Kinijoje užvirė diskusija dėl jaunuolių ugdymo. Dalis kinų palaiko šalies Švietimo ministerijos liniją: esą mokyklose išugdomi nevyriški berniukai ir reikia tai kuo skubiau keisti. Kitiems atrodo, kad šiuolaikinėje kinų visuomenėje trūksta įvairovės, o skirstymas, kas vyriška, o kas moteriška, apskritai atgyvenęs.
Kinijos švietimo ministerija sieks, kad berniukai mokyklose daugiau sportuotų. Kūno kultūros pamokos jiems būtų sustiprintos jau nuo darželio, o jas turėtų vesti daugiau mokytojų vyrų.
Esą taip vaikinai augs tvirtesni ir bus puoselėjamas jang – kinų filosofijoje aktyvus, vyriškas, šviesus – pradas.
Reikalingi kariniai raumenys
Pastaraisiais metais Kinijai stiprinant savo karines pajėgas valdžios kritikos vis daugiau tenka „išlepintiems vienturčiams berniukams“, nes nuo senų laikų Kinijoje turėti sūnų yra didesnė dovana ir garbė, negu auginti dukrą.
„Mes turime sustabdyti vaikinų feminizaciją, – skelbė Kinijos švietimo ministerija dar praėjusį pavasarį. – Regime vyriškumo krizę.“
O dabar jau sudarytas ir ministerijos planas, kaip tai padaryti. Nėra aišku, kaip skubiai Kinijos valdžia bandys įdiegti vyriškumo programą, bet tokie planai jau dabar sukėlė seniai regėtą diskusijų bangą kinų socialiniuose tinkluose.
Vienas raktažodis, kuriuo žymimi įrašai šia tema, socialiniame tinkle „Weibo“ buvo peržiūrėtas net 1,5 mlrd. kartų.
Kai kas aršiai gynė valdžios užmojus: „Man sunku įsivaizduoti, kaip tokie moteriški berniukai apgintų šalį, jeigu prasidėtų priešų invazija.“
Tačiau daugumai pasirodė, jog Švietimo ministerijos planai veda į diskriminaciją ir puoselėja pasenusius lyčių stereotipus.
„Kinijoje gyvena 70 mln. daugiau vyrų nei moterų, – rašė vienas internautas. – Jokioje kitoje pasaulio valstybėje nerasite tokio iškreipto lyčių santykio.
Tad gal mums jau pakanka vyriškumo?“
Net ir valstybinės televizijos CCTV paskyroje „Weibo“ pasirodė abejonių valdžios planais: „Švietimas nėra sukurtas tam, kad išugdytume vyrus ir moteris. Svarbiausia puoselėti atsakomybės jausmą.“
Cenzūra – ir žvaigždėms
Anot Kinijos valdžios, prie ištižimo labai prisidėjo ir berniukų tėvai. Dėl vieno vaiko politikos šalyje yra daugybė vienturčių. O tie, kurie susilaukia sūnaus, dažnai linkę jį lepinti.
Be to, valdžia yra įsitikinusi, kad didelę įtaką šalies berniukams daro televizija ir popscenos žvaigždės. Esą dailių scenos berniukų kultas iškreipė tradicinio kino įvaizdį. Todėl galima išvysti, kaip Kinijos televizijos cenzoriai užtušuoja auskarus dainininkų ausyse.
„Sakote, vyrai, kurių ausyse auskarai, yra ištižę lepūnėliai? Tai ir Čingischanas buvo lepūnėlis? Reikėtų jį užblokuoti ir ištrinti iš istorijos knygų“, – iš cenzūros tyčiojosi vienas kinas.
Kadaise, kai per Kinijos valstybinę televiziją buvo rodyta dokumentinė laida apie keliones, joje pasirodė ir gerokai patobulintas futbolininkas Davidas Beckhamas.
Scenose, kuriose jis buvo nufilmuotas be marškinėlių, sufokusuotas buvo tiktai vyro veidas. Mat gausiai tatuiruotą kūną cenzoriai užtušavo – netinkamas pavyzdys visuomenei.
Jauni kinai tatuiruotes darosi kaip stiliaus ir saviraiškos ženklą. Tačiau prieš 40 metų, kai šalis dar nebuvo taip plačiai atvėrusi pasauliui rinkos ir sienų, tatuiruotės nebuvo įprastos.
Senovėje Kinijos valdovai tatuiruotėmis liepdavo paženklinti tik nusikaltėlius. Kadangi tai buvo bausmė, senoji kinų karta piešinius ant kūno vertina kaip pažeminimą. Beje, cenzoriai prie „ekscentriško stiliaus“ priskiria ir vyriškus kuodelius arba dažytus plaukus.
Nebežavi karo didvyriai
Kai kurie vyriausybės planus palaikantys tėvai jau patys ėmėsi veiksmų: šalyje veikia ne viena karinio režimo stovykla, kuri žada „išlepintus sūnelius paversti tikrais vyrais“.
Šalyje veikia ir berniukams skirti būreliai, kuriuose jie „auginami tikrais vyrais“. Vienos tokios mokyklos vadovas Tang Haiyanas tvirtina, kad sportas vaikus užgrūdina ir išmoko įveikti iššūkius.
„Vaikai kas savaitę susirenka pažaisti golfo, paburiuoti ir mokosi kovos menų. Mokome visko, bet neauginame ištižusių lepūnėlių, – dienraščiui „The New York Times“ aiškino 7–12 metų berniukus treniruojantis Tang Haiyanas. – Mūsų mokyklos misija aiški – paversti berniukus vyrais.“
Valdžiai atrodo ydinga ir netgi grėsminga, kad berniukai nebesvajoja tapti karo didvyriais. Esą taip klostosi todėl, kad vaikus ugdo daugiausia moterys.
Bet prasčiau apmokamą mokytojo profesiją Kinijoje renkasi labai mažai vyrų.
„Visa tai ištrina lyties bruožus – vyras turi nebijoti mirties ir sunkumų, – įsitikinęs Centrinės Kinijos universiteto seksologijos profesorius Peng Xiaohui. – Tai veda į šalies savižudybę.“
Tuo metu patys mokiniai pasakoja, kad labiau nori susitelkti į mokslus, o ne kūno kultūrą. Vienturčiai kinai dažnai patiria tėvų spaudimą kuo geriau mokytis ir įstoti į prestižiškiausius universitetus.
„Daugeliui fizinis lavinimas nėra svarbi pamoka.
Daugybė mano bendraklasių per kūno kultūros pamokas sėdi salės kraštuose ir ruošia kitų dalykų namų darbus, – dienraščiui „The New York Times“ pasakojo 18-metis Markas Ma. – Manau, kad šie valstybės planai gali sustiprinti fizinį pasirengimą, bet ar vyriškumą – nežinau.“
Bijo patyčių lavinos
Edukologai baiminasi, jog naujoji fizinio pasirengimo stiprinimo politika gali paskatinti diskriminaciją mokyklose.
Pekino normaliojo universiteto profesorė Liu Wenli nerimauja, kad vyriškumo kanonų neatitinkantys arba kitokią orientaciją turintys berniukai mokyklose bus puolami.
„Kaip gali rūpintis patyčių prevencija mokykloje, jei kartu tręši jai dirvą?“ – paradoksą pastebėjo Liu Wenli.
Kritikos sulaukusi Švietimo ministerija tikslino, kad jos planas yra ne puoselėti lyčių stereotipus, bet fiziškai sustiprinti augančius vyrus.
Be to, net ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas jau seniai svajojo, kad šalyje užaugtų daugiau ryškių atletų.
Kadangi prezidentas yra aistringas futbolo sirgalius, ugdymo plane numatytas ypatingas dėmesys šiai sporto šakai.
Prezidentas Xi Jinpingas yra sakęs, kad jo šalis iki 2050 metų ketina tapti „futbolo supergalia“. Tiesa, kol kas šios pastangos neduoda jokių vaisių.
