Praūžus 2004 m. JAV prezidento rinkimams anglų istorikas Simon Schama pastebėjo, jog Amerikos visuomenė tokia susiskaldžiusi nebuvo nuo pilietinio karo laikų ir, kad tinkamesnis pavadinimas šaliai būtų „Susiskaldžiusios Amerikos Valstijos“.
Sekantieji amerikiečių apžvalgininkus bei naujienas turbūt sutiktų, jog šiais laikais susiskaldymas gerokai didesnis nei 2004 m. (tai įrodo ir protestai vasarą ar Kapitolijaus šturmas žiemą). Demokratai ir respublikonai mažiau bendradarbiauja ir vis prasčiau vertina oponuojančios partijos atstovus.
Reiškinio analizė atskleidžia ne vieną galimą šio susiskaldymo priežastį. Neretai įvardijama pati politinė Amerikos sistema, kuri dažniausiai verčia žmones rinktis tarp dviejų didžiųjų partijų atstovų bei taip tarsi savaime normalizuoja „stovyklų“ kūrimą.
Toks savotiškas situacijos įrėminimas į vienintelę dichotomiją tik gilina politinę poliarizaciją, kuris savo ruožtu gilina stereotipus bei skatina grupinės tapatybės atsiradimą. Kaip „The Huntington News“ rašė Mia Merchant: „politinė poliarizacija yra neišvengiamas dvipartinės sistemos padarinys“.
Išrinktieji ar agituojantys politikai ir patys neretai pagilina šį reiškinį. Politikos mokslininkai yra įrodę, jog tautos atstovai turi paskatą platinti poliarizuojančius teiginius. Taip pat išaiškėjo, jog nuosaikūs kandidatai yra linkę kandidatuoti rečiau negu tie, kurių pažiūros visiškai sutampa su partijos programa.
Kai kurie apžvalgininkai susiskaldymo katalizatoriumi įvardija ir žiniasklaidos vaidmenį, dalies visuomenės vertinamą kaip neteisingą ar šališką vieniems ar kitiems politikams – nepasitikėjimą medijos nešališkumu įrodo ir naujausios Gallup apklausos. Yra ir kitų veiksnių, galinčių paskatinti poliarizacijos atsiradimą. Greičiausiai ne paskutinę vietą tarp jų užima ir religiniai, etniniai bei kiti kultūriniai piliečių skirtumai.
Kokie tad siūlomi sprendimo variantai? Buvę įvairių siūlymų, pavyzdžiui, rinkimų sistemos reforma. Dar kiti analitikai siūlo visuomenės pokyčius iš esmės.
Socialinės psichologijos atstovai įžvelgia labiau individualistinius potencialaus pokyčio akstinus. Psichologai tikina, jog ekspozicija, susidūrimas, su kitaip mąstančiaisiais gali vesti prie nuostatų kaitos arba stereotipų laužymo.
Politikos psichologijos tyrėjas J. Haidt pateikia ir dar vieną unikalų požiūrį: dažnai manydami, jog puikiai išmanome oponentų politinę ideologiją, klystame, o klysdami ir toliau aršiai giname savo nuomonę ir didiname priešpriešas.
Tiesa, klystame ir manydami, jog visi mūsų moraliniai pasirinkimai yra racionalūs ir išties moralūs. Savo 2012 m. išleistoje knygoje autorius tvirtina, jog nors savo politinius pasirinkimus dažnai aiškiname tobulesne morale, gali būti, jog mūsų moralė grįsta ne (bent jau ne vien) racionalumu ir samprotavimais, o gryna (ir dažnai neprognozuojama) intuicija.
Poliarizacija yra gili ir turi daug priežasčių, o spręsti ją sunku, bet verta. Galbūt kartais užtektų pasinaudoti socialinės psichologijos atstovų patarimais, raginančiais susidurti bei padiskutuoti su priešingos nuomonės žmonėmis.
Gal tuomet asmens požiūris į gyvenimą ar politiką kistų ir taptų nuosaikesnis. O galbūt reikia remtis J. Haidt nuomone bei suprasti, iš kur kyla mūsų vertinimai ir pasirinkimai bei kiek jie pagrįsti.
Ateitis parodys, ar liūdni pranašai, sausio pradžioje prognozavę vienos didžiausių tautų „griūtį“, buvo teisūs. Istorija moko, jog didžiosios valstybės bei tautos gali žlugti, tačiau istorija taip pat atskleidžia Amerikos žmonių tendenciją įveikti pačius įvairiausius iššūkius.
Ir visgi, susiskaldymas JAV visuomenėje kol kas tik gilėja. Nors kai kurie komentatoriai įžvelgia vienybės prielaidas naujosios Baltųjų rūmų administracijos politikoje, panašu, jog tikros vienybės klausimas dar bent kuriam laikui liks atviras.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Autorius yra tarptautinio projekto „Debate Your Issue“ dalyvis. Projekto tikslas – kovoti su augančiu euroskepticizmu, nesidomėjimu naujienomis bei mažėjančiu įsitraukimu į politiką jaunimo tarpe. „Debate Your Issue“ organizatorius Lietuvoje – Asociacija „Jaunimo debatai“. Projekto informacinis partneris – naujienų portalas lrytas.lt.
