Įprasta, kad krizinėse situacijose ar kilus bet kokiam pavojui jaunoji karta slepiama po vyresniosios sparnu. Ne tiktai dėl tėvų meilės atžaloms, bet ir dėl civilizacijoje įkūnyto suvokimo, kad sunaikinus ateities kartą nebebus ir ateities.
Vis dėlto XXI amžiuje dinamika kitokia. Vaikai patys nusprendė kovoti už šviesesnę ateitį ir pasiryžo taisyti savo tėvų, senelių ir prosenelių klaidas, o socialinių tinklų plėtra suteikė jiems balsą.
„Pasaulis priklauso tiems, kurie jį kuria“, – rašė žurnalas „Time“ šį gruodį pirmąkart istorijoje skelbdamas nugalėtoją Metų vaiko kategorijoje, kurioje varžėsi 5 tūkst. jaunuolių iš JAV.
Metų vaiku tapo 15-metė Gitanjali Rao – mokslininkė ir išradėja, pasitelkianti technologijas kovai su planetos problemomis. Šių žodžių svoris galėtų atrodyti pernelyg sunkus paauglei, tačiau kartu jie atspindi, kokie rimti jos darbai.
Tokių veiklių ir ryžtingų jaunuolių šį šimtmetį daug – jie kovoja už lygybę, už teisę į švietimą, už žodžio laisvę, kuria startuolius, programėles ir socialines platformas ateičiai. Daugybė jaunų aktyvistų domisi klimato kaita, planetos išsaugojimu ir tvarumu.
„Sakote, kad savo vaikus mylite labiau už viską, bet tuo pat metu vagiate jų ateitį tiesiai jiems iš panosės“, – pernai kalbėjo bene žinomiausia jaunosios kartos klimato kaitos aktyvistė dabar jau 17-metė Greta Thunberg.
Vis daugiau paauglių meta iššūkį politikams ir provokuoja diskusiją apie ateitį.
Tai karta, kuri kelia klausimus, o ne priima vyresnių žmonių tiesą.
„Nelauk, kad kas nors kitas ateitų ir kalbėtų tavo vardu. Tai tu gali pakeisti pasaulį“, – kalbėjo jauniausia Nobelio taikos premijos laureatė Malala Yousafzai, kovotoja už mergaičių teisę į mokslą.
Jai apdovanojimo teikimo metu 2014 m. buvo septyniolika.
Priešnuodis – technologijos
G.Rao, „Time“ žurnalo išrinktai Metų vaiku, rūpi daugybė pasaulio problemų.
Ji jau sukūrė prietaisą, kuris gali aptikti švino pėdsakus geriamajame vandenyje, ir programėlę, kuri atpažįsta patyčias internete.
„Jei aš sugebėjau, ir kiti sugebėtų“, – teigė penkiolikametė. Ji tikisi, kad jos pavyzdys įkvėps kitus kurti idėjas, galinčias užgydyti pasaulio žaizdas.
Interviu žurnalui „Time“ su aktore ir žmogaus teisių aktyviste Angelina Jolie G.Rao teigė, kad jos tikslas ne tik kurti įrankius ir priešnuodžius pasaulio problemoms, bet ir skatinti tai daryti kitus žmones: „Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad labai sunku, jei nematai nieko, kas būtų panašus į tave.
Tad mano darbas yra stebėti, generuoti idėjas, tyrinėti, sukurti ir bendrauti.“
„Mūsų karta susiduria su daugybe dar nematytų problemų.
Kita vertus, vis dar egzistuoja ir senosios, – aiškino Kolorado valstijoje JAV gyvenanti paauglė. – Štai dabar atsidūrėme pačiame naujos pasaulinės pandemijos epicentre, tačiau tuo pat metu niekur nedingo ir žmogaus teisių klausimai, klimato kaita, patyčios interneto erdvėje.“
Dar 2017 metais G.Rao buvo paskelbta ir geriausia Amerikos jaunąja mokslininke, apdovanota už savo sukurtą pigų prietaisą švinui geriamajame vandenyje aptikti.
Paauglę įkvėpė skandalas Flinto mieste (Mičigano valstija) – paaiškėjo, kad kelerius metus gyventojams buvo tiekiamas švinu užterštas geriamasis vanduo.
Patikrinti, ar vanduo nėra užterštas švinu, anksčiau reikėjo laboratorijose, ir šis metodas nebuvo pigus.
Tačiau G.Rao sukūrė jutiklį, susietą su mobiliąja programėle. Jis greitai patikrina, ar vandenyje nėra švino pėdsakų, ir atsiunčia duomenis į mobilųjį telefoną.
Naujausias Gitanjali išradimas – patyčių internete filtras.
„Tai programėlė arba naršyklės įskiepis „Kindly“. Jis gali aptikti internetines patyčias, kai jos dar labai ankstyvos stadijos, o jo veikimas pagrįstas dirbtinio intelekto technologija.
Imi rašyti kokią nors frazę, ir filtras užfiksuoja, kad tai gali būti įžeidimas.
Jis pasiūlo, kaip sakinį pataisyti ir pakeisti, arba pateikia klausimą, ar tikrai nori kam nors siųsti šiuos žodžius, – pasakojo jaunoji išradėja. – Programėlės tikslas nėra bausti. Pati esu paauglė ir žinau, kad mano bendraamžiai mėgsta išsilieti.
Toks filtras suteikia progą permąstyti savo žodžius ir kitą kartą reaguoti kitaip.“
Gitanjali dabar ne tiktai kuria, bet ir rengia nuotolines dirbtuves vaikams ir paaugliams, kuriose kartu generuoja idėjas ir padeda sugalvoti, kaip įgyvendinti išradimą.
„Būnu labai laiminga, kai gaunu tokius laiškus: „Labas, dalyvavau tavo dirbtuvėse prieš keturis mėnesius.
Štai mano pabaigtas produktas, kuriuo didžiuojuosi, – batas, kuriuo galima paskambinti skubiuoju pagalbos numeriu, – pasakojo mergina, kurios vedamuose inovacijų mokymuose jau dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. jaunuolių. – Tikiuosi, kad padedu kurti inovatorių bendruomenę, kuri supranta, kad išradimai yra būtinybė, o ne pasirinkimas.“
Pradinukė – prieš rasizmą
Bellen Woodart – įrodymas, kad griauti stereotipus galima net tada, kai sėdi pradinės mokyklos suole.
„Paduok kūno spalvos kreidutę“, – kartą trečiokės B.Woodard paprašė suolo draugė.
Bellen, kuri buvo vienintelė juodaodė savo klasėje, iškart suprato, kad draugė jos prašo persikinės spalvos kreidelės, ir tai ją suerzino.
Kai grįžusi namo ji papasakojo istoriją mamai Toshai Woodart, ji pasiūlė dukrai kitą kartą duoti draugei rudą, savo odos spalvos, kreidelę.
Bet mergaitė nesutiko: „Kitą kartą turėsiu paklausti, kokios spalvos mano bendraklasė nori, nes kūnas būna įvairios spalvos.“
Ji pasiryžo sukurti kreidutes, kurios atkartotų įvairią odos spalvą.
„Time“ 10-metę Bellen paminėjo tarp pretendentų, kurie buvo arčiausiai Metų vaiko prizo, nes sukūrusi 12 kreidelių rinkinį mergaitė skatino griauti rasinius stereotipus.
2019 metų pavasarį B.Woodart įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją „More than a Peach“ („Daugiau nei persikinė“), kuri už gautas lėšas – apie 40 tūkst. dolerių (apie 33 tūkst. eurų) – JAV mokykloms padovanojo odos spalvos kreidučių rinkinius.
Viena pakuotė buvo įtraukta į Virdžinijos istorijos ir kultūros muziejaus nuolatinę kolekciją. Jų galima įsigyti ir iš internetinės prekybos milžinės „Amazon“.
„Mano dukra su savo kreidutėmis pasiuntė rasinės tolerancijos žinutę“, – sakė mergaitės motina.
Dabar visose Bellen mokyklos klasėse yra jos sukurtų kreidelių rinkinių, o mergaitė kviečiama sakyti kalbų apie rasinę įvairovę JAV mokyklose.
„Ne šiaip sau užsimaniau įvairių spalvų kreidučių. Persikinė yra odos spalva, bet ar ji vienintelė? Ne. Skirtingi persikinės ir rudos atspalviai, tikėkimės, atspindės visus mano draugus“, – „Time“ sakė mergaitė.
Rasių lygybės klausimas prieš penkerius metus sudomino ir dabar jau 15-metę Marley Diaz. Jai nusibodo skaityti vaikiškas knygas, kuriose pagrindinį vaidmenį atlikdavo „baltaodžiai berniukai ir jų šuniukai“.
Mergaitė pradėjo kampaniją #1000blackgirlbooks (#1000juodaodėsmergaitėsknygų): ji pasiryžo surinkti tūkstantį knygų, kuriose mergaitės būtų pagrindinės veikėjos, ir išdalinti savo draugams.
Kampanija sulaukė didžiulio pasisekimo, paauglė buvo pagerbta „Forbes“ įtakingiausių žmonių iki 30 metų sąraše ir išleido knygą apie kovą už rasinę lygybę ir įvairovę.
Nori sumažinti smurtą
Daugybę metų JAV mokyklose pasikartojantis smurtas panaudojant ginklus 2018 m. įsiūbavo didžiulį judėjimą #NeverAgain (#NiekadosDaugiau), kurio tikslas – mažinti smurtą, susijusį su šaunamaisiais ginklais, ir apsaugoti Amerikos jaunimą.
Kai nuo 19-mečio Nikolo Cruzo kulkų žuvo 17 Parklando miesto Marjory Stoneman Douglas mokyklos mokinių bei mokytojų ir 17 buvo sužeista, jų bendramoksliai išėjo į gatves.
„Nenoriu būti sušaudyta mokyklos suole, – teigė judėjimui #NeverAgain“ priklausanti 16-metė Emilia Mason. – Nenoriu eiti į mokyklą ir bijoti.“
Įvairiuose JAV miestuose buvo surengtos neregėto masto eitynės už mokinių gyvybę „March for Our Lives“, kuriose dalyvavo ir jaunuoliai, ir vyresniosios kartos atstovai.
Mokiniai iki šiol tęsia darbą reikalaudami ginklų įstatymų sugriežtinimo skirtingose JAV valstijose.
Jų balsas buvo toks ryškus, kad masinių šaudynių klausimai nagrinėti ir per 2020-ųjų JAV prezidento rinkimų kampaniją.
Tai buvo bene pirmas kartas, kai politikai kalbėjo ne apie tai, kad ginklų kontrolės klausimas turi būti sprendžiamas, bet akcentavo, jog toks poreikis kyla iš aktyvių jaunų žmonių reikalavimų – nebūtinai tų, kurie turi balso teisę.
„Tie Parklando vaikai iš Floridos pradėjo nacionalinį perversmą, – teigė Minesotos valstijai atstovaujanti senatorė Amy Klobuchar. – Tai, kad už mus buvo įžvalgesnė grupė 17-mečių, yra geriausia, kas galėjo nutikti.“
Kovoja už planetos ateitį
Milijonai vaikų užaugo girdėdami kalbas apie tirpstančius ledynus, kylančią temperatūrą ir jiems įgriso laukti, kol kas nors pasikeis.
Švedė G.Thunberg yra bene žinomiausia pasaulyje jaunoji klimato aktyvistė, bet toli gražu ne vienintelė, kuri imasi lyderystės šioje srityje.
Floridoje, JAV valstijoje, kuri dėl kylančio jūros lygio gali būti užtvindyta, gyvenanti Delaney Reynolds dar mokykloje siekė atkreipti dėmesį į besikartojančius potvynius.
Dabar jau Majamio universiteto studentė Delaney įkūrė projektą „Sink or swim“ („Skęsk arba plauk“), kurio tikslas – šviesti Floridos gyventojus apie kylantį jūros lygį.
„Mane stebina, kad darželinukai suvokia šią problemą, o politikai ne, – piktinosi mergina. – Dauguma suaugusiųjų valdžioje yra susitelkę į pinigus ir pelną. Kai tik galėsime, juos pakeisime.“
Vokietis Felixas Finkbeineris būdamas devynerių visur nešiojosi pliušinį baltąjį lokį. O tada dokumentiniame filme išgirdo: Arktyje lokiai miršta badu, nes tirpstant ledui jiems sunku susimedžioti ėdesio.
Devynmetis norėjo ką nors pakeisti, todėl pasodino medį mokyklos kieme. Ir netrukus padedamas tėvų įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją „Plant for the Planet“ („Sodink planetai“) – ji iki šiol pasodino 8 mln. medžių 73 pasaulio valstybėse.
„Nebuvo jokios priežasties, kodėl mes taip ilgai laukėme, kad tai taptų jaunimo reikalu, – apie G.Thunberg įkvėptus jaunimo protestus sakė dabar 22 metų F.Finkbeineris. – Vokietijoje, laimei, jau įvyko politinis lūžis. Kiekvienas politikas suvokia, kad nebegali laimėti rinkimų, jei nesiūlo žaliojo kurso.“
Klimato kaita ir žmonių poveikis gamtai grasina sunaikinti ir senąsias bendruomenes, tad jaunieji jų atstovai pasiryžę ginti ir gintis.
17 metų Helena Gualinga iš Ekvadoro pasakojo, kad nuo vaikystės nerimavo, kas laukia jos bendruomenės, įsikūrusios Amazonės miškuose. Jie kertami vis sparčiau, džiungles naikina pragariški gaisrai.
„Kovoju už savo bendruomenę, nes jei apsaugosime senųjų vietos bendruomenių teises, apsaugosime nuo išnaikinimo ir didžiulius džiunglių plotus“, – socialiniuose tinkluose rašė mergina, rengianti protestus Niujorke.
„Vietnamo karas radikaliai pakeitė visą kartą, klimato klausimai padarys tą pat“, – žurnalui „National Geographic“ teigė San Fransisko universiteto politologijos profesorius Stephenas Zunesas.
Savanoriauja mūšyje su pandemija
Daugybė vaikų ir paauglių visame pasaulyje stojo į kovą su koronavirusu arba pagelbėjo pažeidžiamiausiems visuomenės nariams: pirko senjorams maistą ir vaistus, kūrė programėles, padedančias labiau susitelkti visuomenei, dalyvavo moksliniuose tyrimuose.
Daugiau nei 100 paauglių sutiko išbandyti „BioNTech“ ir „Pfizer“ kompanijų sukurtą vakciną nuo COVID-19, kad būtų išsiaiškintas jos poveikis jaunam organizmui. „Manau, kad galiu būti naudingas pasauliui ir padėti mokslininkams geriau ištirti šį virusą, – CNN teigė tyrime dalyvavęs 12 metų Abhinavas iš JAV Ohajo valstijos. – Visi mano mokykloje tik ir kalba, kaip norėtų grįžti prie įprasto gyvenimo. Manau, kad vakcina gali padėti sustabdyti infekcijos plitimą.“
Jaunuoliai prisidėjo ir prie pastangų saugant vyresniąją kartą ir rūpinantis pažeidžiamiausiais visuomenės nariais. Kalifornijos mokiniai sukūrė paslaugą „Six Feet Supplies“ – tai nuoroda į šešias pėdas, arba beveik du metrus, t.y. saugų atstumą, kurio turime laikytis vieni nuo kitų.
Kita amerikiečių paauglių grupė sukūrė platformą „Supply Neighbor“, kurioje galima paprašyti pagalbos savo kaimynų. Kad nereikėtų važiuoti į parduotuves ir ieškoti sunkiau randamo dalyko, taip pat jei netekai darbo ir žūtbūt ko nors reikia, platformoje pasižymi, kokia bėda ištiko, ir kaimynas, pamatęs tavo prašymą, gali pagelbėti ar paskolinti reikalingą dalyką. „Dauguma tėvų mano, kad mes tik prilipę prie savo telefonų ir žaidžiame žaidimėlius, – sakė 16-metė Avi Basnet, sukūrusi „Supply Neighbor“ sistemos kodą. – Smagu parodyti, kad jie klysta, kad mes iš tiesų galime keisti pasaulį.“
Situacijai dėl pandemijos smarkiai pablogėjus kai kuriuose Čekijos miestuose į ligonines pakviesti savanoriauti vyresniųjų klasių mokiniai. 16–18 metų paaugliai valo palatas, padeda slaugytojams. „Manau, dabar tai – mūsų pareiga. Situacija labai rimta, o Čekijos sveikatos apsaugos sistema dar niekada nebuvo susidūrusi su tokiu dideliu iššūkiu. Daugybė medicinos darbuotojų serga, ir mes turime skubėti į pagalbą“, – tvirtino 18-metė čekė Barbara Sasova.
