Nesutarimai apėmė tiek valdančiąją trijų partijų koaliciją, tiek bendrai kovai susivienijusią opoziciją, o apžvalgininkai vis dažniau kalba apie gresiančius pirmalaikius rinkimus. Nesutarimus abiejose stovyklose sukėlė gudriausiu Lenkijos politiku vadinamas 71 metų Teisės ir teisingumo partijos (TTP) įkūrėjas bei vienvaldis autoritariškas lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
Pastarojo nurodymas sugriežtinti abortų įstatymą ne tik sukėlė rekordinio gausumo demonstracijas ir vyriausybės kritiką, bet ir sukiršino opozicines partijas.
Prieš savaitę paviešintas įstatymo projektas, uždedantis finansinį apynasrį nepriklausomai žiniasklaidai, sukėlė maištą valdančiųjų stovykloje.
Koją pakišo COVID-19
Prieš šešerius metus TTP laimėjus Seimo rinkimus J.Kaczynskis išsidavė, jog krašto valdymo neketina užleisti mažiausiai du dešimtmečius.
To siekiant TTP į partijos rankas perėmė teisėsaugos institucijas ir valstybinę žiniasklaidą, kurią pavertė TTP aukštinimo ir opozicijos juodinimo instrumentu.
Kai prieš dvejus metus TTP vėl laimėjo Seimo rinkimus, atrodė, kad J.Kaczynskio svajonė valdyti šalį dvidešimt metų gali tapti reali. Tačiau viskas netikėtai pradėjo keistis praėjusį pavasarį kilus COVID-19 pandemijai.
Dėl prasto pasirengimo kovai su pandemija bei kilusių skandalų už milžiniškus pinigus perkant veido kaukes ir koronaviruso testus TTP reitingai ėmė smukti. Nepaisant milžiniškos valstybinės žiniasklaidos paramos TTP šalininkas prezidentas Andrzejus Duda per didžiulius vargus tiktai antrame ture buvo perrinktas antrai kadencijai.
Anot JAV dienraščio „The Washington Post“, tai ne juokais išgąsdino J.Kaczynskį, tad jis pasiūlė žiniasklaidos nacionalizavimo įstatymą. Juo buvo ketinama uždrausti užsienio koncernams valdyti daugiau kaip 49 procentus laikraščio, televizijos ar radijo įmonių akcijų, kitas priverčiant parduoti Lenkijos bendrovėms.
J.Kaczynskis planavo, kad taip valstybiniai bankai bei TTP palankūs verslininkai perims privačios žiniasklaidos kontrolę, ir manipuliuoti rinkėjais bus galima dar labiau.
Griežtą protestą pareiškus JAV administracijai, pradėjusiai ginti amerikiečių valdomos didžiausios privačios Lenkijos televizijos TVN interesus, TTP įstatymo atsisakė.
Sugalvojo specialų mokestį
Tačiau J.Kaczynskis neatsitraukė. Jis neslepia pagarbos autoritariškam Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, su kuriuo nekart buvo susitikęs slaptų konsultacijų.
Iš minėto bičiulio J.Kaczynskis greičiausiai ir pasiskolino kitą nepriklausomos žiniasklaidos suvaržymo idėją, mat Vengrijoje ji jau beveik visa yra V.Orbano rankose.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pranešė, kad 2–15 proc. mokestis bus taikomas žiniasklaidoje pasirodančiai reklamai. Didesnius mokesčius mokės populiariausi laikraščiai ir televizija, o gauti pinigai esą bus skiriami sveikatos apsaugai, kultūrai ir tautiškumui propaguoti.
Įstatymo būtinumą M.Morawieckis argumentavo siekiu kovoti su COVID-19 pasekmėmis.
Tačiau ekspertai tokį tvirtinimą išjuokė primindami, jog metinis Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetas siekia 105 mlrd. zlotų (23,4 mlrd. eurų), o įplaukos iš žiniasklaidos apmokestinimo sudarys tik pusę procento tos sumos.
„Nedumkit akių, kad susirūpinote sveikatos apsauga, jūsų tikslas – ištraukti pinigų, kad vykdytumėte savo propagandą“, – pareiškė dešiniųjų partijos „Konfederacija“ seimūnas Robertas Winnickis.
„Įstatymas yra sugalvotas, kad būtų atimtos lėšos iš TTP kritikų ir minėti pinigai perduoti ją palaikančiai žiniasklaidai“, – pareiškė seimūnė Joanna Mucha.
Tokį teiginį patvirtino ir Varšuvos universiteto mokslininkai, paskelbę duomenis apie tai, kokiais pinigais išlaikoma TTP palanki žiniasklaida.
Pernai valstybinės įmonės nedėjo jokios reklamos į populiariausius šalies žurnalus „Newsweek“, „Polityka“ bei dienraštį „Gazeta Wyborcza“.
TTP palankūs „Sieczi“, „Do Rzeczy“ ir „Gazeta Polska“ gavo dešimčių milijonų zlotų vertės reklamos.
Valstybės parama tapo ypač aktuali per pandemiją, kai dėl sumažėjusios reklamos ir tiražų spauda išgyvena sunkius laikus.
Dėl naujo mokesčio dalis žiniasklaidos priemonių gali bankrutuoti, o kita dalis bus priversta atleisti dalį darbuotojų ir sumažinti dėmesį kokybiškai tiriamajai žurnalistikai.
Sukėlė maištą partijoje
Planą apmokestinti reklamą žiniasklaidoje sukritikavo ne tiktai Briuselis ir Vašingtonas, bet ir TTP koalicinė partnerė „Sutarimo“ partija. TTP Seime atstovauja 200 seimūnų, „Sutarimui“ – 18, o trečiai koalicinei partijai „Solidari Lenkija“ – 17.
Kai „Sutarimo“ pirmininkas, vicepremjeras Jaroslawas Gowinas pranešė nepritarsiantis minėtam įstatymui, jo partijoje netrukus kilo maištas. Maištą sukėlė partijos vicepirmininkas, europarlamentaras Adamas Bielanas.
Europarlamentaras netikėtai pareiškė, jog J.Gowinas nebuvo laiku perrinktas, todėl vadovavimas partijai pereina į jo rankas.
Politikas pareikalavo jam perduoti antspaudą bei visus dokumentus.
J.Gowinas skubiai pašalino A.Bielaną bei dar vieną pavaldinį iš partijos ir sustabdė aštuonių jo šalininkų įgaliojimus.
Trys iš jų ėjo ir viceministrų pareigas, todėl J.Gowinas pareikalavo iš premjero M.Morawieckio juos atleisti.
TTP palanki žiniasklaida prasidėjus maištui „Sutarime“ palaikė A.Bielaną ir jo tvirtinimą, kad J.Gowinas tapo opozicijos šalininku ir valdančiųjų išdaviku.
Vėliau, kai paaiškėjo, jog J.Gowinui pavyko išsaugoti vadovavimą „Sutarimui“, TTP pasmerkė maištininkus. Dienraščio „Rzeczpospolita“ teigimu, maištą sumanęs J.Kaczynskis patyrė triuškinamą nesėkmę. Kokios nepavykusio maišto pasekmės tolesniam vyriausybės gyvavimui, paaiškės artimoje ateityje.
Be J.Gowino paramos TTP prarastų daugumą Seime, tačiau be J.Kaczynskio palaikymo „Sutarimas“ gali visai neprasimušti į Seimą.
„Newsweek“ teigimu, maištas J.Gowinui parodė, kad jis negali pasitikėti J.Kaczynskiu, o ateityje galbūt teks vienytis su opozicija.
Nesutarimai purto opoziciją
Keisčiausia tai, kad surengus pirmalaikius Seimo rinkimus dabartinė Seimo opozicija jų irgi nelaimėtų. Sociologinės apklausos liudija, jog daugiausia balsų vėl surinktų TTP, tačiau ji nebeiškovotų daugumos.
Opozicija valdžią perimtų tik tokiu atveju, jeigu draugijon pasikviestų naują partiją – „Lenkija 2050“.
Pastaroji apklausose įsiveržė į antrąją vietą ir norėtų pati telkti koaliciją, o ne jungtis prie kitų partijų.
„Lenkiją 2050“ įkūrė 44 metų žurnalistas ir rašytojas Szymonas Holownia, kritikuojantis visas partijas, o labiausiai valdančiuosius.
Vienuolyne metus praleidęs, tačiau kunigu netapęs ir šeimą sukūręs bei asmeninį moralumą ir sąžiningumą demonstruojantis Sz.Holownia tautiečiams patinka vis labiau.
Opozicijos lyderės Piliečių platformos partijos (PPP) populiarumas krinta.
Ilgamečiam partijos lyderiui Donaldui Tuskui prieš 6 metus atsistatydinus ir tapus Europos Vadovų Tarybos pirmininku PPP nesugebėjo rasti jam populiarumu prilygstančio lyderio.
Be to, šiuo metu PPP ėmė skaldyti konfliktas dėl požiūrio į abortus. Kairiesiems paraginus opoziciją pasižadėti, jog sieks visiško abortų legalizavimo, tam ėmė priešintis konservatyvusis PPP sparnas.
Dvidešimt PPP seimūnų atviru laišku pareiškė nepritarsiantys, kad būtų legalizuoti abortai iki dvyliktos nėštumo savaitės.
Visiškai abortų legalizacijai nepritaria ir opozicinė Valstiečių partija, kurios atstovai netikėtai prašneko apie galimą sąjungą ne su opozicija, bet su TTP.
Pastarojo meto įvykiai Varšuvoje prikaustė ES vadovų bei naujosios JAV administracijos dėmesį. Briuseliui ir Vašingtonui nerimą sukėlė ne tiktai abortų įstatymo sugriežtinimas bei planas užmauti apynasrį nepriklausomai žiniasklaidai, bet ir nurodymas teisti moterų streiko lyderę Martą Lempart.
Ši moteris inicijavo keletą mėnesių tebesitęsiančius rekordinio masto protestus, raginančius atšaukti priimtą abortų sugriežtinimo įstatymą. M.Lempart siūloma teisti už interviu spaudai, kuriame ji ragino protestuoti ir bažnyčiose, kurias kaltino inicijavus abortų įstatymo sugriežtinimą.
Per demonstracijas buvo dažais ištepliotos kelios bažnyčios ir net nutrauktos pamaldos jose.
Jei M.Lempart bus teisiama, ji taps pirma politine kaline pokomunistinėje Lenkijoje.
