Tyrėjų surinkta medžiaga sudaro 15 tomų. Bylą nagrinės Maskvos miesto teismas dalyvaujant prisiekusiesiems.
Bet bylos baigtis išlieka nenuspėjama. Apie tai byloja neįtikėtinai maža baudžiamosios bylos apimtis. Kriminalinių faktų ten vos keli.
Tyrėjams nepavyko gauti kokių nors nužudymu įtariamų asmenų parodymų.
Jie nenustatė užsakyto nusikaltimo (taip buvo kvalifikuota žmogžudystė) užsakovų, nerasta liudininkų, mačiusių jos vykdytojus, nusikaltėlių panaudoto ginklo ir automobilio. Apskritai nėra jokių įrodymų.
Svarbiausia, kad niekas iki šiol negali suprasti, kam reikėjo nužudyti žmogų, įsipainiojusį į daugelį tamsių reikalų.
Bet Š.Kalmanovičius, kaip kalbėjo jo aplinka, geriausiai Maskvoje mokėjo su visais ir dėl visko susitarti ar išsipirkti už bet kokius pinigus.
Pašalinio konflikto auka?
„Tai buvo labai kūrybingas, plačių interesų žmogus.
Nereikia pamiršti, kad Šabtajus buvo Lietuvos, Izraelio ir Rusijos pilietis, rusų žvalgas, tarptautinio masto verslininkas, dalyvavo statant „Sun City“ pramogų parką Pietų Afrikos Respublikoje, organizavo Michaelo Jacksono atvykimą į Rusiją, atlikėjai Zemfirai davė pinigų albumui įrašyti, laidavo lietuvių „Žalgiriui“ pergalę per 1999 metų Eurolygą, o Rusijoje subūrė labai gerą moterų krepšinio komandą, kuri dabar tapo našlaite“, – po Š.Kalmanovičiaus nužudymo sakė buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Mitrofanovas.
Atlikėjas Josifas Kobzonas, gerai pažinojęs Š.Kalmanovičių, įtarė, kad jo buvęs draugas galėjo žūti įsipainiojęs į kažkokį pašalinį konfliktą.
Šis garsus, prieš dvejus metus miręs dainininkas padėjo prieštaringos reputacijos verslininkui išsiveržti iš Izraelio kalėjimo, kur šis atliko bausmę už šnipinėjimą SSRS naudai.
Po to Š.Kalmanovičius pradėjo verslą Rusijoje.
„Šabtajus nebuvo konfliktiškas žmogus. Buvo gudrus, iš tų, kurie nepaleis situacijos kontrolės iš rankų. Jis galėjo įsiterpti į kokią nors situaciją, kad ją sutvarkytų“, – po Š.Kalmanovičiaus žūties sakė J.Kobzonas.
Bet vėliau verslininko ir atlikėjo santykiai pašlijo.
„Mūsų keliai išsiskyrė dėl nesusipratimo“, – tik tiek tada paaiškino dainininkas.
Įtarė ir buvusią žmoną
Tyrimo metu buvo išnagrinėtas ir asmeninis Š.Kalmanovičiaus gyvenimas.
Jis spėjo tris kartus vesti ir susilaukti keturių įpėdinių.
Viena buvusiųjų verslininko žmonų buvo itin aktyvi kovojant už teisę paveldėti jo turtą.
Tad ji net buvo priskirta prie galimų nužudymo užsakovų. Bet tyrėjams nepavyko rasti objektyvių duomenų, bylojančių, jog ji prisidėjo prie nusikaltimo.
Š.Kalmanovičius buvo nužudytas 2009 m. lapkričio 2-ąją po pietų. Tuo metu jis savo „Mercedes S500“ iš biuro išvyko į susitikimą su Aleksandru Abramovu, vienu iš Rusijos Federacijos prezidento patarėjų.
Išvakarėse verslininkas su Pamaskvio „Spartak“ klubo krepšininkėmis iki išnaktų šventė restorane. Jis rengėsi išskristi poilsio į užsienį su žmona Ana Archipova. Dėl jos, vienos geriausių Rusijos krepšininkių, Šabtajus užsiėmė „Spartak“ finansavimu.
Rytą verslininkas savo biure susitiko su Rusijos krepšinio federacijos prezidentu Sergejumi Černovu.
„Nebuvo nė mažiausios užuominos į kokį nors nemalonumą. Susitarėme vėliau pasikalbėti telefonu, tačiau jis nepaskambino“, – pasakojo S.Černovas.
Priklauso vienai brolijai
Kaip tik tuo metu buvo įvykdytas pasikėsinimas Maskvos centre, Smolensko krantinėje, matant dešimtims liudininkų. Prie šviesoforo šalia verslininko „Mercedes S500“ sustojo automobilis „Lada Priora“, kuriame sėdėjo žudikai.
Vos per metrą nuo savo aukos atsidūrę žudikai paleido keletą automato serijų į limuzino keleivio vietos stiklą.
Bet įžvelgti nusikaltimo detalių niekam iš mačiusiųjų nepavyko. Ekspertams teko tik surinktos tūtos ir ištrauktos armėniško 9 mm kalibro ginklo kulkos.
Dar po metų tyrimas buvo pristabdytas, nes nebuvo galimybės nustatyti asmenų, kuriuos reikėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Tiktai 2018 metų balandį Rusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios valdybos kriminalinės paieškos darbuotojai padarė netikėtą išvadą.
Pasirodė, kad jų 8 metų senumo tyrimuose būta svarbios Š.Kalmanovičiaus nužudymui išsiaiškinti informacijos. Numeriai mobiliųjų telefonų, kuriais, kaip spėjama, naudojosi trys iš Ingušijos kilę asmenys.
Du iš jų – Džabrailas Kostojevas ir Batyras Tumgojevas priklausė vienai labiausiai Šiaurės Kaukaze uždarų religinių organizacijų – šeicho Batal-chadži Belchorojevo sekėjų brolijai. Trečiasis – Ali Belchorojevas yra tiesioginis šeicho palikuonis.
Praėjusių metų pabaigoje dauguma brolijos narių, taip pat ši trijulė, dėl kitų nusikaltimų jau sėdėjo Maskvos tardymo izoliatoriuose.
Bet įdomiausiais kriminaliniais siužetais besidomintys Maskvos žurnalistai tikina, jog visi šių ingušų dalyvavimo Š.Kalmanovičiaus nužudyme įrodymai paremti abejotinais įkalčiais. Konkrečiai – telefonų jungtimis, rastomis nusikaltimo vietos rajone. Jokių kitų įkalčių nepavyksta aptikti.
Greičiausiai dėl to ir buvo nuspręsta tyrimą galiausiai vertinti kaip užbaigtą – beviltiška tikėtis, kad atsiras naujų ir reikšmingų įkalčių, kurie padės įminti vieno paslaptingiausių nusikaltimų mįsles.
Prisiminimų taip ir nespėjo parašyti
Š.Kalmanovičius gimė žydų šeimoje Kaune 1947-ųjų gruodžio 18-ąją. Jo tėvas buvo gumos fabriko direktorius, o motina – vyriausioji mėsos kombinato buhalterė. Š.Kalmanovičius Kaune pabaigė mokyklą ir Politechnikos institutą. Jis įgijo chemijos pramonės inžinieriaus profesiją.
1971-aisiais jis su šeima emigravo į istorinę žydų žemę Izraelį, ten baigė universitetą ir pradėjo plėtoti verslą. Tada ir kilo gandai, kad jis bendradarbiauja su sovietų žvalgyba. Kalbama, kad jie jam davė užduotį infiltruotis į aukščiausius Izraelio politinius sluoksnius.
Apie šį savo gyvenimo laikotarpį Š.Kalmanovičius kalbėjo mažai. Jis žadėjo apie viską papasakoti prisiminimuose, tačiau niekada to nepadarė.
Po kiek laiko verslininkas persikėlė į Pietų Afrikos Respubliką, kur dalyvavo keliuose pelninguose nekilnojamojo turto projektuose. 9-ojo dešimtmečio pradžioje jis jau valdė multimilijoninį verslą, kurį dauguma laikė nešvariu.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje Š.Kalmanovičius tapo labai įtakingu ir gerbiamu žmogumi Izraelyje. Taigi daugumai buvo netikėta, kai jis 1988 metais buvo sulaikytas ir pasodintas į kalėjimą dėl šnipinėjimo Sovietų Sąjungai. Kai kurie spėliojo, kad jis yra dvigubas agentas, kuris dirba ir Rusijos, ir Izraelio slaptosioms tarnyboms.
1993-iaisiais Š.Kalmanovičius į laisvę buvo paleistas pirma laiko. Jį užstojo daugybė visame pasaulyje žymių žydų. Rusijos politikas ir dainininkas J.Kobzonas ir tuometis viceprezidentas Aleksandras Ruckojus dalyvavo derybose dėl verslininko paleidimo. Tada Š.Kalmanovičius persikraustė į Rusiją.
Čia su J.Kobzonu jie įkūrė kelias kompanijas, jos prekiavo kosmetika ir parfumerija. Šalia to verslininkas užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, investavo į vienos Maskvos turgavietės rekonstrukciją. Tačiau labiausiai Š.Kalmanovičių išgarsino ne verslo, o krepšinio projektai.
1996-aisiais jis investavo į Kauno „Žalgirį“ ir jis jau po trejų metų laimėjo Eurolygą. Dėl šios priežasties Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Š.Kalmanovičių apdovanojo Gedimino ordinu ir išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę.
