A.Asatrianas nematė 19-mečio Henriko nuo tada, kai atpažino savo sūnų vaizdo įraše, kuriame jis būryje kitų rankas iškėlusių Armėnijos karių nufilmuotas bazę užėmus Azerbaidžano pajėgoms.
Padedant Raudonajam Kryžiui ir Rusijos taikdariams A.Asatrianas pateko į azerbaidžaniečių teritoriją ieškoti užuominų, kas galėjo nutikti sūnui. Daugybė kitų tėvų taip pat visaip bando sužinoti, kur dingo jų vaikai po to, kai pernai rudenį per 44 dienų karinį konfliktą jie, manoma, buvo paimti į nelaisvę.
Praėjus beveik 30 metų nuo pirmojo Kalnų Karabacho karo Armėnija ir Azerbaidžanas vėl mėgina rasti kelią į taiką neramiame Pietų Kaukazo regione. Bet belaisvių likimas – viena labiausiai skaldančių problemų, o nuo karo veiksmų pabaigos praėjo jau penki mėnesiai.
„Situacija išlieka labai įtempta“, – sakė Armėnijos žmogaus teisių ombudsmenas Armanas Tatojanas.
Verčia išduoti priesaiką
Hazarapetas Arakelianas su sūnumi Noriku nekalbėjo nuo praėjusių metų spalio 20-osios, kai jis tėvui pranešė, kad netrukus grįš namo.
Po penkių dienų H.Arakelianas braukė ašaras išvydęs savo 30-metį sūnų vaizdo įraše internete: jo rankos surištos, o žodžiai tariami taip keistai, tarsi dantys būtų sugrūsti į burnos vidų.
Balsas už kadro be perstojo šaukia žodį „Karabachas“. O belaisvis atsako: „Tai Azerbaidžanas.“
Panašiame įraše kito armėno Arseno Karapetiano klausiama, kas turi teises į Kalnų Karabachą. Belaisvis taip pat atsako: „Azerbaidžanas.“
„Tikrai?“ – klausia balsas.
„Tikrai“, – baikščiai pakartoja A.Karapetianas.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto Jerevane atstovė Zara Amatuni sakė, kad nuo praėjusio rugsėjo, kai prasidėjo kautynės, sulaukė per 12 tūkst. užklausų apie dingusius artimuosius.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ tyrėja Tania Lokšina teigė, kad pagal vaizdo įrodymus ir pokalbius su paleistais suimtaisiais yra mušimo, kankinimo ir žodinio užgauliojimo pavyzdžių.
Vienas armėnų karių sakė buvęs prirakintas prie radiatoriaus ir keletą dienų laikomas be maisto. Jam leista vieną sykį per parą nueiti į tualetą.
„Šie žmonės turėjo būti paleisti iškart. Negalima toleruoti jokio netinkamo elgesio su karo belaisviais ar suimtais civiliais“, – sakė T.Lokšina.
Laiko teroristais, ne kariais
Armėnijos oficialūs pareigūnai vengia įvardyti, kiek karių paimta į nelaisvę per konfliktą, kurio metu Azerbaidžanas užsitikrino didžiules Kalnų Karabacho teritorijos dalis.
Šiame regione gyvena daugiausia armėnų tautybės žmonės, tačiau po Sovietų Sąjungos griūties jis buvo priskirtas Azerbaidžanui.
Dvi buvusios SSRS respublikos dėl šio regiono kovoja tris dešimtmečius.
„Human Rights Watch“ organizacijos duomenimis, dingusiųjų be žinios skaičius gali siekti 700, įskaitant karo belaisvius.
Bet Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tikino, kad Armėnijai grąžinti visi teisėti karo belaisviai ir kiti sulaikytieji.
Likusiuosius jis pavadino „teroristais ir sabotažininkais“, kurie esą puldinėjo Azerbaidžano kariškius ir civilius jau po to, kai buvo pasirašyta taikos sutartis.
I.Alijevo vyriausiasis patarėjas Hikmetas Hadžijevas neigė Armėnijos kaltinimus, esą Azerbaidžanas kankina karo belaisvius, bet pridūrė, kad kaltinimai karo nusikaltimais per kautynes yra tiriami ir už juos turi būti baudžiama.
Nori Rusijos įsikišimo
Armėnijos lyderiai ir žmogaus teisių aktyvistai įsitikinę, jog kaliniai laikomi kaip derybų įkaitai, nes Azerbaidžanas bando pasiekti, kad galėtų visiškai kontroliuoti Kalnų Karabachą.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, kurio kėdė braškėjo dėl pasirašyto taikos susitarimo Azerbaidžano nustatytomis sąlygomis, teigė, kad karo belaisvių klausimas yra jautriausias ir skaudžiausias. Jis siekia Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsikišimo.
Armėnija teigia, kad grąžino visus azerbaidžaniečius belaisvius, todėl kita pusė turi padaryti tą patį.
„Šis klausimas yra politizuojamas, – kalbėjo Siranuš Sachakian, Europos žmogaus teisių teismui pateiktoje apeliacijoje atstovaujanti daugiau nei šimtui belaisvių šeimų iš Armėnijos. – Humanitarinis klausimas susiejamas su politiniais tikslais. Visi žinome, kad nepateisinamas belaisvių grąžinimo delsimas yra karo nusikaltimas.“
Rusija, kuri pagal susitarimą Kalnų Karabache dislokavo taikos palaikymo pajėgas, elgiasi atsargiai. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, jog V.Putinas nori užtikrinti, kad būtų vykdomos visos taikos susitarimo sąlygos, o karo belaisvių klausimas taip pat yra tarp jų.
„Labai trūksta tarpusavio pasitikėjimo, todėl pirmyn judame labai mažais žingsniukais“, – sakė D.Peskovas.
Leido pasiimti liemenę
Tuo metu A.Asatrianas ryžosi pats leistis į savo sūnaus Henriko paieškas.
Talentingas dainininkas, grojantis tradiciniu armėnų pučiamuoju instrumentu duduku, buvo paimtas į armiją 2019-aisiais, nors jau buvo įstojęs į konservatoriją.
Pastarąjį kartą su tėvu jis kalbėjo dieną prieš konflikto pradžią. Pasak A.Asatriano, sūnus pasirodė liūdnas ir pavargęs.
Kai tėvas išvydo jį vaizdo įraše tarp suimtųjų, iškeliavo į Tališo kaimą – ten buvo įsikūrusi Henriko paskutinė žinoma bazė, kurią užėmė Azerbaidžano pajėgos.
Vilties suteikė tai, kad Henriko nebuvo matyti kituose vaizdo įrašuose, pasirodžiusiuose internete, kur A.Asatrianas sako matęs kai kuriuos sūnaus draugus negyvus – jų kūnai mėtėsi ant žemės.
A.Asatrianas paliko savo namus Giumryje, šalia Turkijos sienos, ir pajudėjo į rytus Kalnų Karabacho link. Padedamas Raudonojo Kryžiaus, Azerbaidžano kariuomenės ir Rusijos taikdarių jis pasiekė Tališą.
Henriko ten nebuvo, tačiau A.Asatrianas rado neperšaunamąją liemenę su jo vardu ir keletu dokumentų kišenėje.
„Kai aptikau tą liemenę, greta buvo Azerbaidžano pulkininkas, – sakė A.Asatrianas. – Paklausiau, ar galiu pasiimti. Ją vilkėjo mano sūnus. Jis atsakė: „Ką matai, ko nori, tą imk. Net neklausk.“ Jis buvo geras žmogus.“
Po tos dienos daugiau žinių apie tai, kas atsitiko Henrikui, armėnas nesulaukė.
Žuvo ir krepšinio rinktinės žaidėjas
Azerbaidžanui po praėjusio rudens karo atitekusiose Kalnų Karabacho žemėse šią savaitę rasti Aramo Mkrtčiano palaikai.
1999 m. balandžio 14 d. gimęs vaikinas atstovavo Armėnijos krepšinio jaunimo iki 20 metų rinktinei ir buvo kandidatas į nacionalinę komandą.
Prieš mobilizuojant į Armėnijos kariuomenę A.Mkrtčianas žaidė „Arcach“ ekipoje.
6000
Tiek gyvybių nusinešė pernai rudenį vykęs karas Kalnų Karabache. Nuožmios kautynės baigėsi skaudžiu Armėnijos pralaimėjimu sutikus pasirašyti taikos sutartį pagal Azerbaidžano sąlygas.
Parengta pagal „Wall Street Journal“ inf.
