Per naujausius susirėmimus tarp palestiniečių maldininkų ir Izraelio policijos prie Al Aksos mečetės komplekso Jeruzalėje pirmadienį buvo sužalota daugiau kaip 300 žmonių.
Izraelis pirmadienį surengė aukų pareikalavusių antskrydžių Gazos Ruože, atsakydamas į virtinę raketų, paleistų „Hamas“ ir kitų palestiniečių kovotojų, intensyvėjant smurtui, išprovokuotam neramumų Jeruzalės Al Aksos mečetės apylinkėse.
Izraelis jau kelias dienas skendi įtampoje, tačiau tai toli gražu ne pirmas kartas, kai istoriniame Jeruzalės mieste susiremia palestiniečiai ir žydai.
Islamo tyrinėtojas profesorius Egdūnas Račius naujienų portalui lrytas.lt sutiko pakomentuoti šių dienų konfliktų priežastis bei galimas pasekmes Izraeliui.
Kovos dėl teritorijų
Svarbiausia šių dienų konflikto priežastis – kova dėl teritorijų itin svarbiame Jeruzalės mieste. Pasak E.Račiaus, šio konflikto istorija prasidėjo dar prieš daugiau nei 70 metų.
„Matyt reikėtų pradėti nuo žydų valstybės susikūrimo, gal netgi priešaušrio, kai žydų migrantai Palestinoje pradėjo pradžioje supirkinėti žemes, priklaususias vietiniams gyventojams, o vėliau daugėjant migrantų skaičiui, didėjant nuosavybės poreikiui, tiesiog buvo pradėtos užgrobinėti tam tikros teritorijos, kol galiausiai valstybei susikuriant, labai didelė dalis vietinių gyventojų palestiniečių, vadinamųjų, buvo išstumti iš tų teritorijų“, – lrytas.lt sakė E.Račius.
Perimtos teritorijos buvo prijungtos prie Izraelio valstybės, tačiau tai nebuvo pabaiga. Kaip tvirtina profesorius, palestiniečių namų ar teritorijų užgrobimai periodiškai tęsiasi iki pat šių dienų.
„Ką mes matome dabartiniu etapu, kas iš tikrųjų kartojasi jau visus tuos dešimtmečius nuo žydų valstybės susikūrimo, tai laikas nuo laiko, Izraelio atitinkamos tarnybos – miestų planavimo ar teritorijų planavimo – tiesiog aptveria tam tikras teritorijas žydų nausėdijų plėtrai, kur yra kuriama tam tikra infrastruktūra, statomi namai ir tos teritorijos, neretai paprasčiausiai yra nusavinamos, jos paskelbiamos Izraelio valstybės teritorija ir tenai buvę palestiniečiai išvejami“, – aiškino Vidurio Rytų regiono ekspertas.
Vietiniams gyventojams kartais pasiūlomos kompensacijos, tačiau, kaip tikino religijotyrininkas, neretai palestiniečiai negauna jokių kompensacijų, o yra tiesiog išvaromi, jų gimtųjų namų vietose kuriami infrakstruktūros projektai, statomi namai.
„Tai ką mes matome dabar nėra jokia naujiena ar išimtis, šita praktika jau veikia, sunku pasakyti, 7 ar daugiau dešimtmečių“, – tvirtino E.Račius.
Ar Jeruzalėje nebeliks vietos palestiniečiams?
Kalbėdamas apie tremiamų gyventojų ateitį, profesorius E.Račius įsitikinęs, bent vienas aktyvus žydų tautinio judėjimas, vadinamas sionizmu, nemato galimybės palestiniečiams likti Jeruzalėje.
„Palestinoje nenumatyta galimybė išlikti palestiniečiams, kitaip tariant, tikslas yra įvairiomis priemonėmis išstumti tuos žmones iš teritorijos, – nurodė E.Račius. – Kokios tos priemonės, ar labai brutalios, ar turi būti teisinės ar kažkokios kitokios, čia jau matyt detalės.“
Kraštutinis Izraelio požiūris yra tvirtai įsitvirtinęs valdžioje ir, bent kol kas, šalies instancijos puikiai tęsia šią programą.
„Ta programa, aršiausiai nusiteikusių žydų, ji išties, juda, galbūt ne taip sparčiai kaip jie norėtų, bet jie juda ta linkme, – kalbėjo VDU Regionistikos katedros profesorius E.Račius. – Kalbant apie tolimesnę perspektyvą, galbūt ne dešimtmečio, ne dviejų dešimčių metų perspektyvą, išties, gali susidaryt tokia situacija, kad palestiniečiai paprasčiausiai nebeturės jokios teisės į tą teritoriją, neturės nuosavybės, neturės žemės.“
Žiūrint iš tarptautinės perspektyvos, ji panašu, kad yra arba bedantė arba ir nenori priimti sprendimų, kurie galėtų įvesti tam tikras sankcijas žydų valstybei. kad na turbūt galima sakyti, tas toks lėtas siaučiantis genocidas palestiniečių būtų sustabdytas, jei ne visai nutrauktas.
Ar galima tikėtis griežtesnės Vakarų reakcijos?
Keturios Artimųjų Rytų ketverto narės – JAV, Rusija, Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos – šeštadienį pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl smurto Jeruzalėje. Tačiau smurto išpuolis prieš vietinius gyventojus leidžia pagalvoti apie griežtesnes reakcijas iš Vakarų.
Profesoriaus nuomone, kadangi tokie susirėmimai įvyksta ne pirmą kartą, galime nesitikėti griežtesnės reakcijos: „Retoriniame lygmenyje, tam tikrą laiką, neilgą, trumpą laiką bus reiškiamas itin gilus, įmanomiausiai pats giliausias susirūpinimas palestiniečiais ir jisai nuslops, lygiai taip kaip kitais kartais.“
E.Račius įsitikinęs – Izraelio valstybės atžvilgiu jokių didelių sankcijų, JT ar ES lygmenyje, nebus įvesta.
Kaip vieną iš to priežasčių, islamo tyrėjas įvardijo skaudžius istorinius įvykius Antrojo Pasaulinio karo metu: „Nieko panašaus tikėtis Izraelio atveju yra neįmanoma dėl įvairiausiu priežasčių, kai kurios yra susijusios su kalte, kurią jaučia Europos valstybės dėl to, kas įvyko XX a. viduryje.“
Izraelio ir JAV santykiai
Kalbėdamas apie Izraelio ir JAV santykius, profesorius siūlo apie tai šnekėti keliais lygmenimis.
Pirmas lygmuo yra viešai matomas – retorinis. Jis pasikeitė, Joe Bidenui tapus JAV prezidentui ir naujai administracijai atėjus į valdžią. Dabartinėje retorikoje galime rasti nesutarimų, tačiau esminis yra antrasis profesoriaus paminėtas lygmuo.
„Kalbant apie realų bendravimą ir bendradarbiavimą JAV supranta, jog vidurio rytuose be tokio strateginio partnerio kaip Izraelis, jos praprasčiausiai prapultų, – svarstė E.Račius. – Kitaip tariant, ir dabar JAV nesiseka nei Irake, nei Sirijoje, tiesa sakant, niekur vidurio rytuose, bet galima pasakyti purvu į veidą nėra puolama, nes Izraelis prilaiko JAV ir žvalgybine informacija, ir kitom priemonėm.“
Kitaip tariant, nepaisant to, kad JAV prezidentas kažkas iš administracijų administracijos atstovų gali viešai pakritikuoti Izraelį, imtis kokių nors realių veiksmų tikrai nesiryš.
„Pastabos sakomos, bet kad tai turėtų ilgalaikių pasekmių, būtų nutrauktas bendradarbiavimas koks jis yra, na vėlgi nebūkime naivūs“, – apibendrino profesorius.
Palestiniečių susiskaldymas
Kovoje su sistemingai veikiančiu Izraelio valdžia reikia vienybės. Tačiau pasak E.Račiau, vienybės tarp palestiniečių rasti sunku.
„Arabai nesugebėjo matyti toliau negu savo kiemo, tai yra va toks mentalinis feodalizmas, ir nesugebėjimas matyti bendresnio reikalo, susitelkti, jisai iš tikrųjų dabar persekioja palestiniečius“, – griežtai pagrindinę palestiniečių silpnybę įvardija profesorius.
Palestičiai stipriai susiskaldę, neturi vieningos pozicijos, dėl to laimėti nuosavybes kovas tarptautiniu lygiu darosi ypatingai sunku, tikino Artimųjų Rytų specialistas, bei įvardijo tai kaip dešimtmečius besitęsiančią „chronišką ligą.“
Musulmonų pyktis dėl apgadintos mečetės
Pirmadienio dieną pasirodė vaizdo medžiaga, kurioje matoma, kaip palestiniečiai nuo riaušės policijos guminių kulkų bei granatų slepiasi vienoje svarbiausių tikėjimo mečečių.
Tačiau tai nesutrukdė pareigūnams mėtyti riaušių granatas į šventovės vidų, kas gali sukelti ne tik tarptautinį musulmonų pyktį, bet ir diplomatinę krizę Izraeliui, kuris neseniai užmezgė santykius su Arabų lygos nariais, tiek palaiko santykius su kitomis islamą išpažįstančiomis šalimis.
E.Račius pastebi, kad tie, kurie vylėsi, jog Izraelis „civilizavosi“ ar bent jau tikėjosi ne tokių brutalių policijos veiksmų, dabar atsidūrė keistoje sitaucije, tarp jų – arabų pusiasalio valstybių vadovai.
„Vadovai, kurie mato, kas darosi švento Ramadano mėnesį vienoje iš švenčiausių musulmonams vietų.. Jeigu, sakykim, jei jie neatšauks savo ambasadorių ar konsultacijų, tai jau bus išties parodymas, kad paprasčiausiai tie arabų valstybių lyderiai yra nupirkti“, – įsitikinęs VDU profesorius. – Nežinau, amerikiečių ar Izraelio, kas jiems buvo pažadėta už diplomatinių santykių apžvelgimą.“
Vis dėlto, gali būti, kad kažkuri iš arabiškų šalių nuspręs nutraukti santykius su regione įsitvirtinusiu Izraeliu.
E.Račius tai įvardija kaip natūralų lūkestį : tu praryji tokią karčia piliulę, tai vyksta Ramadano mėnesį, besimeldžiantys žmonės yra šaudomi provokuojančios valstybės ginkluotų pajėgų.“
