Vyriausybės savo darbotvarkėse susiduria su šiais klausimais: kuri vakcina yra geriausia? Kuri greičiausiai pasiekiama? Ar rizikuojama susigadinti santykius su Vakarais, jei trūkstamų vakcinų dozių ieškos Rusijoje?
„Kas man patinka apie Šaltąjį karą, tai yra gilesni ideologiniai sprendimai, nes aš manau, kad vakcinų diplomatija yra susijusi labiau ne su vakcinomis, bet su vertybėmis“, – „Euronews“ pasakojo „Carnegie Europe“ tyrimų centro mokslininkė Allison Carragher.
Vakarų Balkanų ir buvusios Jugoslavijos šalių specialistė pasirinkimą, kurį turi priimti Rytų Europos šalys, vertina kaip „dviejų vertybių sistemos susidūrimą“, kai vienoje pusėje yra Kinija ir Rusija, o kitoje – Vakarai.
„Tai susiję ne tik su švelnia jėga ar geopolitiniu geranoriškumu, bet ir su vertybėmis, kuriomis grindžiamos tos vakcinų programos“, – pridūrė ji.
Pasak mokslininkės, ši takoskyra sukuria platesnes problemas kaip duomenų dalijimasis su vakcinų gamintoju, skaidrumu, privataus sektoriaus įtraukimu ar pasitikėjimu reguliuotuoju.
Tačiau dabar pasaulyje yra platesnis pagrindinių veikėjų spektras, nei buvo Šaltojo karo metu, kai kurios šalys vis dažniau atsisuka į Kiniją, pabrėžia Europos užsienio santykių tarybos „Platesnės Europos“ programos direktoriaus pavaduotoja Joanna Hosa.
Ekspertė teigė, kad Rytų Europos šalys akivaizdžiai teikia pirmenybę savo politinių sąjungininkų vakcinoms, bet pridūrė, kad vakcinų veiksmingumas taip pat yra svarbus aspektas.
Rusiška dilema: „Čia svarbu moksliniai įrodymai“
Rusija nieko nelaukė ir pirmoji paskelbė apie pergalę vakcinos varžybose dar 2020 m. Rugpjūčio mėnesį, tačiau daugelis šalies ir užsienio mokslininkų abejojo sprendimu leisti vakciną naudoti dar neatlikus trečiojo etapo bandymų, kurie paprastai vyksta kelis mėnesius įtraukiant tūkstančius žmonių.
„Tai smogė Rusijai, – paaiškino J.Hosa. – Pradžioje valstybės pirmenybę teikė vakarietiškoms vakcinoms, nes moksliniai duomenys šiuo klausimu itin svarbūs.“
Tačiau, kai kurios Rytų Europos ir Vakarų Balkanų šalys pastebėjo, kad rusų ar kinų vakcinas gauti lengviau, jos pradėjo persigalvoti.
Iš tiesų, keletas ES šalių užsisakė rusiškų vakcinų, nors bendrijos vaistų reguliatorius dar nepatvirtino „Sputnik V“, o Vengrija ir Slovakija jau dabar gauna pirmąsias skiepų siuntas.
Kovo 9 dieną Italija paskelbė, kad pirmoji Europoje nuo liepos mėnesio gamins „Sputnik V“ vakciną.
„Vokietija taip pat svarsto galimybę gaminti „Sputnik V“ vakcinas, patvirtindama mantrą, kad šiuo metu visų interesai yra paskiepyti kuo daugiau žmonių visoje Europoje“, – tikino J.Hosa.
Kad ir koks stiprus būtų skiepų poreikis, kai kurios buvusios sovietinės valstybės atsispyrė pagundai užmerkti akis į praeities nesantaiką su Maskva.
Tikriausiai mažiausiai stebinantis yra Ukrainos atvejis.
„Ukraina nenorėtų būti priklausoma nuo savo priešo – šios šalys kariauja, situacija yra labai emocinga ir pasitikėjimo lygis yra žemas, bent jau iš Ukrainos pusės“, – aiškino J.Hosa, pridurdama, kad Kijevas net įstatymais užkirto kelią rusiškai vakcinai.
Buvo pateikta peticija prieš Rusišką vakciną, „nes ji laikoma grėsme nacionaliniam saugumui“, – pasakojo ji.
Rusijos ir Gruzijos karo patirtys gruzinų galvose taip pat yra dar šviežios, tad valstybė mieliau renkasi kiniškas vakcinas arba bent jau tik nedidelę „Sputnik V“ vakcinų dalį.
„Moldova yra ant ribos. Nors dabartinė prezidentė yra stipriai proeuropietiška, ji taip pat nenori turėti problemų su Rusija, – aiškino J.Hosa. – Jie galbūt nusipirks dalį dozių, bet tai nesudarys daugumos visų vakcinų.“
Kita vertus, Baltarusija išskėstomis rankomis sutiko „Sputnik V“ vakcinas.
„Jie iš tikrųjų neturi ką prarasti, nes nesutaria su ES ar bet kokiomis kitomis šalimis, A.Lukašenka viską stato ant Rusijos“, – nurodė tarptautinių santykių ekspertė.
Vakcinų dovanojimas – tai „privalo būti“ politiška
Geopolitiniai šalių santykiai taip pat vadina svarbų vaidmenį, kai tautos aukoja dozes tiems, kuriems to reikia.
Serbija šiuo metu yra viena sparčiausių vakcinuotojų pasaulyje, bet vyriausybė pabrėžė, kad vakcinų užtikrinimas nėra politinis reikalas.
Prezidentas Aleksandaras Vučičius neseniai kalbėjo „Euronews“ dienraščiui: „kai kurios vakcinos, kurios buvo iš Rytų, buvo dar saugesnės nei tos, kurias gavome iš Vakarų, bet visos jos buvo puikios.“
Pasak A.Carragher, įsigilinus kiek giliau, matome, kad Serbijos veiksmai „privalo būti“ politiški.
„Ar jis (red. – A.Vučičius) gelbsti gyvybes skiepais? Taip, greičiausiai ir niekas to neginčija, tačiau yra politinių padarinių. Mes gyvename politiniame pasaulyje, todėl jūs turite atsižvelgti į visas pasekmes“, – tikino mokslininkė.
Vakarų Balkanų ekspertė sako, kad Serbijos prezidentas „meistriškai“ išlaviravo vakcinų diplomatijos kursą, dirbdamas su Europa, JAV, Kinija ir Rusija vienu metu bei naudodamasis savo pranašumais tiek vidaus, tiek užsienio politikos požiūriu.
Jis dovanojo vakcinas kaimyninėms regiono šalims, visų pirma Šiaurės Makedonijai, Juodkalnijai, Bosnijai ir Hercegovinai, taip pat išsiuntė skiepų serbų gyventojams Kosove.
„Yra etninis komponentas, yra politinis komponentas, – paaiškino A.Carragher. – Serbijos ministras pirmininkas šias vakcinų aukas susiejo su didesne regionine integracija, kuris iš esmės yra platus procesas, tačiau Aleksandaras Vučičius yra vienas iš regiono lyderių, vadovaujantis šiam mini Šengeno bendradarbiavimo projektui ir pasiūlymui, į kurį kai kurios kitos Vakarų Balkanų šalys žiūri labai skeptiškai.“
ES viešųjų ryšių katastrofa
Europos Komisijos skiepijimo schema sulaukė daug kritikos dėl jos itin lėto tempo.
Būtent dėl šios priežasties J.Hosa nemano, kad kai kurių Rytų Europos vyriausybių sprendimai nepaisyti EMA rekomendacijų neigiamai paveiks jų padėtį bloke ar stojimo į ES šansus.
Daugelis Vakarų Balkanų šalių neatitiko COVAX programos reikalavimų, todėl jos buvo priklausomos nuo ES.
Kai ES vakcinų programa patyrė fiasko, A.Carragher teigimu, linkmė kuria šalys nusprendė pasukti, atspindi jų politinę lyderystę ir jų politikos polinkį.
Albanija ir Juodkalnija griežtai laikėsi Vakarų, pasitikėjo ES ir jos institucijomis, tad atsiskleidė jų atsidavimas NATO, ES, Vakarų šalims.
„Tuo tarpu tokia šalis kaip Serbija yra visiškai pasirengusi bendradarbiauti su tuo, kas geriausiai gali padėti jos vidaus politikai“, – įsitikinusi mokslininkė.
Jos manymu, Vakarų Balkanų regionas ne kartą buvo stumiamas iš ES kelio, o pandemija tik sustiprino jausmą, kad jie buvo pamiršti.
„ES nebuvo pirmoji, siuntusi vakcinas į daugumą šių šalių, ir nors kalbama apie labai nedidelį skaičių, čia simbolizmas svarbus“, – paaiškino A.Carragher.
„Kas atsitinka Vegase, lieka Vegase“
Nors dabartiniame pandemijos kontekste vakcinų diplomatija gali pasirodyti kaip labai svarbi tema, J.Hosa mano, kad mes pamiršime, kas iš ko ir kada nusipirko.
„Kas atsitinka Vegase, lieka Vegase, – garsiu posakiu situaciją apibūdino ekspertė. – Daug kas bus atleista.“
Nors abi ekspertės mano, kad geopolitika nebaejotinai prisidėjo prie vakcinų įsigijimo Rytuose, A.Carragher pridurė, kad tai akivaizdžiai nebuvo vienintelis faktorius šalims, kovojančioms su mirtina liga.
Mokslininkė kalbėjo: „Iš dalies tie sprendimai yra tik demokratinio spaudimo ir spaudimo gelbėti gyvybes dalis, kai kuriais atvejais tai daugiau nei: „O, mes pasirinksime Rusiją vietoj to.“
Parengta pagal „Euronews“ inf.
