Kai Europos šalyse policijos pajėgos kovoja su protestuotojais, deklaruojančiais pramogų laisvę ir nepaklūstančiais saugumo reikalavimams, Japonijoje – rimtis ir visuomenės solidarumas.
Atsitiesusi po skaudaus nusivylimo, kad 2020 metų liepą neįvyko Tokijo olimpiada, šalis tikisi, kad XXXII vasaros olimpinės žaidynės Tokijuje įvyks 2021 metais ir pandemija bus įveikta.
Apie padėtį Japonijoje „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Shiro Yamasaki.
– Ar jau galite džiaugtis, kad šalis suvaldė COVID-19 pandemiją? Kokia padėtis šiuo metu Japonijoje?
– Iki lapkričio 13 dienos 127 mln. gyventojų turinčioje Japonijoje iš viso buvo susirgę apie 112 tūkst. žmonių. Mirusių nuo koronaviruso buvo per 1850.
Po rugpjūčio mėnesio pirmąją savaitę vyravusio piko (rugpjūčio 7 d. buvo fiksuojama daugiausia per dieną patvirtintų COVID-19 atvejų – 1605) užsikrėtimo atvejų visoje šalyje buvo sumažėję.
Bet nuo lapkričio mėnesio užsikrėtimo atvejų vėl pradėjo daugėti, lapkričio 11 d. užfiksuoti 1546 atvejai. Dėl sveikatos centrų vykdomų aktyvių apklausų ir židinių valdymo atsiradus užsikrėtimo atvejams kol kas pavyksta išvengti didelio susirgimų protrūkio. Bet reikia ir toliau būti atsargiems ir pasiruošusiems užsikrėtimo plitimui visos šalies mastu.
Japonijoje svarbiausios prevencijos priemonės kovojant su koronaviruso plitimu tokios pat kaip ir Lietuvoje. Nuo pat pradžių buvo skatinama išlaikyti saugų atstumą tarp žmonių, nešioti kaukę, plauti rankas ir palaikyti rankų higieną. Taip buvo stengiamasi išlaikyti minimalų užsikrėtusiųjų, sunkiai sergančiųjų ir mirusiųjų skaičių.
Karantinas iki šiol Japonijoje nebuvo įvestas, tačiau atitinkamai rekomenduojama susilaikyti nuo išėjimo iš namų, dirbti nuotoliniu būdu.
– Kaip reaguoja žmonės į suvaržymus? Ar ligoninės neperkrautos?
– Tikriausiai daug žmonių patiria nepatogumų dėl rekomendacijos likti namuose, bet vyriausybė stengiasi nuolat pateikti informaciją apie užsikrėtusių žmonių skaičių ir pandemijos eigą, kad žmonės suprastų tokio susilaikymo naudą bei svarbą.
Tarp regionų skirtumų yra, bet šalies mastu pacientų ligoninėje skaičius linkęs mažėti ir ligoninės dar nebuvo perkrautos. Toliau laukia sezoninio gripo laikotarpis, todėl intensyviai stengiamasi garantuoti sveikatos paslaugų sistemos papildymą ir tyrimų sistemos stiprinimą.
– Japonai garsėja paklusnumu, įstatymų laikymusi ir tuo, kad visuomenės interesas yra aukščiau individo. Gal tai padeda kovoti ir su pandemija?
– Gal tai šiek tiek skiriasi nuo Europoje suprantamo paklusnumo. Mes, japonai, tikrai vertiname „harmonijos dvasią“. Dauguma stengiasi intensyviai laikytis prevencijos priemonių su ta mintimi, kad patys neužsikrėstų ir neužkrėstų kitų. Gal tai ir padeda koronaviruso plitimo prevencijai.
– Anksčiau europiečiai stebėdavosi matydami, kiek daug japonų gatvėse vaikšto su kaukėmis saugodamiesi ir oro užterštumo, ir susirgimo gripu. Japonai įpratę nešioti kaukes, jie tam nesipriešina ir dabar, kai jos privalomos?
– Taip, Japonijoje žmonės jau seniai dažnai nešioja kaukes kaip gripo ar kitų užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonę, tad nebuvo didelio prieštaravimo dėl kaukių dėvėjimo šios koronaviruso pandemijos metu. Jos, matyt, bus dar ilgai privalomos, ir tai nekelia žmonėms jokių nepatogumų.
– Lietuvoje spalį vyko daug kultūros ir sporto, meno, pažintinių renginių, skirtų Japonijos diplomato Chiune Sugiharos humanitarinės veiklos Kaune 80-mečiui paminėti. Matėme jus mokančius japoniškos mankštos, ponia Yuko deklamavo japoniškus eilėraščius. Papasakokite, kokie tai buvo renginiai?
– Sugiharos savaitę rengia iniciatoriai iš politikos, ekonomikos, akademinės bei kitų sričių, kurie buvo sujaudinti Ch.Sugiharos humanistinio poelgio.
Lietuviai, žydai, japonai ir kitų šalių žmonės susirenka ir kartu organizuoja įvairiausius renginius. Taip per Ch.Sugiharą, kaip tiltą, itin padedama plėtoti draugiškus Japonijos ir Lietuvos ryšius.
Šiuos, 2020-uosius, metus, kai minime 80 metų sukaktį nuo to laiko, kai Ch.Sugihara išdavė „gyvybės vizas“ keliems tūkstančiams žydų, Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė paskelbė Chiune Sugiharos metais Lietuvoje. Iš tiesų buvo nuostabu, kad tokiais svarbiais metais Lietuvoje daugybė žmonių dalyvavo renginiuose ir juos organizavo visoje šalyje.
Mes, ambasada, labai vertiname tokius stiprius draugystės ryšius ir dėkojame.
– Jūsų vaikai, anūkai gyvena ne Lietuvoje. Kaip ir visiems, bendrauti su artimaisiais dabar daug sunkiau. Kaip bendrauja jūsų šeima pandemijos laikotarpiu?
– Bendraujame, matyt, kaip ir dauguma šeimų. Kiekvieną savaitgalį nustatytu laiku su Tokijuje gyvenančiais vaikais bei anūkais susitinkame nuotoliniu būdu.
Anksčiau tik susirašinėdavome žinutėmis, kai turėdavome reikalų, tačiau dėl koronaviruso plitimo susiklosčius tokiai situacijai, kai buvo nebeįmanoma gyvai susitikti, gegužės mėnesį su šeima išbandėme pirmąjį vaizdo susitikimą. Po to tai tapo nauju įpročiu.
Anksčiau net patys vaikai, gyvendami Tokijuje, dėl užimtumo neturėdavo galimybės ramiai pasikalbėti, o dėl koronaviruso kažkaip pavyksta dažniau pabendrauti. Tad tokiu metu galima rasti ir teigiamų patirčių.
