Ji, dislokuota netoli Majorsko miesto, kur pastaraisiais mėnesiais žuvo keli kariai, prieš šešerius metus įstojo į kariuomenę prieš savo tėvų valią,
„Įstojau, nes privalėjau. Jei ne aš, tai kas? – klausė ji. – Didžiuojuosi, kad tarnauju kariuomenėje. Tai yra mano tikslas. Žinojau, kad mano šeimai nepatiks, jei įstosiu, todėl nesakiau mamai ir tiesiog nuėjau užsirašyti. Po to jau nebuvo kelio atgal“.
38 metų Alla Akimova dirba virtuvėje ir ruošia maistą kariams. Ji nusprendė įstoti į kariuomenę, kad galėtų padėti kare ir būti šalia savo vyro.
„Anksčiau būdavau namie su vaikais, – paaiškino ji, būdama kariniame poste netoli Zolotės. – Tačiau dabar jie visi užaugo, ir aš noriu padėti čia ką nors pakeisti. Negalėčiau eiti į karą turėdama mažų vaikų.“
Gynybos ministerijos paskelbtais duomenimis, iš viso 23 proc. Ukrainos kariuomenės karių sudaro moterys, ir šis skaičius vos per dešimt metų išaugo 15 kartų. Maždaug pusė iš jų yra karės, o kita pusė dirba civilinėse pagalbinėse pareigose.
2008 m. Ukrainos kariuomenėje tarnavo tik 1,8 tūkst. moterų. 2017 m. šis skaičius išaugo iki 23 tūkst., 2018 m. – iki 24,5 tūkst., 2019 m. – iki 27 tūkst., o 2020 m. – iki 29,8 tūkst. moterų.
Nenuostabu, kad tokį spartų augimą lėmė konfliktas su Rusija, prasidėjęs po to, kai Maskva aneksavo Krymą ir rėmė separatistus Donbase. Tačiau nors moterims padaryti karjerą ginkluotosiose pajėgose yra lengviau nei anksčiau, iššūkių išlieka.
Sovietinis palikimas
„Tradiciniai lyčių vaidmenys vis dar egzistuoja, ir juos sunku pakeisti. Tai nėra vienadienis dalykas, nes tai susiję su tradicijomis, – sako nepriklausoma tyrėja Hanna Hrytsenko, dalyvaujanti projekte „Invisible Battalion“ Ukrainoje, tiriančiame moterų vaidmenį kariuomenėje.
„Žmonės yra pripratę prie tam tikro gyvenimo ir nemato, kad jį reikia keisti“, – teigė ji.
H.Hrytsenko teigė, kad lyčių vaidmenys yra sovietmečio liekana, kai valstybės demografiniai prioritetai buvo skatinti moteris sutelkti dėmesį į gimdymą ir vaikų auginimą. Dėl to moterys dažniausiai stumiamos dirbti medicinos ar biuro darbą.
„Tačiau padėtis pamažu keičiasi“, – pridūrė ji.
Anastasija nori būti priešakinėse linijose, tačiau mano, kad tai bus iššūkis.
„Yra dalykų, kurių moterims negalima taip lengvai leisti daryti, pavyzdžiui, būti fronto linijoje. Ne visos moterys gali ten eiti, nes daugeliui vyrų tai nepatinka“, – sakė ji.
Ne visada fronto linija moterims yra pavojinga dėl konfliktų. Vykdydama projektą „Invisible Battalion“ H.Hrytsenko užfiksavo seksualinio priekabiavimo atvejus, tarp kurių yra ne tik užgauliojimai, erzinimai ir prisilietimai, bet ir kolegų vyrų išprievartautos karės.
Jos teigimu, ši problema greičiausiai yra daug labiau paplitusi, nei rodo oficiali statistika, nes daugelis aukų nenoriai kreipiasi į teismą.
„Moterys šiuo metu gali tik fiziškai apsiginti arba pasitraukti iš kariuomenės, kai kas nors atsitinka, – sakė H.Hrytsenko. – Nors kariuomenėje dirba tūkstančiai moterų, ši konservatyvi ir patriarchalinė sistema išlieka. Sistema dažnai nėra sukurta taip, kad rūpintųsi moterimis, kurios dažnai neturi kur kreiptis su savo skundais.“
Moterų judėjimo „ZA MAJBUTNE“ lyderė Iryna Suslova, buvusi Ukrainos parlamento, kuriame vadovauja Lyčių lygybės ir diskriminacijos pakomitečiui, narė, mano, kad laikui bėgant padėtis pagerėjo.
„Dar prieš penkerius metus moterys negalėjo būti tankistėmis, snaiperėmis, dalyvauti diversinėse ir žvalgybos grupėse, dirbti pėstininkų daliniuose“, – sakė I.Suslova.
Tačiau ji tikina, kad kova su seksualiniu smurtu tebėra didžiausias iššūkis ne tik Ukrainoje.
„Ši problema labai paplitusi visame pasaulyje ir šalyse, kuriose vyksta kariniai konfliktai. Deja, Ukraina nėra išimtis. Būtina įsteigti karštąsias linijas, sukurti pasitikėjimo linijas, dirbti, tirti ir patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn. Deja, dabar tai nevyksta, nepaisant to, kad tokių atvejų yra. Jie yra vieši, tačiau bylos nėra labai gerai ištirtos“, – teigė I.Suslova.
Karinė medikė Iryna Bazykina yra viena iš nedaugelio, kuri kreipėsi į žiniasklaidą ir papasakojo apie savo patirtį. Neseniai „Radio Liberty“ ji pasakojo, kad po to, kai paprašė vykti į frontą, vadas paprašė jos atvykti pas jį į namus ir aptarti jos ateitį.
Ten, jos teigimu, jis ją užpuolė. I.Bazykina sakė, kad kariškiai bandė neleisti jai iškelti bylos, o kai ji ją iškėlė, byla buvo nutraukta „dėl nepakankamų įrodymų“.
Bandymas pakeisti situaciją
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado patarėja lyčių klausimais Viktorija Arnautova kovo mėn. komentavo teiginius apie išprievartavimus Ukrainos kariuomenėje, sakydama, kad vyriausybė kuria tarptautinius kovos su priekabiavimu mechanizmus.
„Studijuojame teisės aktus, analizuojame vidaus dokumentus, kaip geriausiai sukurti šį mechanizmą, kuris apimtų skundų pateikimo būdus, proceso dalyvių teisių apsaugą, – sakė V.Arnautova. – Būtina sukurti tokius mechanizmus, kaip konfidencialumas ir anonimiškumas, galimybė nagrinėti bylas be viešumo. Tai labai stigmatizuota sritis ne tik ginkluotosioms pajėgoms, bet ir visai visuomenei.“
Kovo mėnesį Gynybos ministerijos Karinio švietimo, mokslo, socialinės ir humanitarinės politikos departamento vyriausioji specialistė Liubov Humeniuk teigė, kad ministerija stengiasi, jog kariuomenėje dirbančioms moterims būtų leidžiama įsitraukti į daugiau sričių.
„Yra apribojimų patekti į karininkų pareigas toje dalyje, kuri teisiškai saugo moterų reprodukcinę funkciją. Tai pareigybės, susijusios su sprogmenų, nuodingų medžiagų naudojimu, nardymo darbu, gaisrų gesinimu, taip pat povandeniniais ir antvandeniniais laivais, išskyrus moralinės, psichologinės ir medicininės paramos pareigybes, taip pat atskiras pareigybes specialiosiose pajėgose. Šiuo metu dirbama, kad šiuose daliniuose būtų atidarytos pareigybės moterims karininkėms“, – sakė ji.
„Euronews“ susisiekė su Ukrainos gynybos ministerija dėl komentarų, tačiau atsakymo ji nepateigė.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
