Italijos spauda 46 metų A.Smerilli vadina popiežiaus ekonominių reikalų vienuole.
Praėjusiais metais Romos katalikų bažnyčios vadovas paskyrė ją oficialia Vatikano valstybės patarėja ekonomikos klausimais.
Šiuo metu A.Smerilli yra viena įtakingiausių moterų vyrų valstybėje Vatikane. Ji turi užtikrinti, kad milijardinės Bažnyčios lėšos ateityje būtų investuojamos ir pelningai, ir skaidriai.
Daug pinigų buvo prarasta, nes dikasterijos (anksčiau vadinta sekretoriatais. – Red.) investavo decentralizuotai ir faktiškai nebuvo kontroliuojamos.
Dabar A.Smerilli turi popiežiaus Pranciškaus vardu nukreipti finansinius srautus tinkama kryptimi ir kartu atsižvelgti į Bažnyčios teisingos pasaulio ekonomikos viziją. Gana dideli reikalavimai keliami beveik nepastebimai moteriai.
Diskusijos apie ekonomiką
Romos miesto Trasteverės dalyje įsikūrusi Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija. Kitais žodžiais tariant – Vatikano ekonomikos ministerija, kurioje yra A.Smerilli biuras.
Čia dėl koronaviruso pandemijos dauguma žmonių dirba nuotoliniu būdu.
Praėjusių metų lapkritį Asyžiaus mieste surengta pirmoji trijų dienų tarptautinė popiežiaus ekonomikos konferencija „Pranciškaus ekonomika“(„Economy of Francesco“) taip pat vyko nuotoliniu būdu.
Susitikimo pavadinimas „Pranciškaus ekonomika“ ir renginio vieta – nuoroda į šv.Pranciškų Asyžietį, į jo skelbtą evangelinę nuosavybės, savitarpio pagalbos ir atsakomybės sampratą.
Į tarptautinį renginį buvo pakviesta 2 tūkst. jaunų verslininkų ir ekonomistų iš 120 šalių.
Dalyvaujant tokioms įžymybėms kaip ekonomikos superžvaigždė, amerikietis 66-erių Jeffrey Sachsas buvo diskutuojama apie pasaulio ekonomiką.
Popiežius Pranciškus tikėjosi, kad jauni žmonės pateiks alternatyvios ekonomikos sistemos idėjų. Jų įdėmiai klausėsi ir A.Smerilli.
Nuo savo pontifikato 2013 metais pradžios iš Argentinos kilęs Romos katalikų bažnyčios vadovas kritikuoja kapitalizmą: „Tokia ekonomika žudo.“
Ekonominės tvarkos, kaip reikalauja popiežius, centre turi būti žmonės, o ne pelnas.
Tikėjimas ir pažanga
Per koronaviruso pandemiją popiežiaus Pranciškaus kritika dar labiau sustiprėjo. Pasak jo, rinkos ekonomika nepajėgi sukurti sveikatos apsaugos sistemos, kuri visus žmones saugotų vienodai.
Žmonija turi pasinaudoti pandemija kaip atspirties tašku ir imtis pokyčių.
„Ar po krizės tęsime šią ekonominę, socialinės neteisybės ir paniekos aplinkai, kūrybai, bendriems namams sistemą? – klausė popiežius. – Tegu XXI a. krikščionių bendruomenės atkuria realybę, kuriai priklauso kūrybos išsaugojimas bei socialinis teisingumas ir taip liudijamas Viešpaties prisikėlimas.“
Tai – krikščioniškojo kapitalizmo utopija, kurią įgyvendinant A.Smerilli tapo vienu artimiausių popiežiaus sąjungininkų. Tuo žmogumi, kuris interpretuoja jo idėjas ir paverčia jas rekomendacijomis dėl veiksmų.
Ji turi mažinti skeptiškumą tų, kurie popiežiaus Pranciškaus utopiją laiko grynu socializmu.
Dauguma garbių miniatiūrinės valstybės asmenų savo mintis dėsto aptakiomis frazėmis, o A.Smerilli kalba aiškiai. Ji sako, jog, norint palaikyti popiežiaus požiūrį, reikia keisti dabartinę ekonomiką, o ateities ekonomikai suteikti sielą.
Ant A.Smerilli kaklo kabo kryžius ir stilingos juodos „Bluetooth“ ausinės. Vienuolei tikėjimas ir pažanga nėra nesuderinamos priešingybės.
A.Smerilli giria jaunų verslininkų iš Kalabrijos, su kuriais susipažino per Asyžiaus konferenciją, idėją.
„Jie ūkininkauja pasitelkę saulės baterijas ir taip gamina atsinaujinančiąją energiją nenaudodami papildomų plotų. Būtent tai ir atitinka enciklikoje „Laudato si“ („Būk pagarbintas“) nustatytus ekonominės ekologijos principus“, – tvirtino A.Smerilli.
Gyvenimą skyrė bendruomenei
Kai prieš 30 metų nutarė tapti vienuole, A.Smerilli net įsivaizduoti negalėjo, kad vieną dieną atliks svarbų vaidmenį šventose Vatikano salėse.
Draugas, darbas, santuoka, šeima – visa tai ne jos gyvenimas, ir tai moteris suvokė labai anksti.
Būdama 16-os ji lankė saleziečių bažnyčią ir maldose girdėjo Dievo balsą.
„Savo gyvenimą aš norėjau skirti bendruomenei“, – sakė A.Smerilli.
18-os ji prisijungė prie Marijos krikščionių pagalbos dukterų bendruomenės, dar vadinamos Šv.Jono Bosko saleziečių draugija, kuri rūpinasi jaunimo švietimu visame pasaulyje.
Vienas šios bendruomenės vadovų paskatino A.Smerilli studijuoti ekonomiką. Nuo tada ji gilinosi į mikroekonomiką (nagrinėja įmonių ir žmonių elgesį rinkoje), ekonominį elgesį (reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ir paslaugų įsigijimu, ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), lošimų teoriją.
A.Smerilli studijavo Rytų Anglijos universiteto Ekonomikos mokykloje, apsigynė daktaro disertaciją „Bendruomenės nauda“ apie bendruomenės, kurioje individualių galimybių suvokimas atveria kelius į gerovės ekonomiką, naudą.
Profesorė A.Smerilli šiuos klausimus aptardavo dėstydama Romos popiežiškajame auklėjimo mokslų fakultete „Auxilium“. Tai buvo tramplinas siekiant karjeros Vatikane.
„Sesuo Alessandra reikiamu metu buvo reikiamoje vietoje.
Popiežius Pranciškus norėjo atnaujinti Bažnyčią ir šiam tikslui jam buvo reikalingi nauji veidai, kurie neatsineša senojo palikimo, – ji tam tiesiog tobulai tiko“, – teigė buvęs jos rėmėjas, glaudžiai su Šventuoju Sostu susijęs ekonomistas Luigino Bruni.
Tapo popiežiaus patikėtine
Pranciškaus ir sesers Alessandros susitikimas įvyko prieš dvejus metus.
„Ekonomistė!“ – sušuko popiežius, kai ji norėjo prisistatyti per vieną Sinodų – Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų pasauliečių, kurie turi patariamąjį balsą, atstovų susirinkimą.
Pranciškui jau buvo žinoma jos, protingos analitikės, reputacija.
Paklausta apie santykius su popiežiumi vienuolė sumaniai išvengia atsakymo. Tačiau ekonomistui L.Bruni aišku, kad per trumpą tarnybos laiką A.Smerilli jau tapo Romos katalikų bažnyčios vadovo patikėtine.
„Popiežius Pranciškus ją labai vertina ir ja tiki. Ji įneša svarbų indėlį atskleidžiant, kad jis – didi asmenybė“, – tvirtino L.Bruni.
Sesuo Alessandra elegantiškai išsisuka nuo klausimo, ar Katalikų bažnyčia tikrai yra teisinga institucija, galinti prisidėti kuriant socialiai teisingą kapitalizmą po visų pastarųjų metų finansinių skandalų.
Verslai, susiję su Šv.Petro skatiko rinkliava (ekonominė parama, kurią viso pasaulio tikintieji skiria popiežiaus asmeniškai finansuojamiems labdaros projektams), nuostolingas nekilnojamojo turto įsigijimas Londone, intrigos Romos kurijoje.
„Savo požiūrio nereikėtų sieti vien su skandalais. Jokiu būdu nenoriu jų sumenkinti.
Turi būti padaryta viskas, kad jie būtų atskleisti. Bet tuo pat metu matau Bažnyčią kaip instituciją, kuri gerai dirba, bet nėra pripažinta, nes savo darbą atlieka tyliai“, – pažymėjo A.Smerilli.
Vatikaną sudaro ne tik Romos kurija, kuri Katalikų bažnyčios turtą pastaruoju metu valdė veikiau blogai negu tinkamai, bet ir daugelis mažų katalikų vienuolių ordinų, kurie visame pasaulyje daro gerus darbus, aiškina A.Smerilli.
„Be to, šis kelias viešinti skandalus, kurį pradėjo popiežius Benediktas XVI ir dabar tęsia popiežius Pranciškus, pasirinktas būtent dėl to, kad jis nori pamatyti viską, kas nutiko. Dabar Pranciškus kuria struktūras, užkertančias kelią, kad tai nepasikartotų“, – tvirtino A.Smerilli.
Pasak jos, Bažnyčios turto administravimo skaidrumas nėra vienintelis tikslas.
Tikimasi dėmesį kreipti ir į šiuolaikiškas investicijas. Bažnyčia taip pat vis daugiau pinigų skirs tvarioms investicijoms.
Tarp svarbiausių moterų
A.Smerilli tapo ne tik Vatikano ekonomiste, bet ir įtakingojo Vyskupų sinodo generalinio sekretoriato patarėja.
„Pozicija pavaldi hierarchijai, tačiau A.Smerilli gali daryti didelę įtaką, nes dalyvauja organizuojant Vyskupų sinodą“, – aiškino Katalikiškojo Milano universiteto teisės profesorius Andrea Perrone.
Bet svarbiausia A.Smerilli pozicija – ekonomikos grupės koronaviruso klausimais vadovė. Tai – savotiškas idėjų centras, rengiantis politikos rekomendacijas.
„Šis vaidmuo susijęs su didelėmis galimybėmis daryti poveikį“, – sakė A.Perrone.
Tokiomis, kad net Italijos lygių galimybių ir šeimos ministrė Elena Bonetti buvo pakviesta į popiežiaus įkurtą Vatikano COVID-19 komisiją.
Romoje leidžiamas Italijos dienraštis „La Repubblica“ priskyrė A.Smerilli prie dešimties svarbiausių 2020 metų šalies moterų. Sesuo vienuolė padėkojo savo „Twitter“ paskyroje.
Socialinių medijų profiliai ir paskyra „Twitter“ A.Smerilli – savaime suprantami dalykai.
„Malonu, kai savo gebėjimus gali kurį laiką panaudoti kaip katalizatorių visam pasauliui atskleidžiant popiežiaus norą, kad nebebūtų žmonių atskirties ir visi galėtų gyventi oriai“, – pabrėžė Pranciškaus sąjungininkė A.Smerilli.
Vatikano valstybės turtai – milžiniški
Italijos laikraštis „Il Sole 24 Ore“ 6 mlrd. eurų vertina nekilnojamąjį Vatikano turtą, kurio jis nenaudoja valstybės verslui. Viso Katalikų bažnyčios turto vertė – 2 mlrd. eurų.
Kilnojamasis Vatikano valstybės turtas per pastaruosius dešimt metų sumažėjo per pusę – iki 5 mlrd. eurų. Sumažėjo ir aukos. Vietoj 70–80 mln. eurų dabar Bažnyčia kasmet per Šv.Petro skatiko rinkliavą gauna tik apie 50 mln. eurų.
Įvairios klaidingos investicijos sumažino turtą. Vatikanas investavo 500 mln. eurų ir į nepelningus filmų projektus.
Ekonomikos ir komercijos mokslų daktaras pasaulietis Fabio Gasperini pernai buvo paskirtas naujuoju Apaštalų Sosto paveldo administracijos (ASPA) sekretoriumi. Jis tapo atsakingas už Šventojo Sosto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymą.
