Kaip ir daugybė tėvų, Johnas Reichertas iš Kolorado valstijos rimtai susiginčijo su keturiolikmečiu sūnumi Jamesu dėl to, kiek laiko galima praleisti prie išmaniųjų įrenginių ekranų.
„Kaip tėvas neatlieku savo pareigų“, – beviltiškai sūnui tarstelėjo vyras.
J.Reichertas per ilgus karantino mėnesius, kai buvo uždarytos mokyklos, nepastebėjo, kad jo sūnus vis daugiau laiko leidžia socialiniuose tinkluose ir žaisdamas vaizdo žaidimus.
Jamesas, anksčiau mėgęs važinėti kalnų dviračiu ir žaisti krepšinį, dabar beveik visą laisvą laiką, apie 40 valandų per savaitę, leidžia prie „Xbox“ žaidimų kompiuterio ir naršydamas telefone.
Per ginčą su tėvu jis maldavo neapriboti išmaniųjų įrenginių naudojimo laiko. Savo telefoną jis pavadino „visu gyvenimu“.
„Tai visas jo gyvenimas? – pasibaisėjo J.Reichertas, dirbantis administratoriumi vietos policijoje. – Negaliu ten pradanginti savo sūnaus.“
Lanksčios kaip plastikas
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios praėjus metams tėvai visame pasaulyje mato, kaip jų vaikai vis giliau grimzta į skaitmeninį gyvenimą. Pandemijos pradžioje daugybė jų nustojo griežtai riboti atžalų laiką prie kompiuterių ekranų, kad tik nenustygstantys, irzlūs vaikai būtų patenkinti ir užsiėmę.
Apribojimai beveik išgaravo, nes kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai ir telefonai tapo pagrindiniais įrenginiais tiek mokantis, tiek bendraujant su draugais. Savaitės namuose virto mėnesiais, o dabar jau beveik metais. Daugybėje JAV miestų vaikai nelanko mokyklos nuo kovo mėnesio.
Dėl susidariusios situacijos neramu ne tik tėvams, bet ir mokslininkams.
„Laukia ilgas abstinencijos sindromo etapas“, – perspėjo priklausomybės ligų ekspertas Keithas Humphreysas.
Jis Stanfordo universitete dėsto psichologiją, o anksčiau yra dirbęs JAV prezidento Baracko Obamos patarėju narkotikų klausimais.
Mokslininkai teigia, jog vaikų ir paauglių smegenys laikomos lanksčiomis kaip plastikas, o tai reiškia, kad jos gali adaptuotis ir keistis skirtingomis aplinkybėmis.
Tai gali padėti jaunesniems žmonėms vėl rasti malonumą neinternetiniame gyvenime, tačiau kuo ilgiau jie gyvena pasinėrę į skaitmeninę smegenų stimuliaciją, tuo tai tampa sudėtingiau.
Siūlo išjungti prieigą
Pediatrė Jenny Radesky, Mičigano universitete tyrinėjanti, kaip vaikai naudoja mobiliąsias technologijas, pasakojo, kad pandemijos pradžioje išdalijo daugybę interviu, kuriuose ragino tėvus nesijausti kaltus dėl to, kad vaikams leidžia daugiau laiko praleisti prie įvairių įrenginių ekranų, nes karantinas yra neeilinė situacija, kelianti daug iššūkių.
Bet dabar ji sako, kad jei būtų žinojusi, kaip ilgai vaikai įstrigs namuose, būtų davusi kitokį patarimą.
„Turbūt aš būčiau paskatinusi šeimas pasibaigus pamokoms išjungti namuose internetą, kad vaikai nejaustų pagundos kiekvieną akimirką, dieną ir naktį. Kuo ilgiau jie atlieka įpročiu tampantį veiksmą, tuo sunkiau bus to įpročio atsisakyti“, – sakė J.Radesky.
Susirūpinimą kelia ne tik paaugliai, bet ir šiek tiek jaunesni vaikai. Daugybė tų, kuriems mažiau nei dešimt, taip pat valandų valandas praleidžia žaisdami tokius žaidimus kaip „Fortnite“ arba naudodamiesi programėlėmis „TikTok“, „Snapchat“.
Žaidimas „Roblox“, JAV ypač populiarus tarp 9–12 metų vaikų, pirmuosius devynis 2020-ųjų mėnesius per dieną pritraukė vidutiniškai 31,1 milijono vartotojų. Tai 82 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Palyginti su ankstesniais metais, pernai vaikai prie ekranų iki gegužės mėnesio praleido dvigubai daugiau laiko. Tokius duomenis pateikė „Qustodio“ – įmonė, sekanti dešimtis tūkstančių prietaisų, visame pasaulyje naudojamų 4–15 metų vaikų.
Duomenys parodė, kad vartojimas augo bėgant laikui: pavyzdžiui, JAV vaikai vasarį per dieną praleido vidutiniškai 57 minutes vaizdo įrašų platformoje „YouTube“, o kovą ir balandį – 97 minutes. Tai kone dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.
Panaši tendencija ir Jungtinėje Karalystėje bei Ispanijoje. Tokį kasmėnesinį augimą „Qustodio“ vadina COVID-19 efektu.
Mažamečiai tapo vartotojais
Vaikai renkasi išmaniuosius įrenginius, nes, kaip patys sako, alternatyvios veiklos ir pramogų nėra. Taip jie leidžia laiką su draugais ir mokosi.
Tuo metu technologijų platformos pelnosi ištikimus vartotojus viliodamos įvairia taktika: virtualiais pinigais arba pasiekus nenutrūkstantį kasdienį vartojimo periodą – privilegijas limituotam laikui.
„Tai buvo dovana platformoms. Mes joms atidavėme laisvę praradusią auditoriją – savo vaikus“, – sakė Siatlo Vaikų tyrimų instituto Vaikų sveikatos, elgsenos ir vystymosi centro direktorius Dimitris Christakis.
Anot D.Christakio, už tai sumokės pačios šeimos, nes padidėjęs interneto vartojimas siejamas su nerimu, depresija, antsvoriu, agresija ir priklausomybe nuo skaitmeninių technologijų.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tyrimai parodo tik galimą ryšį, o tai reiškia, jog nėra įrodymų, kad šias problemas sukelia beribis naudojimasis internetu.
Labiausiai tyrėjams neramu dėl to, kad įrenginiai tapo prastu pakaitalu visoms veikloms, kurios svarbios sveikatai bei socialiniam ir fiziniam ugdymui, – tokioms kaip aktyvūs žaidimai ir kitokios interakcijos, kurios padeda vaikams išmokti elgesio sudėtingomis socialinėmis situacijomis.
Ką veikti be interneto?
Vis dėlto tėvai jaučiasi bejėgiai, nes pasirinkimo nėra.
Laikytis ikipandeminių taisyklių tiesiog neatrodo praktiška, o užkirsti vaikams prieigą prie pagrindinio socializacijos šaltinio gali pasirodyti netgi žiauru.
„Atimsiu visus prietaisus ir ką tuomet jie veiks? Surinks dėlionę? Išmoks siūti ar megzti? Nežinau, kokie turi būti lūkesčiai“, – sakė komunikacijos specialistė Paraskevi Briasouli, su vyru auginanti keturis 8, 6, 3 ir 1 metų vaikus ir gyvenanti trijų kambarių bute Manhatane.
Ji sakė, kad laikas, praleidžiamas su išmaniaisiais įrenginiais, pakeitė popietės sporto treniruotes darbo dienomis, o savaitgaliais jis išaugo 70 procentų. Iki pandemijos P.Briasouli aštuonmetis sūnus Jesse kartais gaudavo pasinaudoti seną tėčio „iPad Pro“.
Prasidėjus pandemijai ir jam, ir šešiametei sesei buvo nupirkti nauji „iPad mini“.
„Ir dar nupirkome „Nintendo Switch“ žaidimų konsolę, nes visi tokias pirko“, – sakė P.Briasouli.
Kai kuriomis dienomis ji mato, kaip sūnus sėdi su trimis įrenginiais ir žaidžia tai su vienu, tai su kitu. Berniuko tėvas Jesse Tayleris sakė, kad nerimą dėl per didelio technologijų naudojimo nustelbia šioks toks optimizmas, kad jo vaikai tampa tikrai išprusę skaitmeniniame pasaulyje.
„Tai jų gyvenimo įrankiai. Viskas, ką jie darys, vyks per šiuos skaitmeninius įrenginius, taip pat ir socializacija“, – sakė J.Tayleris.
Taisykles pakeitė pandemija
Siatle gyvenanti Julia Gregor, dirbanti teisės srityje, augina 10 ir 12 metų sūnus. Ji pasakojo, kad vyresnėlis per pandemiją jaučiasi vis labiau prislėgtas. Su vyru jie nusprendė anksčiau, nei buvo planuota, vaikui gimtadienio proga padovanoti „Xbox“, o per Kalėdas – „iPhone“ telefoną. Be to, ji pakeitė taisyklę nežaisti pirmojo asmens šaudyklės žanro žaidimų.
„Galima sakyti, pasidaviau“, – sakė J.Gregor ir pridūrė, kad sūnus, žaisdamas „Xbox“, dabar juokiasi ir bendrauja su draugais. Ji tikėjosi, kad ir išmanųjį telefoną jis naudos susirašinėti ir kalbėtis su draugais, bet vaikas daugiausia žaidžia.
Neseniai atlikti neurovizualiniai tyrimai parodė, kad didelis tam tikrų vaizdo žaidimų naudojimas gali sukelti pakitimų smegenyse, kurie siejami su priklausomybiniu elgesiu.
Vienas studijos autorių, Ulmo universiteto molekulinės fiziologijos profesorius Christianas Montagas, paskelbė skaitmeninių įrenginių naudojimo per COVID-19 pandemiją apžvalgą – praėjusį mėnesį ji išspausdinta moksliniame žurnale „Addictive Behavior Reports“. Joje rašoma, kad Vokietijos paaugliai žaidžia vaizdo žaidimus gerokai dažniau nei iki karantino.
Ch.Montagas padarė išvadą, kad „per didelis skaitmeninių technologijų naudojimas yra koronaviruso pandemijos galimas fenomenas ir pasekmė“.
Nenutuokia, ką veikia vaikai
Priklausomybės ligų ekspertas K.Humphreysas iš Stanfordo universiteto sakė, kad, jo manymu, tiek suaugusieji, tiek vaikai gali išmokti vėl atsijungti nuo skaitmeninio gyvenimo, jeigu laikysis disciplinos.
Tačiau tai sudėtinga, nes skaitmeninės technologijos dabar naudojamos viskam: mokymuisi, socializacijai, žaidimams ir kitose svarbiose gyvenimo srityse. K.Humphreysas sakė, jog dėl to kyla ypatingi iššūkiai, nes tiek daug skirtingų dalykų suplakama į viena, todėl gali būti sunku atskirti gera nuo blogo.
Kaip pavyzdį mokslininkas pateikė žmones, kurie susitikę su savo draugais bare rūko ir geria.
Jiems gali būti sunku mesti rūkyti, nes tą patirtį sustiprina kartu gaunamas alkoholis ir draugystė. Panašiai vaikai dabar sieja savo įrenginius su keletu malonumo formų, todėl bandyti išjungti juos per pandemiją yra tas pat, kas „skleisti abstinencijos evangeliją bare“.
Anot pediatrės J.Radesky, visų šių funkcijų suplakimas į viena ne tik leidžia vaikams vienu metu daryti kelis darbus, bet ir padeda išsisukti iš bet kurios sunkesnės situacijos. Jei reikia atlikti mokyklinę užduotį, kuri kelia nuobodulį, vaikai gali lengviausiai persikelti į malonumų erdvę įsijungdami „YouTube“, susirašinėdami su draugais ar žaisdami žaidimus. Tėvai gali ir nežinoti, kas vyksta.
Liepos mėnesį žurnale „Pediatrics“ J.Radesky su kolegomis paskelbė savo atlikto tyrimo apžvalgą. Panaudojant sekimo programinę įrangą buvo nustatyta, kad vaikai naudojosi „daugybe programėlių, kurios skirtos suaugusiesiems“, pavyzdžiui, siaubą keliančiomis programėlėmis su gąsdinančiais personažais, pirmojo asmens šaudyklės žanro žaidimais ir kitokiu turiniu, o tėvai apie tai nieko nenutuokė.
Atžalų ribojimas išsunkia
Reichertų šeima iš Kolorado valstijos yra tarsi atspindys to, kas vyksta daugybėje kitų šeimų visame pasaulyje.
Keturiolikmetis Jamesas neturi brolių ir seserų, o rudenį pradėjo mokytis naujoje gimnazijoje.
Kadangi pamokos vyksta nuotoliniu būdu, jis neturėjo galimybių susirasti naujų draugų, tad leidžia laiką internete su senais.
„Vienintelis būdas su jais pasikalbėti yra per mano „Xbox“ arba eiti į svečius, – sakė paauglys. – Žaidžiame kiekvieną vakarą.“
Jis sakė, kad vaizdo žaidimai ypač traukia tada, kai už pasiekimus paskatinama: „Jei žaidi daug ir gerai, gali pasiekti aukščiausią lygį, o tai užima nemažai laiko.
Bet kartais žaidžiame šiaip dėl smagumo.“
Jamesas sakė, kad vaizdo žaidimai su draugais jam padeda negalvoti ir apie netektį, nes Naujųjų metų išvakarėse nugaišo šeimos šuo. Paauglio motinai Kathleen Reichert nerimu, ar tokiu būdu sūnus neatitolsta nuo tikro gyvenimo.
„Ką darysi, kai būsi vedęs ir ištiks stresas? Pasakysi žmonai, kad turi pažaisti „Xbox“?“ – žiūrėdama į sūnų klausė K.Reichert.
Prasidėjus naujam semestrui tėvai įvedė naujas taisykles: darbo dienomis keletą savaičių negalima įjungti „Xbox“ ir telefono. O savaitgaliais jais galima naudotis tik atlikus namų ruošos darbus. Bet visas šis reikalas K.Reichert jau apkarto. Ji sakė, kad prieš pandemiją Jamesas turėjo daugybę pasirinkimų: „Dabar bandydama jį apriboti jaučiuosi blogai. Juk tai vienintelis būdas palaikyti socialinius ryšius.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
