Internete šių eilučių autoriui, kaip žurnalistui, tenka domėtis daugybe informacinių portalų, tarp kurių yra ir radikalių – tiek politiniu, tiek moraliniu atžvilgiu.
Vienas tokių – „Mir tesen“ (išvertus iš rusų k. – „Pasaulis mažas“), kuris pristatomas kaip žiniasklaidos holdingo „E-generator“ rekomenduojamas socialinis tinklas, kurį per mėnesį aplanko apie 12 mln. vartotojų.
Čia į akis krito didelio populiarumo sulaukęs straipsnis „Teritorijos, kurios galėtų patekti į Rusijos sudėtį jau šiandien“.
Iš pažiūros jame nieko nauja – neva po SSRS žlugimo daugeliui valstybių atiteko Rusijos žemių, o juk ir prezidentas Vladimiras Putinas, ir šalies vyriausybė vis dažniau užsimena apie galimybę susigrąžinti atseit savo valdas.
Ir kokios gi jos, išskyrus jau okupuotą Krymą?
Kaip įprasta pastaraisiais metais, pirmiausia aprašoma Ukraina. Taikinys – Doneckas, Luhanskas, Dnipras ir kitos vietovės, kuriose gyvena daug rusakalbių.
Toliau – Baltarusijos dalis su Vitebsku, Mogiliavu ir Gomeliu. Mat šios teritorijos 1924–1926 m. buvo perduotos į SSRS sudėtį sutikusiems įsitraukti baltarusiams, kad būtų sukurta galinga linija prieš tuometį vieną didžiausių priešų – Lenkiją.
Apie Kazachstaną aiškinama dar paprasčiau – atseit iki 1936 metų tai tiesiog buvo Rusija.
„Kai priėmęs naują konstituciją Kazachstanas tapo nebe Rusijos Federacijos dalimi, jaunai valstybei buvo perduotos Baškirijos žemės. Iki šiol Kazachstane gyvena gausybė rusų, kurie glaudžiai susiję su savo buvusia tėvyne“, – rašoma straipsnyje.
Lietuva nepaminėta, bet Estijai ir Latvijai rusai turi pretenzijų ir taikosi į Daugpilį, Narvą bei kitas su Rusija besiribojančias vietoves, kurios, kaip teigiama, jai priklausė nuo viduramžių.
„Žinoma, nė viena valstybė nesutiks užleisti savo teritorijų. Rusijos politikų pareiškimai apie rusiškas žemes kitose šalyse buvusiose SSRS respublikose kelia neigiamą reakciją. Nei Ukraina, nei Baltarusija, nei kas nors kitas nesirengia atiduoti „sovietmečio dovanų“, – teigiama straipsnio pabaigoje.
Tačiau nemažai Rusijos gyventojų įsitikinę, kad tokios pretenzijos teisėtos. Antai vienas komentatorių paskelbė: „Net neabejoju, kad Baltijos šalys grįš į Rusijos sudėtį. Kai šios gentys 1990 m. tapo nepriklausomos, niekas nemanė, kad jos susidės su mūsų priešais. Tokios išdavystės niekad nepamirš ir neatleis nė vienas iš Rusijos vadovų.“
Galima būtų tik pasijuokti iš tokių geopolitinių sapalionių, tačiau tai būtų juokas pro ašaras. Praėjusią vasarą Levados centro (ši organizacija Rusijoje paskelbta užsienio agente) atlikta apklausa parodė daug nerimo ženklų.
Paaiškėjo, jog didžioji dalis šalies gyventojų – net 58 proc. – norėtų, kad būtų atkurta Sovietų Sąjunga su visa socialistine sistema. Ir tik 28 proc. apklaustųjų SSRS griūties nevertino neigiamai.
Vis dėlto yra kuo pasiguosti – anot daugelio nepriklausomų politologų, iš tiesų rusai pirmiausia svajoja ne apie savo hegemoniją ir imperinę politiką. Tiesiog pastaraisiais metais, kai didžiosios dalies gyventojų realiosios pajamos nuolat menksta, jie su ilgesiu prisimena sovietmetį, kuris neva buvo klestėjimo viršūnė.
