Tinklaraštininkas ir aktyvistas Manuelis Delia, norėdamas Maltoje aplankyti naujuosius bendrapiliečius, patyrė vieną staigmeną po kitos.
„Vaikščiojau po gyvenamąjį kvartalą ir rodžiau žmonėms jų naujųjų kaimynų nuotraukas“, – pasakojo M.Delia.
Tai – rusų investuotojai, kinų verslininkai ir arabų milijonieriai. Visi šie žmonės už didžiulius pinigus įsigijo Maltos – Europos Sąjungos narės – pasą.
„Ar pažįstate šitą vyriškį? Jis turėtų čia gyventi“, – teiravosi M.Delia.
Vietoj patvirtinimo – galvos papurtymas arba trumpas „ne“.
Paprastai apie turtingų naujųjų Maltos piliečių tapatybę mažai žinoma. Jų registracijos adresai – slapti.
M.Delios, kuris jau seniai domisi naujų savo šalies piliečių tema, rankose atsitiktinai atsidūrė 80 adresų sąrašas. Jo atliktas tyrimas atskleidė prekybos Maltos pasais absurdiškumą.
Svarbi ekonomikos dalis
Klausimų galėtų kilti ir maltiečiams: kodėl daugybės pilietybę turinčių šeichų nematyti gatvėse? Kodėl rusų oligarchai savo oficialia rezidencija pasirenka vargingiausias šalies vietas?
„Jeigu esi milijardierius, Maltoje negali pasislėpti“, – tvirtino M.Delia.
Viduržemio jūroje esanti salų valstybė tiesiog per maža.
„Auksinių pasų“ verslas, kaip tai vadina Europos Komisija, labai pelningas ir svarbi sudėtinė Maltos ekonomikos dalis.
Iš to šalies vyriausybė jau gavo 1,4 mlrd. eurų.
Dabar Europos Komisija nori sustabdyti pilietybės už investicijas verslą.
„Negalime susitaikyti su tuo, kad Europos Sąjungos valstybės pilietybė tiesiog išmesta į rinką. Europinės vertybės neparduodamos, – sakė Europos Parlamente už teisingumą atsakingas eurokomisaras Didier Reyndersas ir pridūrė: – Kipre ir Maltoje kilę skandalai tiktai patvirtina mūsų būgštavimus.“
Praėjusių metų spalio 20 dieną D.Reynderso tarnyba pradėjo sutarties pažeidimo procedūrą prieš Europos Sąjungos nares Maltą ir Kiprą.
Valstybės nori laikytis savo politikos.
Kipras nuo lapkričio mėnesio jau sustabdė pilietybės teikimo už investicijas programą.
Jeigu Malta nesutiks su Europos Komisijos reikalavimu, klausimas tikriausiai bus nagrinėjamas Europos Sąjungos teisingumo teisme.
Abejotina klientūra
Tačiau ar atvejis yra toks vienareikšmiškas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?
Juk tai susiję ne tik su kiekvienos Europos Sąjungos narės teise pačiai nutarti, kas yra ir kas gali būti valstybės piliečiu. Kartu kontroliuojama itin pageidaujamų specialistų ir investuotojų imigracija, kaip tai taiko JAV ar Kanada.
„Auksiniai pasai“ vilioja ne tik nepriekaištingos reputacijos verslininkus, kurie norėtų pasitraukti iš nelaisvos, nuskurdusios gimtinės, bet ir abejotiną klientūrą – asmenis, vengiančius mokėti mokesčius, ekonominius nusikaltėlius, diktatorių atžalas, teroristus.
Šveicarijos advokatas Christianas Kälinas, žinomas Pasų Karaliaus vardu, galbūt svarbiausias asmuo verslo pasaulyje, galintis turtingam klientui padėti įsigyti kitos šalies pilietybę.
Ch.Kälino advokatų kontora „Henley and Partners“ turi 33 filialus suvereniose Karibų jūros salose, taip pat Londone, Ženevoje, Dubajuje ir Šanchajuje.
Kartą per metus advokatai sukviečia į globalią konferenciją Ciuriche ar Singapūre. Čia nykštukinių valstybių ministrai pirmininkai siūlo savo šalių pasus turtingiems investuotojams.
„Pilietybės įgijimas – multimilijardinė rinka. Mūsų atliekamas darbas padeda daugeliui žmonių ir valstybių“, – įsitikinęs Ch.Kälinas. Jis taip pat yra daugelio šalių pilietis.
Prognozuoja šio verslo plėtrą
Šiuolaikine pasų pardavimo pradininke tapo salų valstybė Karibų jūroje – Sent Kitsas ir Nevis. 46 tūkstančiai šios valstybės gyventojų žlugus cukraus pramonei neturėjo jokių perspektyvų.
Nekilnojamojo turto Sent Kitse ir Nevyje įsigiję asmenys galėjo tapti jos piliečiais. Bet mažiausios tiek pagal plotą, tiek pagal gyventojų skaičių valstybės Amerikoje nekilnojamojo turto rinkos pasiūla buvo ribota.
„Pasiūlėme skirti pasą pagal aiškius įmokos į valstybės fondą kriterijus“, – pasakojo Ch.Kälinas, kurio advokatų kontora už kiekvieną naują pasą gauna komisinius.
Šis modelis esą lengvai pritaikomas ir todėl toks sėkmingas.
„Tai pasaulinis standartas“, – tvirtino advokatas.
Jo įsitikinimu, pilietybės programa plėsis visame pasaulyje, nes tai nesustabdoma.
2014-aisiais Malta išdavė licenciją advokatų kontorai „Henley and Partners“.
Nuo to laiko ji per metus padėdavo turtingiems asmenims parduoti maždaug 1000 pasų.
Dokumentų prekyba dažnokai korupcijos skandalų krečiamai valstybei tapo tokia pat patraukli kaip virtualių kazino verslas arba lengvatinio apmokestinimo bankai.
Iš pasų pardavimo pelnosi ne tik valstybė, Ch.Kälino advokatų kontora, bet ir vietos imigracijos agentūros, įvairūs tarpininkai ir būsto nuomotojai.
Vilioja europinis gyvenimas
Asmenis, siekiančius gauti Maltos pilietybę, vilioja ne galimybės investuoti ir nekilnojamasis turtas, bet pirmiausia europinio gyvenimo, studijų, bevizio judėjimo perspektyvos.
Už tai pilietybės siekiantis asmuo privalo investuoti apie 900 tūkst. eurų.
Investuotojų partnerės ir vaikai kainuoja papildomai. Gyvenamajai vietai nurodyti pakanka penkeriems metams išsinuomoti būstą, kurio metinė nuomos kaina siekia tiktai 16 tūkst. eurų.
Maltos vyriausybei rūpi tiktai pajamos ir ji neįžvelgia didžiulės žalos šalies reputacijai. Iš tikrųjų tarp naujųjų šalies piliečių yra labai prastos reputacijos asmenų. Pavyzdžiui, tokios reputacijos rusai iš pradžių dažnai įsigyja Moldavijos Respublikos pasą ir lengvai pasikeičia pavardę.
Su pigiai įsigytu dokumentu – Moldavijos pasas kainuoja nuo 100 tūkst. eurų – paprasčiau gauti Maltos pilietybę.
Kartais, žinoma, pasitaiko įtartinų asmenų, kuriems geriau nesuteikti pilietybės, sako Pasų Karalius Ch.Kalinas, bet tai mažuma, kuri nėra jo advokatų kontoros klientai.
Auksiniai laikai baigėsi
Be Maltos ir Kipro, Europos Sąjungos narė Bulgarija pateko į EK akiratį, tačiau sutarties pažeidimo procedūra prieš šią šalį dar nebuvo pradėta.
Kipras, turintis savo pasų įsigijimo programą, iš kurios uždirbo daugiau nei septynis milijardus eurų, ją sustabdė praėjusių metų lapkričio pradžioje. Tuomet į viešumą buvo iškilę verslai, susiję su kriminaliniu pasauliu.
Praėjusį lapkritį ir Malta šiek tiek sugriežtino paso įsigijimo kriterijus. Dabar nauji šalies piliečiai privalo kelias savaites per metus gyventi Maltoje.
Pasak tinklaraštininko M.Delios, atrodo, kad auksiniai laikai Maltoje baigėsi.
Viduržemio jūros salų valstybės, ES narės, pasas nebe tokis patrauklus kaip prieš penkerius ar šešerius metus.
