Marsaeigio „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“) tikslas – ieškoti praeityje egzistavusios gyvybės Marse pėdsakų.
2,7 mlrd. JAV dolerių (2,23 mlrd. eurų) kainavęs įrenginys į Raudonąją planetą atgabeno ir pirmąjį Marso sraigtasparnį „Ingenuity“ („Išmoningumas“).
Prie „Perseverance“ kūrimo darbų prisidėjo ir lietuvė fizikos mokslų daktarė ir inžinierė Simona Lukaitytė-Suszczynska. Ji testavo Prancūzijos kosmoso agentūroje sukurtą uolienoms fotografuoti skirtą kamerą.
JAV kosmoso agentūros NASA organizuota misija į Marsą nėra pirmoji, tačiau šį kartą į kitą planetą nuskraidinta įranga yra moderniausia ir galės ieškoti gyvybės pėdsakų už Žemės ribų.
Automobilio dydžio marsaeigis turi 23 skirtingas kameras, jame įrengti lazeriai, kurie gali analizuoti Marso paviršių, ir įvairūs radarai, kurie gali aptikti po žeme galinčius būti fosilizavusius buvusios gyvybės cheminius pėdsakus.
„Dabar prasideda pats smagumas“, – sakė NASA Planetų mokslo skyriaus vadovė Lori Glaze.
Ankstesnių NASA misijų Marse metu buvo nustatyta, kad tolimoje praeityje kai kurios planetos vietos buvo šiltos, šlapios ir tinkamos formuotis gyvybei.
Dabar atėjo laikas sužinoti, ar ten kada nors buvo ir mikroskopinių gyventojų.
„Laukia didžiulis uždavinys, kuris turi didelį mokslinį potencialą ir gali pakeisti visą mūsų supratimą. Pagrindinis klausimas – ar Marse kada nors egzistavo gyvybė?“ – kalbėjo „abcLab“ vadovas Kennethas Willifordas.
Raudonoji planeta vis labiau domina tyrinėtojus Žemėje. Jungtinių Arabų Emyratų ir Kinijos paleisti palydovai praėjusį mėnesį pradėjo skrieti aplink šią planetą ir prisijungė prie Europos ir JAV paleistų palydovų armados.
Palydovai šią planetą tiria iš aukštai, o tokie verslininkai kaip Elonas Muskas į Marsą žvelgia kaip į vietą, kur vieną dieną galėtų apsigyventi žmonės.
„Perseverance“ tik pradėjo naujo NASA plano įgyvendinimo etapą. Kosmoso agentūra per ateinantį dešimtmetį tikisi iš Marso į Žemę atgabenti uolienų mėginių ir atlikti dar daugiau tyrimų siekiant įrodyti, kad mūsų planeta nėra vienintelė, kurioje yra ar buvo rasta gyvybė.
„Ingenuity“ tikslas bus pirmasis skrydis retoje šios planetos atmosferoje. Oras Marso paviršiuje yra tokio retumo kaip nuo Žemės pakilus 30 kilometrų.
Sėkmingas sraigtasparnio bandymas gali atverti kelią naujiems Marso tyrimų metodams taikyti.
„Sėkmingas išbandymas būtų tikra nežemiška akimirka, prilygstanti pirmajam brolių Wrightų skrydžiui“, – teigė NASA atstovas Thomas Zurbuchenas.
Vieta, kurioje nusileido „Perseverance“, vadinama Jezero krateriu – tai senovinio ežero dugnas.
Į šią vietą ilgą laiką tekėjo upė, tad joje galima tyrinėti nuo mažiau nei milijardo iki 4 milijardų metų senumo uolienas.
Tačiau „Perseverance“ greičiausiai negalės pateikti galutinio gyvybės Marse buvimo įrodymo. Tam bus pasitelkta kita technologija, kuri į Žemę atgabens įvairių uolienų mėginius.
Marsaeigio surinkti uolienų mėginiai bus uždaryti į vamzdelius ir palikti ant Marso paviršiaus.
Vėliau Europos kosmoso agentūros į planetą nusiųstas kitas marsaeigis surinks šiuos vamzdelius ir perkels juos į mažą raketą, kuri pakils į kosmosą. Tik kito dešimtmečio pradžioje mėginiai bus perkelti į kitą aplink Marsą skrendantį erdvėlaivį, o tada atgabenti į Žemę.
Pirmų kelių „Perseverance“ misijos savaičių metu bus bandoma visa įranga ir rengiami keli bandomieji važiavimai Jezero krateryje. Tada NASA sutelks dėmesį į sraigtasparnio bandymus.
Atsiuntė pirmąsias nuotraukas
NASA penktadienį paskelbė įspūdingų naujų nuotraukų, atsiųstų marsaeigio „Perseverance“, įskaitant vieną, kurioje aparatas matomas atsargiai lynais nuleidžiamas ant Marso paviršiaus.
Pastaroji nuotrauka, padaryta iš nuleidžiamojo modulio, pakibusio virš paviršiaus veikiant šešiems raketiniams varikliams, yra pirmasis tokio pobūdžio NASA gautas vaizdas.
Nuleidžiamasis modulis, gabenęs marsaeigį iš Žemės, paskutiniuoju nusileidimo etapu žemėjimo greitį sulėtino maždaug iki 2,7 km per valandą ir veikė kaip „skraidantis kranas“.
„Matyti aparato variklių pakeltos dulkės“, – sakė „Perseverance“ projekto vyriausiasis inžinierius Adamas Steltzneris. Jis pridūrė, kad nuotrauka buvo padaryta, kai aparatas buvo maždaug dviejų metrų aukštyje.
Nuotraukoje matomi trys tiesūs lynai sudarė pakabą, laikiusią marsaeigį pakibusį po nuleidžiamuoju moduliu. Taip pat matomas spiralinis kabelis, skirtas duomenims perduoti iš vaizdo kamerų į „Perseverance“.
Vos tik marsaeigis palietė paviršių, jis atsikabino nuo 6,4 m ilgio lynų, o nuleidžiamasis modulis nuskrido į šalį ir saugiai nutūpė.
Kitoje paskelbtoje naujoje nuotraukoje, padarytoje iš Marso orbitinio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, matyti „Perseverance“ nešantis nuleidžiamasis modulis, išskleidęs specialų parašiutą ir skriejantis per atmosferą šimtų kilometrų per valandą greičiu.
Pats „Perseverance“ taip pat atsiuntė pirmąją didelės raiškos spalvotą nuotrauką, kurioje matyti lygi teritorija nusileidimo vietoje Jezero krateryje, kur prieš milijardus metų tekėjo upė ir telkšojo gilus ežeras.
Antroje spalvotoje nuotraukoje matyti vienas iš šešių marsaeigio ratų, taip pat aplinkinės uolienos, kaip manoma, susidariusios prieš daugiau kaip 3,6 mlrd. metų.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
