Naujasis valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat teigė turintis aiškią poziciją Rusijos dujotiekio klausimu.
„Aš esu pasiryžęs daryt viską, kas tik įmanoma, kad būtų išvengta [dujotieko – red.] užbaigimo“, – nurodė A.Blinkenas ir užtikrino, jog J.Bidenas leido naudotis visais įrankiais sąjungininkų pozicijai pakeisti.
Angela Markel taip pat išreiškė norą diskutuoti bei praeitą savaitę teigė, jog nori plačiau aptarti dujotiekio klausimą su nauja JAV administracija.
Tačiau kanclerės paklausus ar Rusijos opozicijos lyderio Aleksėjaus Navalno įkalinimas ir naujos, Europos Sąjungai (ES) palankios, politinės jėgos atėjimas į Baltuosius rūmus turėjo įtakos jos pozicijai dėl „Nord Stream 2“ klausimo, A.Merkel atsakė: „Mano nuomonė dar nepasikeitė tiek, kad sakyčiau, jog projekto neturėtų būti.“
Vokietijos valdžia jau kuris laikas tikina, jog 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis iš Rusijos tėra komercinis projektas, kai JAV ir keletas centrinės Europos šalių „Nord Stream 2“ įvardija kaip naują Kremliaus geopolitinį ginklą.
Po A.Navalno arešto, Europos Parlamentas (EP) reikalavo griežtų veiksmų prieš Rusiją: „ES ir jos valstybės narės kritiškai peržiūrės bendradarbiavimą su Rusija įvairiose užsienio politikos projektuose ir tokiose projektuose kaip „Nord Stream 2“, kurio įgyvendinimą ES turi nedelsdama nutraukti.“
Tuo tarpu A.Merkel atsargiai oponavo tokiam pasiūlymui: „Mes taip pat turime kalbėti apie ekonominius santykius su Rusija dujų sektoriuje – kas yra priimtina, o kas ne [..] taip pat nėra taip, kad tarp JAV ir Rusijos nėra jokių santykių naftos sektoriuje. Tai reiškia, jog turime sėstis prie diskusijų stalo ir nuspręsti ar mes norime nutraukti prekybą dujų sektoriuje su Rusija bei koks priklausomybės lygis yra toleruotinas.“
Vokietijos lyderė taip pat neigiamai įvertino naujausias JAV sankcijas Rusijos laivui, tiesiančiam dujotiekį. Sankcijos buvo įvestos dar D.Trumpui būnant valdžioje, tačiau jos sulaukė vieningo abiejų partijų palaikymo, kas yra retas reiškinys šių dienų JAV politikoje.
JAV planas gali atsisukti prieš juos?
Praeitą savaitę JAV įvestos sankcijos atnešė pirmus vaisius – pasaulinio lygio draudimo kompanija „Zurich Insurance Group“ atsisakė bendradarbiauti „Nord Stream 2“ projekte, taip suduodama skaudų smūgį šiuo metu vykdomiems darbams.
Nors iš pažiūros atrodo, jog šioje situacijoje Vašingtonas šventė pergalę, tačiau sankcijų strategija turi savų trūkumų. Problema slypi tame, jog sankcijos, kurios pasak A.Blinkeno bus tęsiamos ir toliau, gali atsigręžti prieš pačius amerikiečius, ypač prieš jų verslą Europoje.
Draudimo kompanijos nėra lengvai paveikiamos. Už atitinkamą kainą, daugelis dalykų gali būti apdraudžiami, nesvarbu koks sudėtingas ir rizikingas projektas bebūtų, tačiau kalbai pasisukus apie sankcijas, retorika keičiasi. Net drąsiausios kompanijos vengs dirbti su klientu, prieš kurį nutaikytos sankcijos vien dėl to, jog tai užkrauna didžiulę atsakomybę.
Todėl Vašingtono konkrečios sankcijos dujotiekio tiesimo laivui buvo itin skaudžios. Tokį darbą gali atlikti tik labai nedaug specializuotų laivų, o be paskutinės 2,6 kilometro konstrukcijos „Nord Stream 2“ yra bevertis.
Projektas neteko ne tik svarbaus draudėjo, bet ir apskritai sumažėjo šansas bet kokį draudimą gauti.
Žinoma, Europos šalys išreiškė nepasitenkinimą dėl JAV veiksmų, tačiau jų būta ir anksčiau. Sankcijų banga projektui smogė ir 2019 metais, tada dujotiekio tęsimo darbus buvo priversta nukelti metams, o Europos Komisija pareiškė, kad Europos Sąjunga sankcijų nepripažįsta ir laiko „prieštaraujančiomis tarptautinei teisei.“
Pernai rugpjūtį 24 iš 27 ES valstybių narių JAV vyriausybei pareiškė taip pat esančios „labai susirūpinusios“ dėl sankcijų. Tačiau kaip galime spręsti iš pastarųjų savaičių įvykių, Vašingtono strategija tikrai nesikeičia.
Vis dėlto, vienašalės sankcijos yra pavojingas įrankis – net tokios galingos valstybės kaip JAV rankose – nes bet kuri kita šalis gali nuspręsti taip pat naudoti tą patį įrankį.
Pavyzdžiui, kas būtų jei Kinija pasektų JAV pavyzdžiu ir nuspręstų įvesti tokias pačias sankcijas JAV kompanijoms?
Pekinas jau anksčiau parodė, jog gali sėkmingai spausti įmones ir priversti jas paklusti prisimenant sankcijų įvedimą Australijos vyno industrijai kaip bausmę šalies vyriausybei už nepalankią užsienio politiką.
Taigi, jei Kinija tokiu pat būdu paskirtų sankcijas JAV įmonėms nepritardama J.Bideno vykdomai politikai, draudimo kompanijos galimai vengtų imtis rizikos drausti sankcionuotus klientus, taip iššaukdama JAV įniršį ir atsakomąsias sankcijas.
Tokiame ekonomikos ir sankcijų kare JAV būtinai reikia sąjungininkų, kadangi ji jau nebe ta dominuojanti valstybė, kokia buvo Šaltojo karo pabaigoje ir XX a. pabaigoje. Dabar ji turi grumtis su Rusija ir Kinija vienu metu, tad skirti sankcijas ES palaikomam projektui ne tik piktina draugus, bet ir suteikia dingstį galimiems oponentų veiksmams.
Parengta pagal „Politico“ inf.
