar moterys kartu perka namą ir nori atidaryti bendrą banko sąskaitą.
Jų vaikai vienas kitą laiko broliais bei seserimis ir abi moteris vadina mamomis.
Pora niekada intymiai nebuvo suartėjusi, jos suteikusios viena kitai visišką laisvę susitikinėti su kitais žmonėmis.
„Esame įsipareigojusios investuoti viena į kitą, kad abiem būtų gerai, ir, svarbiausia, mes viena kitą labai mylime, – kalbėjo 30 metų D.Brown, JAV jūrų pajėgų veteranė, turinti kare patirtą negalią. – Kalbant apie asmeninį ryšį ir intymumą, mes jaučiame tą patį, ką žmonės jaučia tradicinėje santuokoje.“
Romantika – nestabili
Psichoterapeutė Kimberly Perlin iš Tausono (Merilandas) sakė, kad taip gyvenančios poros dažnai randa suderinamumą ir savitarpio supratimą, jų neakina romantiški jausmai, be to, poros iš anksto sutaria dėl bendro gyvenimo gairių.
Daugybė tokių santykių prasideda todėl, kad pora nori atskirti šeiminį gyvenimą nuo romantinio, nes pastarasis – nestabilus.
Kai kurie gali būti nusivylę meile, todėl jaučia, kad geriau jau ilgalaikė draugystė, kurioje konfliktai išsprendžiami lengvai.
„Jei abi pusės aiškiai supranta lūkesčius, moka lanksčiai ir bendraudamos spręsti nesutarimus, nenori tuoktis su kuo nors, kam jaustų romantišką meilę, ir sutinka laužyti nusistovėjusius standartus, kodėl kas nors turėtų aiškinti, jog iš to nieko nebus?“ – kalbėjo K.Perlin.
Psichoterapeutė I.S.Conger sakė, kad iš tiesų vestuvės iš meilės žmonijos istorijoje yra labiau išimtis nei norma.
O Jungtinėse Valstijose gyvenimas santuokoje suteikia daugybę privilegijų, pavyzdžiui, mokesčių lengvatų.
„Platoniška šeima yra daugiau, nei praleisti metus su kambario draugu nesutariant, kas yra švari virtuvė, – kalbėjo I.S.Conger. – Platoniška šeima – gilus ryšys ir ilgaamžis įsipareigojimas kartu esančiam partneriui, su kuriuo dalijiesi gyvenimu.“
Draugės perka namą
24 metų Jullep Teah, San Antonijaus mieste Teksase dirbanti skambučių centre, sakė, kad būtent tokius jausmus ji jaučia būsimajai žmonai Ashley Roberts (25 m.), su kuria yra geriausios draugės nuo šeštos klasės.
J.Teah save laiko demiseksualia – tai žmonės, kurie seksualinį potraukį jaučia tik tiems, su kuriais turi stiprų emocinį ryšį, nepriklausomai nuo lyties tapatybės.
Jos jau dabar visus finansinius sprendimus priima kartu, abi du kartus kraustėsi į kitą šalies pusę ir šiuo metu drauge perka namą.
Kartu pora laiko du šunis, o dėl vaikų dar nėra apsisprendusi, bet ateityje galbūt įsivaikins.
J.Teah sakė, kad kenčia nuo socialinio nerimo, todėl intymiai suartėti jai sunku, o romantiški santykiai nedomina.
Ji įsitikinusi, kad santuoka yra daugiau nei seksas ir meilės romanas.
Moters emociniai poreikiai dabar yra patenkinti ir ji neįsivaizduoja gyvenimo be A.Roberts.
„Pažindintis su žmonėmis sunku, užmegzti ryšį ir romantiškus jausmus irgi.
Vis daugiau jaunų žmonių pradeda suvokti, kad santuoka suteikia daugiau privalumų nei vien romantišką meilę, – sakė J.Teah. – Tad kodėl tai negalėtų būti geriausia draugė tiesiogine to žodžio prasme?“ („The New York Times“, LR)
Kodėl meilė trunka trumpai ir kas būna po to?
Šiais laikais sunku išgirsti besąlygiško atsidavimo istorijų, kuriomis dalydavosi mūsų tėvai ar seneliai (nuotr.), santuokoje išgyvenę pusę amžiaus ir daugiau. Ar dabar meilė trunka trumpiau ir santykiai jau mezgami su galiojimo data?
Ispanė psichologė Isabel Serrano-Rosa primena, kad žmonės linkę painioti skirtingas sąvokas – įsimylėjimą ir meilę.
Įsimylėjimas turi aiškų hormoninį komponentą: suaktyvėja testosteronas, dėl kurio mes intensyviai norime vienas kito. Ši emocinė būsena gali trukti maždaug dvejus metus, o norint ir vėliau išsaugoti ryšį, ateina laikas dirbti dėl santykių. Perėjimui į kitą etapą reikia nuolatinių derybų ir didelių pastangų suprasti vienam kitą: būtina pusiausvyra tarp savigarbos ir pasiaukojimo.
Dažna skyrybų priežastis yra nepakankamai strategiškas meilės valdymas, kai baigiasi įsimylėjimas: žmonėms sunku pereiti iš gražaus etapo į gyvenimą be rožinių akinių. Be to, pora neatsiranda iš niekur, ji yra sukuriama. Pradžioje darome daug dalykų, kurie maitina ryšį, norą ir bendravimą, tačiau laikui bėgant nustojame, nepakeisdami jų kitais. Tikime, kad kartą patyrus namų šilumą mums daugiau nieko nereikia veikti, nes rytoj ji vis tiek bus. Tačiau nieko nedarydami dėl antrosios pusės viską paverčiame etapu santykių pražūties link.
Psichologė I.Serrano-Rosa sako: „Meilė neturėtų būti su galiojimo pabaigos data, bet panašu, kad taip yra, nes visi per daug tikisi iš savo partnerių: siekiame, kad jis ar ji mus visaip tenkintų ir padarytų laimingus, norime, kad partneris būtų patrauklus, jaudinantis, kibirkščiuojantis, tačiau kartu stabilus, emocingas, saugus, nuspėjamas. Bet viskas viename pasitaiko retai.“
Anot psichologės, gyvename visuomenėje, kuri blogai toleruoja nusivylimą: „Kai ateina nusivylimas, greitai norime pasikeisti ir taip pereiname prie ko nors kito. Dėl to vietoj tvirtos meilės šiandien kalbame apie bjauriausią procesą – pasinaudoji ir meti.“
Ar teisūs sakantys, kad nebeliko tokios meilės kaip anksčiau? I.Serrano-Rosa teigia: „Mūsų tėvai taip pat išgyveno sunkius laikus, bet jie turėjo atskirus vaidmenis: tėvas buvo labiau susitelkęs į išorę, motina – į vidų. Kaip pora jie turėjo atskiras erdves. Kartais ginčijosi, bet taip pat rodė ir daug meilės.“
Šiuolaikinės poros išsiskiria, nes nori „augti“, o anksčiau toks asmeninio tobulėjimo variantas išvis nebuvo suvokiamas. Vis dėlto kai aistra mažėja, atsiranda galimybė auginti ir plėtoti bendrus projektus. Tad kai užgęsta romantinė kibirkštis, svarbu pažvelgti į partnerį kitoje šviesoje. Tikėtina, kad poros išliks, kol nebus piktnaudžiavimo, polinkio dominuoti vienam prieš kitą.
