Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje pasaulyje kilusi gripo pandemija irgi buvo mirtina, privertė uždaryti mokyklas, kėlė kivirčus dėl apsisaugojimo priemonių ir privertė nutraukti socialinius ryšius.
Skaitydamas prieš 1918 m. Kalėdas publikuotus pranešimus ir straipsnius gali nė nesuprasti, ar istorinį, ar šios dienos laikraštį atsivertei.
Štai 1918 metų gruodžio 21 dieną laikraštis „Ohio State Journal“ išspausdino valstijos sveikatos komisaro perspėjimą apie gripo pandemiją „Saugokitės amalo!“ (Amalas JAV turi simbolinę reikšmę per Kalėdas, jis kabinamas aukštai, dažnai virš durų staktos, o jei po juo atsistoji, reikia pasibučiuoti. – Aut.)
Skaitytojams komisaras rekomendavo ne tiktai atsisakyti sveikinimo bučinių, bet ir neiti į žmonių susibūrimus, kur toks noras apskritai galėtų kilti.
„Parodysite savo meilę tėvui, motinai, broliui, seseriai ir visiems kitiems, jei šįmet liksite namuose, užuot važiavę susitikti, lankyti artimųjų ar į vakarėlius“, – 1918 m. skelbta visiškai šias dienas primenančiame komisaro tekste.
Tiesa, dėl ką tiktai pasibaigusio karo iš pradžių į pandemiją buvo žiūrima pro pirštus, teiktos daugiausia rekomendacijos, o ne nurodymai. Kaip teigia istorikai ir epidemiologai, 1918-ųjų klaidos yra šių dienų pamokos.
Užkratas plito bangomis
1918–1920 metais gripas, kaip ir koronavirusas, plito bangomis.
Pirmoji banga pratrūko sausį, manoma, daugiausia JAV. O mirtiniausia banga prasidėjo rudenį, piką pasiekė lapkritį, kai buvo oficialiai užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas, ir dar tęsėsi gruodžio pradžioje.
Manoma, kad, kaip ir COVID-19 pandemija, žaibiškai pasaulyje išplitęs užkratas pirmiausia kilo Kinijoje. Epidemijos mastą gripas tuomet pasiekė JAV, kur buvo atsikėlę daug gyventojų iš šios šalies, o tuomet jau greitai atkeliavo ir į Europą.
Ispaniškuoju jis imtas vadinti todėl, kad pirmoji garsiausiai apie sergančius žmones pradėjo rašyti Ispanijos spauda. Tiesa, ne ispaniškuoju, o prancūziškuoju gripu ligą vadino.
Manoma, kad šimtai milijonų žmonių buvo užsikrėtę, o kiek tiksliai visame pasaulyje mirė, informacijos trūksta.
Istorinių šaltinių duomenimis, aukų skaičius svyruoja nuo 25 iki 50 milijonų. Kai kurie šaltiniai nurodo net 100 milijonų.
JAV pandemija prieš šimtmetį nusinešė 675 tūkst. žmonių gyvybę. Šiemet COVID-19 Amerikoje pražudė mažiausiai 325 tūkstančius žmonių.
Net ketvirtadalis britų užsikrėtė ispaniškuoju gripu, iš viso mirė mažiausiai 225 tūkst. žmonių – dauguma likus mėnesiui ar kelioms savaitėms iki Kalėdų.
Nuo COVID-19 Jungtinėje Karalystėje iki šiol mirė daugiau kaip 67,5 tūkst. žmonių.
Kaip rašo Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vyriausioji muziejininkė Vilma Gudienė, „Lietuvoje liga buvo vadinama ispanka, gripu, influenca ir irmėde“.
Lietuvos spaudoje buvo užsimenama apie tai, kaip liga plito ir myriop siuntė miestų ir kaimų gyventojus. Tiesa, ne visada buvo žinoma, kuo tiksliai žmogus sirgo, – vadinamąja ispanke, paprastuoju gripu ar plaučių uždegimu. Tad ir tikslių duomenų, kiek žmonių pražudė ispaniškoji liga, nėra.
Muziejininkės V.Gudienės teigimu, 1920 metais Lietuvos kariuomenėje gripu sirgo apie 3 tūkst. karių.
Rekomendavo, o ne sprendė
1918 m. suvaržymai prieš Kalėdas iš dalies panašūs į mūsų dienų, bet buvo įvesti visai kitokiomis aplinkybėmis.
Pandemija buvo glaudžiai susijusi su karu, kuris ne tik palengvino užkrato plitimą, bet ir lėmė atsaką į jį.
1918 m. lapkričio 11 dieną Kompjeno miške Prancūzijoje buvo pasirašyta paliaubų sutartis tarp kovojusių pusių.
Iki tos dienos laimėti karą visiems buvo svarbiau, nei kautis su nematomu gripo virusu.
Jungtinės Karalystės vyriausybės vyriausiasis sveikatos pareigūnas seras Arthuras Newsholme’as spalį buvo išleidęs rekomendaciją (bet ne oficialų nurodymą), kaip sustabdyti viruso plitimą: izoliuoti sergančius nuo sveikųjų, uždaryti mokyklas ir kino teatrus, skalauti gerklę, nesibūriuoti. Kaukės nebuvo rekomenduojamos, bet Europos miestų gatvėse buvo galima pastebėti žmonių, prisidengusių tik nosį arba nosį ir burną.
Tuo metu JAV, kurios jau mėgino dorotis su pandemija, buvo imtasi rimtesnių priemonių. San Fransiske rudenį buvo privaloma dėvėti kaukes viešose vietose, o spalio viduryje mieste mėnesiui buvo uždarytos viešosios įstaigos, ribojamas žmonių judėjimas.
Uždarymas vyko ir kituose JAV miestuose.
Kai karantino mėnuo baigėsi ir prasidėjo Kalėdų laukimas, niekas nebenorėjo sėdėti namie. Žmonės pamiršo grėsmę, atvejų daugėjo, bet niekas nebenorėjo grįžti į namus ir prieštaravo reikalavimui užsidėti kaukę.
Darbavosi ir kurjeriai
Istorikas Lendolas Calderis teigia, kad ginčai vyko ne tiktai dėl kaukių, bet ir dėl bažnyčių uždarymo, ypač Milvokyje, kur reikalavimai buvo griežti, bet vokiečių ir norvegų imigrantų bendruomenės labai tikinčios.
„Uždaryti bažnyčias per adventą ir Kalėdas buvo tiesiog skandalinga, – pasakojo L.Calderis. – Žmonėms tai atstojo šiandieninius socialinius tinklus. Kadangi Milvokio žmonės labai sukilo, leista jiems susirinkti į mišias Kalėdų dieną.“
Kaip ir šiais metais, ir 1918 metais prekybininkai ragino žmones apsirūpinti viskuo iš anksto. Pamažu stojo produktų tiekimas, trūko medžiagų, darbo jėgos.
„Amerikos prekybininkai lapkritį ir gruodį intensyviai ragino visus ateiti apsipirkti, – pasakojo L.Calderis. – Verslininkai buvo susirūpinę dėl tiekimo trukdžių ir skatino pirkėjus užsukti kuo anksčiau, kad nieko nepritrūktų. Tiems, kurie bijojo užsikrėsti, kai kurie prekybininkai siūlė pristatymo į namus paslaugą per pasiuntinius.“
Karo nusiaubtoje Europoje situacija buvo kiek kitokia – pirkiniai ir dovanos buvo kuklesnės, bet, nepaisant to, artėjant šventėms duris atvėrė daugiau parduotuvių, žmonės skubėjo įsigyti ko nors skanaus, kad galėtų atšvęsti pirmas ramias Kalėdas nuo 1914-ųjų. Nematoma gripo grėsmė dažniausiai buvo pamiršta.
Prieš Kalėdas atsipalaidavo
Be to, karui pasibaigus namo plūdo kariškiai. Jie džiaugėsi išsigelbėję ir virusas jiems tuo metu mažiausiai rūpėjo, bet jie parvežė užkratą savo šeimoms. Giminės rengė šventes, puošė eglutes ir rūpinosi vaišėmis.
Organizuota daugybė masinių labdaros renginių našlaičiais likusiems vaikams, suluošintiems kareiviams ir jų našlėms. Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje buvo likę daug amerikiečių karių – jie šventė Kalėdas, puošė eglutes ir padėjo dalinti labdarą.
Tiems kariams, kurie spėjo grįžti į JAV iki Kalėdų, buvo surengtas neeilinės sutiktuvės. Kaip užfiksuota „The New York Times“, 1918 m. tūkstančiai karių Kūčių vakarą buvo priimti vakarienės, jiems rengti šokiai ir puotos.
„Be linksmybių, jūsų lauks 300 svarų šokoladinio deserto, kurį jums paruošė dailios merginos, ir dar daugiau ledų torto, kurį pagamino jų mamos“, – skelbė vieno vakarėlio kariams Niujorke programa.
Humanitarinės organizacijos ruošė didelius susibūrimus skurstantiems vaikams.
Laukė gripo vakcinos
Įvertinus visa tai nenuostabu, kad gruodžio viduryje kiek aprimęs užkratas sausio mėnesį vėl įsisiautėjo.
Kol kariškiai ir jų šeimos šventė, kiti gedėjo mirusiųjų: laikraščiuose tarp reportažų apie grįžusius karius būdavo rašomos žinutės apie naujas mirtis ir labai greitai plintantį užkratą.
„Šiomis savaitėmis prieš Kalėdas vis kasiau ir kasiau duobes.
Šiais metais padėjau palaidoti daugiau žmonių nei per visą savo darbo laiką“, – tokį iškalbingą laišką giminaitei rašė vienas amerikietis duobkasys.
Tiesa, žiniasklaidoje netrūko ir vilties, jog netrukus pasirodys vakcina, kurią sukūrė britų Karo biuras. Vakcina buvo testuojama su kariškiais, tikėtasi, kad ji netrukus taps prieinama ir plačiajai visuomenei.
Vakcina buvo vidutiniškai efektyvi: apsaugojo nuo antrinių ligų – plaučių uždegimo, bet prastai saugojo nuo paties gripo.
Trečioji gripo pandemijos banga kilo ir pati užkrato tema į pirmuosius laikraščių puslapius grįžo po Naujųjų metų.
Tai buvo priminimas, kad ši liga – nuolatinis lankytojas, su kuriuo reikės išmokti gyventi ir teks susiimti, kad prie stalo susirinktų visi šeimos nariai.
1918–1920 metais žmonės ne tik kovojo, bet ir mokėsi susigyventi su gripu. Tai reiškė – susidoroti su netektimis, išmokti atsargumo, suvokti klaidas.
Dar vieną pandemiją, COVID-19, pasaulis pasitiko pasikeitęs, bet žinodamas, kas gali laukti.
„Likite namuose ir saugokite vieni kitus“, – šįmet tai ne rekomendacija, o būtinybė, kad atslūgus pandemijai vėl susitiktume.
