Lenkijai ėmus vetuoti Europos Sąjungos (ES) biudžetą, Seimo opozicija Varšuvoje prakalbo apie valdančiųjų norą išstumti šalį iš Bendrijos.
Žiniasklaida taip pat ėmė įtarinėti, jog visuomeninius konfliktus provokuoja kelios katalikiškos organizacijos, prasiskverbusios į vyriausybę bei per tarptautinius ryšius galimai susijusios su Kremliumi.
Tokias įtarimus sustiprino ne tik vietos, bet ir Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos spaudoje atskleista informacija.
Buvo išaiškinta, kad prieštaringai vertinamos lenkiškos organizacijos rado talkininkų ir Lietuvoje – „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), kurio organizuotą konferenciją neseniai priglaudė pirmoji ponia Diana Nausėdienė, savo parašu parėmė skandalingą įstatymą Lenkijoje.
Tapo Kremliaus įrankiu?
Maskvos siekį per radikalias katalikiškas organizacijas kelti naujus konfliktus ES valstybėse ir tuo pačiu jas kiršinti su Briuseliu ypač detaliai išanalizavo Varšuvos sociologė Klementyna Suchanow.
Mokslininkė parašė knygą „Tai yra karas. Moterys, fundamentalistai ir naujieji Viduramžiai“.
Autorė aprašė, kokiu būdu prieš penkiasdešimt metų Brazilijoje susikūrusi radikali katalikiška organizacija sugebėjo peraugti į panašių draugijų tinklą Europoje, o Maskva ėmė finansuoti jų suvažiavimus.
Vakarų žiniasklaida spėja, jog Maskva katalikiškų fundamentalistų rankomis vykdo karą su Briuseliu, siekdama susilpninti ES. Ypač didelį dėmesį Kremlius skiria tokių organizacijų kūrimui ES valstybėse, kur jų dar nėra, vildamasis, jog jose tokiu keliu bus lengviau sukelti visuomeninius neramumus.
Ypatingai aktyviai Rusija šiame fronte ėmė reikštis nuo 2012 metų, tada, kai Kremliaus valdovu vėl tapo buvęs kagėbistas Vladimiras Putinas, pažadėjęs vykdyti naują politiką Europos atžvilgiu.
Religinių fundamentalistų organizacijų suaktyvėjimą po 2012 metų savose šalyse pastebėjo ne tik Lenkijos, bet ir Slovakijos, Slovėnijos, Kroatijos, Bulgarijos, Gruzijos, Moldovos bei Ukrainos žurnalistai.
Varšuvoje 2013 metais įsteigta „Ordo Iuris“ tapo ypatingai aktyvi, ir įtraukė Lenkiją į konfliktus su Briuseliu bei prisidėjo prie ilgą laiką gimtinėje nematytų protestų sukėlimo.
Įsibrovė į vyriausybės tarpą
Būtent „Ordo Iuris“ pastangos sugriežtinti abortų įstatymą sukėlė antrą mėnesį Lenkijoje tebesitęsiančius protestus.
„Ordo Iuris“ iniciatyvą savo parašais parėmė giminiškos organizacijos iš kitų šalių, o kartu su jomis ir lietuviška LVI.
Prieš penkerius metus Lenkijos vyriausybei ėmus vadovauti katalikiškai Teisės ir teisingumo partijai (TTP), „Ordo Iuris“ tapo labai įtakinga.
Du jos atstovai tapo Aukščiausio teismo teisėjais, vienas tapo Užsienio reikalų viceministru, o radikalias jos idėjas ėmė propaguoti viena iš trijų vyriausybinių partijų – „Solidarna Polska“.
Katalikus teisininkus sutelkęs „Ordo Iuris“ ne tik teikia įstatymines pataisas, bet ir kelia gausias bylas tiems, kas ją kritikuoja ar neigiamai atsiliepia apie Bažnyčią.
Idėjų šaknys – Brazilijoje
„Ordo Iuris“ steigėjais buvo Petro Skargos vardo katalikiškos kultūros draugija, kuri sutrumpintai tiesiog vadinama Petro Skargos draugija.
Pastaroji Krokuvoje buvo įkurta 1999 metais, o dar po dvejų metų ten pat įsikūrė fondas pavadinimu „Petro Skargos vardo visuomeninio ir religinio švietimo institutas“.
Šio fondo steigėjais buvo du brazilai ir vokietis. Vienas iš minėtų brazilų, Caio Xavieras da Silveira yra įtakingos tarptautinės organizacijos „Tradicija, šeima ir nuosavybė“ (TFP) valdybos narys, atsakingas už finansavimo paieškas.
Be to, jis yra laikomas TFP įkūrėjo, Brazlijos žemvaldžio, teisininko ir parlamentaro Plinio Corea de Oliveira mokiniu ir darbų tesėju.
TFP buvo įsteigta 1960 metais, o jos įkūrėjas neslėpė norintis atgaivinti Viduramžių laikų Bažnyčią, kur visas valstybės gyvenimas būtų grindžiamas Šventojo Rašto mokymu.
Tokio tikslo pasiekimui buvo teisinamas net individualių teisių suvaržymas ir diktatūra. TFP skelbėsi esanti katalikiška, tačiau Brazilijos vyskupų konferencija 1985 metais paskelbė, kad „ezoterinis organizacijos charakteris, religinis fanatizmas, įkūrėjo kultas negali jokiu būtu būti pripažįstamas Bažnyčios“.
Brazilijos tyrinėtoja, sociologė Gisele Zanoto teigia, jog TFP veikla yra grindžiama vienuolišku gyvenimo būdu bei neginčijamu P.C.de Oliveiros ir Marijos kultu.
Mirus įkūrėjui TFP santykiai su Brazilijos bažnyčia ir Vatikanu pagerėjo, o organizacija ėmė populiarėti kitose šalyse, ypač Prancūzijoje. Iš čia ji ėmė inicijuoti radikalių katalikiškų organizacijų steigimą kitose ES šalyse.
Krokuvoje įkurtoje Petro Skargos draugijoje paskaitas skaito TFP pasiuntiniai iš Prancūzijos, Nyderlandų, Brazilijos.
Sulaukė pinigų iš Maskvos
K.Suchanow teigimu, svarbiausia fundamentalistines krikščioniškas organizacijas vienijančia draugija tapo Pasaulinis šeimų kongresas (WCF).
1997 m. JAV įkurta organizacija skelbiasi esanti krikščioniškų organizacijų susivienijimas, kas kelerius metus rengiantis bendrus suvažiavimus. Vieni iš keleto WCF rėmėjų, finansuojančių suvažiavimų rengimą, yra TFP.
Bet nuo 2012 metų pasaulinius renginius kažkodėl dosniai ėmė finansuoti Maskvos oligarchai.
Kremliui žaidime su WCF atstovauja oligarchas Konstantinas Malofejevas, Aleksejus Komovas ir V.Putino bičiulis iš tarnybos KGB laikų Vladimiras Jakuninas.
Valstybinei Rusijos geležinkelių įmonei vadovaujantis V.Jakuninas staiga tapo labai religingas.
Šis valdininkas pradėjo steigti vagonus-cerkves, įkūrė stačiatikių apaštalo Andriejaus fondą, o jo žmona Natalija – Šventosios motinystės fondą. Į šiuos fondus ėmė plaukti valstybinių įmonių ir oligarchų aukojami pinigai, kuriais imta finansuoti ir WCF.
N.Jakunina 2014 metais valstybiniam dienraščiui „Rosijskaja gazeta“ pareiškė, jog jos ir vyro organizacijos „aktyviai mezga kontaktus su užsienio partneriais“, o santykius su WCF pavadino ypač šiltais.
Tais metais Maskvoje net buvo planuojama surengti WCF suvažiavimą, bet dėl Krymo aneksijos jis neįvyko.
Bet Maskva dosniai finansavo 2016 metais Moldovoje ir 2018 metais Gruzijoje vykusius WCF suvažiavimus.
Italijos dienraštis „L’Espresso“ atskleidė, kad per tarpines firmas mažų mokesčių šalyse Maskva 2019 m. finansavo tiek WCF suvažiavimą Veronoje, tiek žmonių dalyvavimą jame.
Žurnalistai spėjo, kad pinigų srautas plaukė iš oligarcho K.Malofejevo sąskaitų.
Pastarojo įsteigtas Šv.Bazilijaus Didžiojo fondas išgarsėjo tuo, kad, Rusijai užgrobus Krymą ir įsiveržus į Rytų Ukrainą, karine technika ir pinigais parėmė Donbaso separatistus.
Sutelkė Bendrijos kritikus
„Nuo 2012 metų WCF suvažiavimai virto nacionalistinių ir ES priešiškų organizacijų susitikimais“, – rašė Jungtinės Karalystės dienraštis „The Guardian“.
„WCF tapo fundamentalistinių krikščioniškų, homofobiškų organizacijų kovos su ES ir jos vertybėmis arena. Neatsitiktinai suvažiavimas Veronoje įvyko likus dviem mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą“, – dėmesį atkreipė Berlyno dienraščio „Die Tageszeitung“ apžvalgininkė Patricia Hecht.
Į Veroną tada atvyko europarlamentarai iš prancūzės Marine Le Pen vadovaujamo ultradešiniųjų Nacionalinio sambūrio.
2015 metais žurnalistai atskleidė, kad būtent K.Malofejevas minėtam politiniam judėjimui paskolino 11 milijonų eurų.
Suvažiavime dalyvavo ir ultradešiniųjų partijos „Forza Italia“ bei populistinės „Lygos“ lyderiai.
Pastaroji tuo metu buvo koalicijos partnerė, todėl buvo planuojama, kad Italijos vyriausybė pasiskelbs oficialia suvažiavimo globėja. Bet tam pasipriešino „Lygos“ koalicijos partneris Penkių žvaigždučių judėjimas.
Judėjimo atstovai WCF renginį apibūdino kaip „viduramžiškoms idėjoms atstovaujančių nelaimingų dešiniųjų suvažiavimą“.
Paslaptingas projektas
Praėjus metams po to, kai 2012 metais Kremliaus oligarchai pradėjo aktyviai finansuoti WCF, įkurta slapta tarptautinė krikščionis fundamentalistus vienijanti organizacija „Projektas Europai“ („Agenda Europe“).
Kad egzistuoja tokia organizacija, 2017 metais atskleidė televizija „Arte“. Paaiškėjo, kad „Projekto Europai“ tikslas – „natūralios tvarkos grąžinimas“. Tai organizacijos yra suprantama kaip visiškas abortų, skyrybų, dirbtinio apvaisinimo ir LGBT teisių uždraudimas.
Jungtinės Karalystės teisininkas Neilas Datta savo ataskaitoje „Projektą Europai“ pavadino šiuolaikiniais kryžiuočiais.
N.Dattos teigimu, „Projekto Europai“ idėja kilo WCF organizatoriams, kurie 2013 metais nutarė slapta bendram tikslui telkti ultrakonservatyvias krikščioniškas organizacijas.
Pirmame susitikime esą dalyvavo dvidešimties organizacijų vadovai, o šiuo metu į slaptus kasmetinius susitikimus renkasi 5–7 kartus daugiau asmenų.
N.Datta spėja, kad „Projektą Europai“, kaip ir WCF, finansuoja Kremliaus oligarchai.
„Arte“ atskleidė, jog 2014 metais „Projekto Europai“ iniciatorių susitikime dalyvavo oligarcho K.Malofejevo fondo pasiuntinys A.Komovas, o 2016 metais susitikime dalyvavo ir organizacija „CitizenGo“, kurios tarybos narys yra šis rusas.
Bulgarijos dienraštis „Dniewnik“ atkreipė dėmesį, kad įsteigus „Projektą Europai“ Rytų Europos valstybėse vienu metu krikščioniškos organizacijos ėmė dar aršiau kritikuoti LGBT bendruomenės teises ir abortus.
Be to, buvo sutartinai imta kritikuoti Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje.
N.Datta priminė, kad įkūrus „Projektą Europai“ Kroatijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje akivaizdžiai padidėjo kritiką LGBT bendruomenei ar net buvo priimti draudimai tuoktis tos pačios lyties asmenims.
Ultrakonservatyvi lenkiška Petro Skargos draugija ne tik įkūrė giminingas organizacijas Slovakijoje, Kroatijoje, bet ir 56 tūkstančiais eurų parėmė lietuvišką Krikščioniškos kultūros institutą, susijusį su nacionalistine jaunimo organizacija „Pro Patria“.
Lieka neaišku, ar tie pinigai yra lenkiškos kilmės, ar atkeliavę iš toliau. Užtat akivaizdu tai, kad Rytų Europos šalyse naujai įkurtos konservatyvios katalikiškos organizacijos nuolankiai parėmė reikalavimą griežtinti abortų įstatymą Lenkijoje.
Finansavimo sulaukia ir iš JAV
Spėjama, kad tiek WCF, tiek „Projektą Europai“ finansuoja ir krikščioniški JAV fondai. Jungtinės Karalystės tiriamosios žurnalistikos tinklapis „Open Democracy“ savo tyrime paskelbė, kad minėti fondai kovai su LGBT ir feminizmu skyrė mažiausiai 280 mln. dolerių (235 mln. eurų).
Dalis šių pinigų atiteko ir radikalioms krikščioniškoms Europos bei Afrikos organizacijoms. Vienas didžiausių tokių organizacijų finansuotojų, anot „Open Democracy“, yra JAV prezidento Donaldo Trumpo asmeninis advokatas Jay Sekulowas.
Šis milijonierius vadovauja krikščionis teisininkus vienijančiai organizacijai Amerikos teisės ir teisingumo centrui (ACLJ). Spėjama, jog J.Sekulowo iniciatyva buvo įkurta Europos teisininkus krikščionis vienijanti organizacija Europos teisės ir teisingumo centras.
Pastaroji organizacija yra laikoma viena įtakingiausių dešiniųjų radikalų organizacijų Europoje. Ji ginčija teismuose nepatinkančius įstatymus, bylinėjasi su LGBT aktyvistais, turi savų oficialių lobistų Europos Parlamente.
Manoma, kad pagal šį pavyzdį buvo įkurta ir „Ordo Iuris“ Lenkijoje. Ji taip pat suvienijo katalikus teisininkus, skundžia teismams nepatinkančius įstatymus ir neįtinkančius politikus, žurnalistus, LGBT aktyvistus.
„Ordo Iuris“ vadovai neigia gaunantys finansavimą iš užsienio ir vykdantys WCF bei „Projekto Europai“ nurodymus.
Tačiau būtent „Ordo Iuris“ pastangomis Lenkijoje Konstitucinis teismas nurodė sugriežtinti abortų įstatymą. Tai paaštrino visuomeninę krizę šalyje ir sukėlė protestus, kurių intensyvumas didėja sulig kiekviena savaite.
