Vienos skiepo dozės kaina? Paslėpta. Pristatymo terminai? Paslėpta. Iš anksto sumokėta pinigų suma? Paslėpta.
Ir ši sutartis tarp vokiečių kompanijos „CureVac“ ir Europos Sąjungos laikoma pačia skaidriausia, ji pirmoji paviešinta.
Pasaulio šalių vyriausybės investavo milijardus eurų į vakcinos sukūrimo procesą ir dabar toliau moka milijardus, kad įsigytų reikiamą dozių skaičių.
Bet šių sandorių detalės išlieka paslaptis, o vyriausybės ir visuomenės sveikatos organizacijos sutinka su kompanijų slaptumo reikalavimais.
Tačiau nuo vakcinacijos kampanijos pradžios prabėgus vos kelioms savaitėms šis slaptumas jau apsunkina atskaitomybę už vakcinų tiekimą. Kompanijos „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ neseniai paskelbė, kad neįgyvendins vakcinos pristatymo tikslų Europoje, o tai sukėlė susirūpinimą tarp žmonių. Ypač šiuo metu, kai itin sparčiai visuomenėse plinta nauja koronaviruso atmaina.
Tačiau sutartys ir toliau išlieka itin griežtai saugomos, tad neaišku, ką reikia apklausti dėl kaltų paieškos.
Tiesa, viešai prieinami dokumentai rodo, kad skiepus gaminančios kompanijos reikalavo ir gavo teisę naudotis lanksčiais vakcinų pristatymo grafikais, patentų apsauga ir atleidimu nuo atsakomybės, jeigu kas nors nutiks blogai.
Kai kuriais atvejais šalims netgi draudžiama aukoti ar perparduoti vakcinos dozes kitoms šalims, o tai gali apsunkinti vargingai gyvenančių šalių skiepijimo kampanijas.
Jau dabar žiniasklaidoje paneigiami teiginiai, jog bandos imunitetą ES galima pasiekti dar šią vasarą.
„The Economist“ tyrimų skyriaus duomenimis, geriausiu atveju išsivysčiusioms šalims paskiepyti didžiąją dalį populiacijos pavyks šių metų pabaigoje, o vargingoms valstybėms atokvėpio gali tekti laukti ir iki 2023 ar 2024 metų.
Šalių vyriausybės vakcinas perka trimis būdais: vienos kalbasi tiesiogiai su gamintojais, kitos per šalių sąjungas kaip ES ar Afrikos Sąjunga, likusiosios – per Pasaulio sveikatos organizacijos kontroliuojamą programą „Covax“, kuri turi užtikrinti vakcinų prieinamumą net ir skurdžiausiems pasaulio kraštams.
ES su vakcinų gamintojais yra susitarusi dėl kone 2,3 mlrd. vakcinos dozių. Nors beveik visos vakcinų įsigijimo detalės laikomos paslaptyje, kai kas yra žinoma arba paaiškėjo iš sutarties su „CureVac“ detalių.
Pirmiausia skiriasi vakcinų kainos. Nors kai kuriose sutartyse yra galimybė kompanijai sustabdyti vakcinos tiekimą, jei kita pusė paskelbia dozės kainą, vienokie ar kitokie duomenys yra nutekėję.
Teigiama, kad už „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos dozę ES moka apie 1,78 euro, kai, pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikai ši dozė atsieina 4,34 euro.
Praėjusių metų pabaigoje Belgijos valstybės biudžeto sekretorė Eva De Bleeker netyčia socialiniuose tinkluose paviešino skirtingų kompanijų vakcinų kainas. Už „Pfizer“ vakciną ES moka po 12 eurų, kai JAV ji atsieina apie 16 eurų.
Paviešinti duomenys atskleidė tai, kad turtingos šalys greičiausiai negalės pagelbėti besivystančioms valstybėms pasiekti bandos imunitetą. „CureVac“ sutartyje su ES teigiama, kad be kompanijos leidimo šalims išsiųstų dozių negalima pervežti į kitas valstybes, parduoti ar aukoti.
Europos Komisijos atstovų duomenimis, kompanijos šiomis nuostatomis siekia, kad vakcinos perdavimo kitoms šalims atveju jas saugotų tokios pat sutartys.
Kitas svarbus aspektas – vakcinų pristatymo terminas. ES pareigūnai tvirtina, kad dabar apie ne visų dozių pristatymą pirmąjį šių metų ketvirtį kalbanti „AstraZeneca“ yra įsipareigojusi Bendrijai viską pristatyti laiku. Tuo metu kompanijos atstovai pabrėžia, kad jie pažadėjo tiktai pasistengti pasiekti numatytus tikslus.
„CureVac“ sutartyje skelbiama, kad pristatymo terminai yra tik preliminarūs. Tad greičiausiai ir „AstraZeneca“ bei kitos kompanijos savo sutartyse turi panašią nuostatą.
„Numatytomis pristatymo datomis gali visai nebūti produkto arba tiktai sumažinta jo apimtis“, – rašoma ES sutartyje su „CureVac“. Šis netikrumas nacionalinėms vyriausybėms dabar kelia nerimą.
Itin svarbu ir tai, kad Jungtinėse Valstijose vakcinų gamintojai yra apsaugoti nuo beveik visos atsakomybės, jeigu jų vakcinos nesuveiks arba sukels rimtą šalutinį poveikį. Vienintelė išimtis – tyčiniai nusižengimai
„CureVac“ ir ES sutartis taip pat apsaugo kompaniją nuo atsakomybės, tačiau sutartyje yra išimčių. Jos paviešintame dokumente, žinoma, buvo paslėptos.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
