Ką tą rugsėjo sekmadienio vakarą viename Liverpulio parkų Noti Ašo rajone patyrė septynerių metų Danielius Levonas, Anglija būtų gal ir nesužinojusi, bet berniuko tėvas Arnas Levonas taip lengvai į incidentą ranka nenumojo.
„Policija taip ir neatvažiavo. Kitą dieną irgi nepasirodė.
Pasakiau, jeigu jie nieko nedaro, pats padarysiu tuos vaikus žvaigždėmis“, – „Lietuvos rytui“ sakė 34-erių A.Levonas, 2006 metais persikėlęs gyventi į užsienį iš Kauno.
Jis įkėlė į savo „Facebook“ paskyrą vaizdo įrašą, nes užpuolimo metu su berniuku ir dar dviem vaikais buvusi moteris nufilmavo incidentą telefonu.
Pašiurpę draugai, kaimynai ir kiti bendruomenės nariai per kelias valandas peržiūrėjo įrašą keliasdešimt tūkstančių kartų, keli šimtai juo pasidalijo.
Kitą rytą su lietuvių šeima susisiekė dienraštis „Liverpool Echo“, netrukus apie neapykantos išpuolį rašė ir nacionalinė Anglijos spauda.
„Šokiruojančioje rasistinėje atakoje mama su vežimėliu apmėtyta akmenimis ir užgauliota vaikų“, – skelbė „The Daily Mirror“ antraštė.
„Šlykštus neapykantos išpuolis: septynmetis berniukas iš Lietuvos užpultas vaikų“, – rašė „Liverpool Echo“.
Juokėsi, kai kiti puolė
Tą vakarą Danielius ėjo pasivaikščioti į parką netoli namų su savo geriausiu draugu iš lenkų šeimos Dominyku ir jo mama, kuri stūmė ir vežimėlį su metukų dukrele.
Jie visada mėgo dūkti toje žaidimų aikštelėje ir ten lankėsi dažnai, bet šį kartą čia šeimininkavo grupelė 10–12 metų vaikų. Jie pradėjo kabinėtis, mėtyti akmenis ir butelius.
„Danielius buvo su dviračiu, jį nustūmė, užšoko ant kojos, spyrė į ranką, – pasakojo A.Levonas. – Mūsų draugė pradėjo filmuoti tik po to, tame įraše visko net nematyti.“
Pasaulį apskrieję vaizdai rodo, kaip mergaitė pribėga prie moters ir kažką į ją šveičia, tada parodo vidurinį pirštą, pradeda mėgdžioti jos akcentą.
Emigrantė iš Lenkijos visą laiką kartojo „palikite mus ramybėje“.
Bet vaikai neatstojo, laidė ksenofobiškas frazes su angliškais keiksmažodžiais, kurie reiškia kažką panašaus į „suknista lenkų išpera“ ir „šunytė“.
Įraše matyti, kaip vienas berniukas agresyviai rėkia: „Staigiai baik filmuoti, tu mane užknisi!“
Vaikai juokėsi stebėdami, kaip draugužiai užpuola berniuką.
Vietos policijos pareigūnė Jennifer Bullivant incidentą pavadino smerktinu: „Laimei, berniukas nebuvo rimtai sužalotas, bet įvykis jį akivaizdžiai sukrėtė.“
„Jis vis klausinėjo: kodėl jie taip padarė? Sunku paaiškinti septynmečiui, – sakė Danieliaus tėvas A.Levonas, Liverpulyje dirbantis statybų vadovu. – Tai aiškiai buvo neapykantos nusikaltimas. Ne jų reikalas, iš kur mes esame.“
Smurto atvejų nemažėja
Apie smurtą prieš imigrantus itin daug buvo kalbama 2016 metais, kai Jungtinė Karalystė referendume nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos.
Tada tarsi tapo leistina viešai demonstruoti savo nepasitenkinimą atvykėliais, ypač iš Vidurio ir Rytų Europos.
Tuo metu plačiai nuskambėjo incidentas Šiaurės Airijos Lergano mieste, kai ksenofobai apšaudė namą, kuriame gyveno keturi lietuviai imigrantai.
Anglijos mieste Kembridže tą vasarą buvo sulaikytas 47-erių vyras, įtariamas išpuoliu etniniu pagrindu prieš lietuvę Laurą Gudauskienę.
Ji pasakojo, kaip stovėjo eilėje Marčo miesto pašte ir pamatė, kaip priešais stovintį lenką užsipuolė marškinėlius su Anglijos vėliava vilkintis vyras.
Kai ji bandė jį raminti, šis pradėjo stumdytis ir rėkti: „Tiesiog važiuok namo.
Mes nubalsavome, kad jūs turite išvykti. Jūs visi greitai turėsite palikti šią šalį.“
2018-aisiais spaudoje buvo aprašyta, kaip Kembridžšyre vienos lietuvių šeimos automobilis apdaužytas ir apipurkštas žodžiu „lenkai“.
Panašių atvejų buvo ir daugiau, todėl įsikišo net aukšti Lietuvos pareigūnai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius per susitikimą su Borisu Johnsonu, tuomet buvusiu Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi, iškėlė klausimą apie padažnėjusius išpuolius.
„Brexit“ metu ES piliečių teisių garantijos reikalavo ir tuo metu Lietuvos ambasadore Londone dirbusi Asta Skaisgirytė.
Nuo tada reikalai mažai pasikeitė. Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje „Lietuvos rytui“ teigė, kad per pastaruosius kelerius metus pranešimų apie tokius įvykius nėra gavusi, bet tai nereiškia, kad jie nevyksta.
„Gali būti taip, kad piliečiai dažniau kreipiasi į vietos policiją dėl tokių įvykių, o ne į ambasadą, – sakė ambasados atstovė spaudai Justė Raipaitė. – Pagal statistiką matyti, kad neapykantos smurto atvejų skaičius nemažėja, ir ši problema vis dar išlieka opi.“
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos duomenimis, neapykantos nusikaltimų (dėl tautybės, rasės, religijos, lytinės orientacijos) Anglijoje ir Velse po „Brexit“ referendumo daugėja kiekvienais metais: 2015–2016 m. tokių užfiksuota 44 440, 2019–2020 m. – jau 76 070.
Dovanojo marškinėlius
Dėl nemalonaus incidento Liverpulio parke A.Levonas nepuola kaltinti visų britų, juo labiau savo rajone jaustis nesaugiai. Atvirkščiai – jis sakė esąs be galo sujaudintas bendruomenės reakcijos ir palaikymo.
„Aš gyvenu naujų namų rajone, kur dauguma yra anglai, turime bendrą „WhatsApp“ grupę, kur gavau daugybę gražių žinučių iš kaimynų: tu mūsų šeima, bet kada gali pasibelsti į duris, padėsime. Vienas gaisrininkas perdavė užpultai moteriai puokštę gėlių. Vyks visokie renginiai“, – pasakojo A.Levonas.
„Aš pagalvojau, kad nėra geresnio būdo nusiųsti žinutę, kad bet kokia rasizmo ir supriešinimo forma mūsų bendruomenėje nėra priimtina kaip parke nupiešti paveikslą ant sienos“, – įsitikinęs Johnas Congrove’as, internete sukūręs lėšų rinkimo kampaniją projektui prieš neapykantą emigrantams.
Ant sienos parke nupieštas paveikslas dabar skelbia: „Mersisaidas vieningas prieš rasizmą ir fašizmą.“
Be to, vasarą J.Congrove’as ketina parke surengti festivalį, skirtą pažinti įvairias kultūras.
Incidentas parke papiktino ir to regiono atstovą Jungtinės Karalystės Parlamente Ianą Byrne’ą. Susisiekęs su lietuvių šeima jis sužinojo, kad Danielius yra prisiekęs „Liverpool“ futbolo klubo sirgalius, todėl netrukus įteikė berniukui originalius komandos marškinėlius su jo vardu ant nugaros.
Laikraščiai išspausdino Danieliaus nuotrauką su antrašte „SUPERDAN“, nes vilkėdamas šiais marškinėliais septynmetis laimėjo du trofėjus futbolo turnyre.
„Liverpulis pastatytas imigrantų. Mūsų bendruomenės stipresnės, kai laikosi drauge ir džiaugiasi kultūrų įvairove“, – teigė I.Byrne’as.
„Net Liverpulio regbio legenda Vincentas Karalius buvo kilęs iš Lietuvos, esu dirbęs su jo anūku, kuris ranką prie širdies pridėjęs sakė, kad turi lietuviško kraujo“, – pasakojo A.Levonas.
Kaltina ne vaikus, o tėvus
A.Levonas su šeima prieš trejus metus atsikraustė į šį Šiaurės Vakarų Anglijos miestą iš Londono, nes norėjosi nuosavo būsto, o Liverpulyje namų geruose rajonuose kainos labiau įkandamos.
Kaunietis jau anksčiau buvo čia gyvenęs ir pamėgęs šį miestą, garsėjantį futbolu ir grupės „The Beatles“ muzika.
Liverpulyje yra nemaža lietuvių bendruomenė, veikia restoranas „Baltic Fish and Chips“, o įmonė „Skaniau lietuviškai“ kiekvieną savaitgalį po namus išvežioja po kelis šimtus cepelinų.
„Nė kiek nesigailiu, kad persikraustėme į Liverpulį, ir incidentas mano nuomonės apie miestą nepakeitė.
Tikrai žinau, kad ne visi liverpuliečiai tokie. Miestas gražus ir geras, o su tais keliais žmonėmis išsiaiškins teismas“, – sakė A.Levonas.
Jis žino visų užpuolikų vardus ir mokyklas, pats nuvažiavo pasikalbėti su mokytojais ir direktoriais. Greitai paaiškėjo, kad keli vaikai auga nepasiturinčiose šeimose, kai kurie jau anksčiau turėjo elgesio problemų, su jais bendrauja socialiniai darbuotojai.
„Tai net ne vaikų kaltė. Patys vaikai nesusigalvoja nekęsti imigrantų, tai ateina iš tėvų. Jie auga asocialiose šeimose, gal tėvai kalba, kad atvažiavo imigrantų, pavogė darbus, pašalpas.
Problemų turiu ne aš vienas. Su manimi susisiekė vienos parduotuvės savininkas indas ir sakė, kad jam nuolat langus daužo. Manau, kad tai yra tėvų kaltė, o išsilavinę žmonės taip tikrai negalvoja“, – įsitikinęs A.Levonas.
Daugiau išvyksta į gimtines
Tai, kad atvykėliai iš Vidurio ir Rytų Europos esą išnaudoja Jungtinės Karalystės socialinę sistemą, buvo itin eskaluojama prieš referendumą dėl išstojimo iš ES.
Pamazgas ant lietuvių, lenkų ir kitų Vidurio ir Rytų Europos piliečių, atvykusių dirbti į Jungtinę Karalystę, pylė ir tuo metu iškilusi Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP), pasisakanti prieš imigrantus.
„Mes išsikraustėme iš proto. Mes atvėrėme duris didžiajai pasaulio daliai, ypač dešimčiai buvusių komunistinių šalių. Dėl mūsų narystės ES visiškai nebegalime kontroliuoti to atvykstančiųjų skaičiaus“, – skalambijo tuometinis UKIP partijos lyderis Nigelis Farage’as.
Iš tiesų dabar daugiau žmonių iš aštuonių ES Vidurio ir Rytų Europos valstybių (ES8) išvyksta, o ne atvyksta.
Jungtinės Karalystės nacionalinio statistikos biuro duomenimis, 2014–2015 metais į Jungtinę Karalystę atvyko 51 tūkst. daugiau žmonių nei išvyko. O 2018–2019 metais situacija visiškai apsivertė: dabar septyniais tūkstančiais daugiau žmonių paliko Jungtinę Karalystę nei čia atvažiavo gyventi.
„Priešiškumas ir neapykantos persmelktas tonas po truputį grįžo į miestų rajonus, mokyklas ir darbovietes.
Gauname vis daugiau nusiskundimų iš žmonių, atvykusių iš Rytų Europos, o naujausi duomenys rodo, kad mokyklose nusistatymas prieš žmones iš šio regiono niekada nebuvo visiškai išnaikintas, o tai virto ksenofobinėmis patyčiomis“, – neseniai žurnalui „Forbes“ sakė Rytų Europos paramos centro vadovė Barbara Drozdowicz.
Pernai atlikta Stratklaido universiteto apklausa, kurioje 56 proc. apklaustųjų buvo lenkai, 10 ir 9 proc. rumunai ir lietuviai, parodė, kad nuo „Brexit“ referendumo patyčias ir ksenofobiją yra patyrę 77 proc. paauglių iš tų šalių.
„Buvusioje mokykloje kažkas laidė ksenofobinius komentarus dėl mano tautybės ir mėgino padegti mano plaukus, o dabartinėje mokykloje grupė vaikų sekė iš paskos skanduodami „UKIP“ ir su keiksmais rėkdami, kad nešdinčiausi į savo šalį“, – anonimiškai pasakojo vienas apklaustųjų.
Kompensacijos nereikia
A.Levonas sako, kad tikrai neketina palikti Anglijos, kad ir koks nemalonus incidentas nutiko jo sūnui. Per keturiolika metų emigracijoje jis prasiskynė kelią iki vadovaujamo darbo, nors pradžia mažame Airijos miestelyje nebuvo lengva.
Lietuvis dirbo statybose, paskui pats pradėjo vejų priežiūros, šiltnamių ir vasarnamių montavimo verslą. Vėliau jis persikėlė į Jungtinę Karalystę ir grįžo į statybas.
„Mačiau visko, – šyptelėjo A.Levonas. – Kai dirbau Škotijoje, vienas žmogus darbe mane visą laiką vadino lenku. Vartojo tą žodį paniekinamai.
Tai truko ilgai, kol neįrašiau jo balso ir nepranešiau valdžiai. Jo greitai darbe nebeliko.
Dabar dirbu statybų vadovu, ir gal kai kuriems anglams pradžioje būna keista, kad viršininkas yra lietuvis, bet aš su visais susibičiuliauju.“
A.Levono sūnus angliškai kalba geriau nei lietuviškai, Danielius žino „Žalgirį“, tačiau dievina „Liverpool“, todėl jam ypač sunku suvokti, kodėl kažkam galėjo užkliūti jo tautybė.
Į tą parką prie namų, kur prieš mėnesį patyrė sunkiai paaiškinamą išpuolį, šeima iki šiol nebuvo grįžusi.
Su A.Levonu buvo susisiekusi advokatų kontora, kuri siūlė savo paslaugas teisme, nes šeima galėtų už patirtus sužalojimus reikalauti piniginės kompensacijos.
Tačiau lietuvis nelinkęs ieškoti naudos.
„Mums pinigų nereikia. Tikrai apie viską pasakojame ne dėl to, – sakė A.Levonas. – Mes tik norime, kad vaikas vėl galėtų ramiai eiti į parką.“
