Pirmą kartą iškeliauti aplankyti garsios asmenybės kapo K.M.Zangetsu sugalvojo, kai jam buvo devyniolika. Dabar vyrui 53-eji ir nepaprasta tiksliai pasakyti, kiek kapų yra aplankęs visose Žemės kertelėse.
„Atvirai sakant, tiksliai suskaičiuoti nėra kada, – prisipažino japonas. – Pastarąjį kartą, kai bandžiau, suskaičiavau 2520, bet tai buvo prieš dvejus metus.“
Savo piligrimines keliones jis vadina „gyvenimo darbu“, o jo neįprasta aistra daug kam kelia nuostabą, o kartais – susižavėjimą.
Dėkojo F.Dostojevskiui
Viskas prasidėjo 1987 metų rugpjūtį Rusijos mieste Sankt Peterburge, kuris tuo metu dar vadinosi Leningradu, prie rašytojo Fiodoro Dostojevskio kapo.
„Vis dar buvau studentas ir norėjau pareikšti padėką rašytojui, kurio darbai padėjo išlaviruoti sunkiais paauglystės metais“, – aiškino K.M.Zangetsu.
Kai jis padėjo ranką ant kapo ir rusiškai sumurmėjo žodį „ačiū“, kūną tarsi nupurtė: „Jaučiausi, lyg žaibas būtų į mane trenkęs.“
Augdamas K.M.Zangetsu nuolat pykosi su savo alkoholiku tėvu, todėl vienuoliktoje klasėje nusprendė palikti namus ir taip pabėgti nuo įtampos. Tais sunkiais metais ramybę jis atrado skaitydamas, ypač F.Dostojevskio kūrinį „Nusikaltimas ir bausmė“ bei kitus šio rašytojo darbus, kuriuos japonas apibūdino kaip išganymą. Mokykloje jis buvo paniręs į literatūrą, muziką ir meną. Jis domėjosi ir kūrėjų biografijomis bandydamas suprasti, kaip ir kodėl jie sukūrė savo geriausius darbus.
Tichvino kapinėse K.M.Zangetsu atrado ir didžiųjų Rusijos kompozitorių Piotro Čaikovskio bei Modesto Musorgskio kapus. Išeinant jį užplūdo nepaprastas noras nusilenkti ir kitiems menininkams.
„Johanas Sebastianas Bachas, Williamas Shakespeare’as, Johannas Wolfgangas von Goethe – jų tiek daug. Negalėjau eikvoti laiko“, – sakė K.M.Zangetsu, pajutęs troškimą sužinoti kuo daugiau apie tuos, kurių darbuose rado paguodą.
Prieš savo kelionę po Japoniją ir tolimesnes šalis jis užsidirbo vairuodamas vilkiką. Pamažu jo ambicijos augo, jis nutarė lankyti kapus visų, kurie buvo svarbūs žmonijos ir meno istorijai.
„Padėjo interneto plėtra. Sukūriau svetainę, o tai pritraukė pasiūlymų rašyti straipsnius ir skaityti pranešimus“, – pasakojo japonas.
Galiausiai iš savo kelionių jis sugebėjo pragyventi, bet parėžė, kad motyvų tai nepakeitė: „Jeigu tas šaltinis išdžius, ramiausiai grįšiu prie vilkiko vairo.“
Liūdi dėl sugriautos Sirijos
Japonijos kultūroje yra svarbi tradicija lankyti savo protėvių kapus – ji žinoma kaip „haka-mairi“. Žmonės dažnai pagerbia ir žmonių, kurie buvo svarbūs jų gyvenime, kapus, ypač per mirties metines. Tačiau K.M.Zangetsu pabrėžia, kad neužtenka pažiūrėti į antkapį: „Tai bereikšmiška. Svarbu išreikšti dėkingumą.“
Jis visada bando aplankyti ir žmogaus gimimo vietą ar miestą, kuriame šis augo, kad galėtų eiti jo pėdomis ir savo akimis išvysti žemę, nešiojusią tą žmogų. Nors dėl finansų trūkumo tai ne visada pavyksta, į kapus jis stengiasi grįžti mažiausiai du kartus: „Vieno apsilankymo net negali vadinti „haka-mairi“.“
Ne visos jo kelionės buvo aplankyti tikrus kapus.
Kai K.M.Zangetsu nukeliavo į Antarktidą, stovėjo laivo denyje sudėjęs rankas maldai ta kryptimi, kur buvo keliautojo kapitono Roberto Scotto paskutinė stovyklavietė. Tą patį japonas darė ir Šiaurės ašigalyje – atidavė pagarbą ta kryptimi, kur dingo poliarinių sričių tyrinėtojas Roaldas Amundsenas.
Kelis kartus kelią sugrįžti į kapus užtvėrė karas ir kitos tragedijos. 1994-aisiais K.M.Zangetsu lankėsi Sirijoje, ten išpildė savo svajonę aplankyti atkastą antikinę Palmyrą ir Jono Krikštytojo kapą Damaske.
„Sutikti žmonės buvo malonūs ir draugiški. Nemokėjau nė žodžio arabiškai, net nežinojau, kaip skaitomi maršrutų numeriai ant autobusų. Turėjau visą laiką klausti žmonių“, – pasakojo keliautojas.
Kai galiausiai pasiekė antikinius griuvėsius, vaizdas jį sujaudino iki ašarų.
Paskui, kad pabėgtų nuo alpulį keliančio karščio, jis atsivėsino Eufrato upėje.
Praėjo daug metų, Sirijoje siaučia karas, ir 2015-aisiais dalis Palmyros buvo sugriauta „Islamo valstybės“ ekstremistų.
„Labai tikiuosi, kad ten greitai grįš taika, o gyvenimas šalyje vėl vyks ramiai“, – sakė K.M.Zangetsu, prisimindamas laimingus Sirijos vaikus ir sutiktų žmonių šypsenas.
Lankėsi ir Lietuvoje
Į Lietuvą jis keliavo turėdamas tikslą aplankyti buvusį Japonijos konsulatą Kaune, kur Chiune Sugihara padėjo apie 6000 žydų pabėgti iš Europos išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas.
K.M.Zangetsu Vilniuje, Rasų kapinėse, aplankė Lenkijos tarpukario vadovo Józefo Pilsudskio kapą, nes jis laikomas moderniosios Lenkijos tėvu.
Atrodo, nuotraukos ant J.Pilsudskio kapo padarė įspūdį Lenkijos pareigūnams, kai K.M.Zangetsu prireikė jų pagalbos bandant kirsti sieną su Kaliningrado sritimi.
Po Lietuvos japonas aplankė astronomo Mikolajaus Koperniko kapą Fromborke ir nutarė, kad norėtų aplankyti filosofo Immanuelio Kanto kapavietę Kaliningrade.
„I.Kantas buvo vienas pirmųjų žmonių, puoselėjusių idėją įkurti tokią tarptautinę organizaciją kaip Jungtinės Tautos taikos pasaulyje labui, – aiškino K.M.Zangetsu. – Norėjau padėkoti jam už tokią įžvalgą ir atjautą žmonijai.“
Kad iš Šiaurės Lenkijos miesto Fromborko nusigautų į Kaliningradą, reikėjo važiuoti autobusu, kuris kursuoja dukart per dieną.
Tačiau kai pusę septynių ryto K.M.Zangetsu laukė stotyje, dvi valandas niekas neatvažiavo.
Japonas nusprendė pasiteirauti informacijos policijoje, bet atsidūrė kareivinėse.
Laimei, kariai pasitaikė draugiški, pavaišino svečią karšta arbata su spurgomis.
Ant sienos muitininkams japonas pradėjo rodyti J.Pilsudskio kapo nuotraukas, ir šie staigiai sustabdė pakeleivinę mašiną ir įtikino žmones pavežti keliautoją.
„Taigi susipažinau su malonia vyresne moterimi bei jos dukterimi ir taip pasiekiau I.Kanto kapą“, – pasakojo K.M.Zangetsu.
Norėtų atgulti Vienoje
Jis įsitikino: kad patirtum dramą ir nuotykius, nebūtina veržtis į ašigalį arba pėdinti džiunglėmis. Visko įmanoma patirti ir civilizuotesnėse pasaulio dalyse. Jis puikiai atsimena, kaip jam skaudėjo nugarą grįžtant iš apsilankymo prie dailininko Paulo Gauguino kapo Taityje.
„Iš Japonijos į Taitį yra tiktai keli tiesioginiai skrydžiai, bet kad pasiektum Hiva Oa salą, kurioje P.Gauguinas palaidotas, reikia dar šešias su puse valandos skristi propeleriniu lėktuvu“, – pasakojo K.M.Zangetsu.
Bet koks nedidelis incidentas gali sugriauti visą planą.
Kai „Air Tahiti“ oro linijos pradėjo streiką, namo į Japoniją teko grįžti per Los Andželą, ir būtent tuose skrydžiuose jo nugarą surakino toks skausmas, kad namie ne vieną savaitę teko gulėti lovoje. Tačiau tai nedidelė kaina už tokią unikalią patirtį.
Prancūzijoje, kai jis lankė dailininko V.van Gogho kapą Overe prie Uazos, vagys apšvarino jo automobilį: „Už mašiną buvau sumokėjęs du mėnesius į priekį, o likau be tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Turėjau grįžti į Japoniją ir prašyti naujo.
Jaučiausi sugniuždytas, bet nieko negalėjau padaryti, tiktai nusijuokti.“
Mėnesio kelionės po Europą pradžioje antikvariate Belgijoje jis nusipirko kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno biustą. Ištikimai jį vežiojosi po visą žemyną, tačiau kelionės pabaigoje Londono oro uoste netyčia jį išmetė.
Valingas keliautojas surinko duženas, o sugrįžęs namo jas suklijavo.
L.van Beethoveno antkapis Vienoje atrodo kaip metronomas, nes jis buvo vienas pirmųjų kompozitorių, pradėjęs naudoti šį naują išradimą.
„Pasakojama, kad jis labai juo džiaugėsi, mat metronomas leido išlaikyti tempą net po to, kai pradingo klausa“, – sakė K.M.Zangetsu.
Šalia L.van Beethoveno kapo palaidotas Franzas Schubertas.
„Jeigu būtų įmanoma, norėčiau būti palaidotas tarp jų“, – sakė japonas.
Amerikoje – be viešbučių
Viena šalių, kurias K.M.Zangetsu lankė kelis kartus, yra Ispanija.
Piligrimų mieste Santjago de Komposteloje japonas aplankė apaštalo Jokūbo kapą.
Barselonojo jis kelis kartus tikrino, kiek pasistūmėjo Barselonos Šv.Šeimynos bažnyčios statybos, ir aplankė jos architekto Antoni Gaudi kapą.
Šiame mieste japonas pasiklydo ieškodamas dailininko Joano Miro kapo milžiniškose kapinėse ant Montžuiko kalvos.
„Kapinių prižiūrėtojas man nupiešė žemėlapį, bet tokį labai iš akies. Ilgiausiai vaikščiojau po tas didžiules kapines kepinant deginančiai saulei, – K.M.Zangetsu pasakojo, kaip bandė rasti eskalatorių, nupieštą žemėlapyje. – Supratau, kad susimaišiau pagalvojęs, kad ispaniškas žodis „escalera mecanica“ reiškia eskalatorių, o ne laiptus. Nuo tada J.Miro paveikslai man kelia troškulį.“
Didžiojoje Britanijoje K.M.Zangetsu aplankė apie 60 kapaviečių: karaliaus Artūro, W.Shakespeare’o, fiziko Isaaco Newtono, rašytojo Arthuro Conano Doyle’io, keliautojo Thomo Edwardo Lawrence’o, arba Arabijos Lorenso.
Jungtinėse Valstijose per kelis kartus jis aplankė apie 260 garsenybių amžino atilsio vietas: Ilinojuje – prezidento Abrahamo Lincolno, Baltimorėje – rašytojo Edgaro Allano Poe, Aidahe – rašytojo Ernesto Hemingway, Naujajame Džersyje išradėjo Thomo Edisono, Los Andžele – aktorės Marilyn Monroe.
2000-aisiais jis po visą Ameriką keliavo maršrutiniais autobusais. Pinigus taupė nakvodamas naktiniuose autobusuose, o prausėsi greitojo maisto restoranų tualetuose: „Visą kelią nuo Los Andželo iki Niujorko nenakvojau jokiame viešbutyje.“
Keliauja ir su vaiku
Ilgą laiką jis keliaudavo vienas, bet būdamas keturiasdešimties K.M.Zangetsu vedė, susilaukė sūnaus ir pradėjo keliauti kartu. Jo sūnus dabar penktokas ir jau yra patyręs kapaviečių lankytojas.
Kartu jie išmaišė Europą ir JAV ir Kalifornijoje aplankė Walto Disney ir Michaelo Jacksono kapą, o Berlyne – Brolių Grimmų kapavietę.
Australijoje šeima išsinuomojo automobilį ir keliavo bandydama ant kelio išvengti susidūrimų su kengūromis. Perte jie aplankė aktoriaus Heatho Ledgerio, kuris mirė 28-erių, kapą.
„Sūnus kartu su manimi lanko žmonių kapavietes nuo tada, kai išmoko vaikščioti.
Manau, kad jam labai patinka“, – sakė K.M.Zangetsu.
Ne visada tai yra lengva, nes informacija apie kapo vietą pasitaiko netiksli. Bet atsiradus internetui ir „Google“ žemėlapiams viskas supaprastėjo.
„Apkeliavęs 101 šalį įsitikinau, kad žmonės visur yra beveik vienodi, – sakė japonas. – Jei šypsaisi, jie irgi šypsosi. Dauguma džiaugiasi galėdami padėti keliautojui pakliuvus į bėdą.“
Dėl pandemijos jo kelionės sustojo net ir pačioje Japonijoje. Bet K.M.Zangetsu nekantraudamas laukia dienos, kai vėl galės skristi atiduoti pagarbos garsenybėms.
„Dar yra daugybė vietų, kuriose nesu buvęs. Pavyzdžiui, Pablo Picasso kapas yra „Chateau de Vauvenargues“ pilyje Pietų Prancūzijoje.
Pilis vis dar priklauso dailininko palikuoniams, todėl patekti į vidų negali, nebent pažįsti šeimą. Esu dukart buvęs prie vartų, bet į vidų nepatekau.
Esu lankęsis Malagoje name, kuriame P.Picasso gimė, esu buvęs pamatyti paveikslo „Gernika“ Madride, bet labai norėčiau pareikšti padėką ant jo kapo.
Taigi jei kas nors iš skaitytojų pažįstate P.Picasso šeimą, prašau paprašyti jos, kad man parašytų“, – kalbėjo K.M.Zangetsu.
Parengta pagal „Nippon.com“ inf.
