Visas pasaulis šią savaitę žvilgsnius nukreipė į Švediją ir Norvegiją, kur buvo skelbiami labiausiai literatūroje, fizikoje, chemijoje, medicinoje ir taikos palaikymo srityse nusipelnę asmenys ar organizacijos.
Kai kurie vardai žmones nustebino, kai kurie sukėlė pasipiktinimą.
Pavyzdžiui, lažybininkų nuomone, literatūros premija rašytojai Louise Gluck tikrai neturėjo atitekti – ji buvo vos 19-oje sąrašo vietoje.
Nusivylimo kartėlį pajuto ir lietuviai, nes chemijos srities Nobelis buvo paskirtas už genomo redagavimo tyrimus.
Prie proveržio šioje srityje prisidėjo ir Vilniaus universiteto (VU)profesorius Virginijus Šikšnys, tačiau jo indėlio Švedijos karališkoji mokslų akademija neįvertino.
Visi atitinkamos srities Nobelio premijos laureatai pasidalija 10 mln. Švedijos kronų (apie 950 tūkst. eurų), tačiau prestižiškiausiu pasaulio apdovanojimu laikomas Nobelis suteikia pasaulinį žinomumą, šlovę ir garantuotą atsiradimą istorijos puslapiuose.
Bet dar nėra paskelbti visi šių metų laimėtojai. Didingą savaitę užbaigs Nobelio ekonomikos premija, kurios laureatas bus paskelbtas pirmadienį.
Pastangos padėti alkaniems
Vienas žymiausių ir labiausiai laukiamų apdovanojimų – Nobelio taikos premija – šiais metais atiteko Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio maisto programai (WFP). Tai – vienintelis prizas, kuris įteikiamas ne Švedijoje, o Norvegijos sostinėje Osle.
Norvegijos Nobelio komitetas teigė, kad šia premija pripažįstamos „programos darbuotojų pastangos ir pasiaukojimas kasdien rizikuojant savo gyvybe tam, kad padėtų daugiau nei 100 mln. alkanų vaikų, moterų ir vyrų visame pasaulyje“.
Komitetas taip pat teigė, kad dėl COVID-19 šios organizacijos reikšmė išaugo dar labiau.
„Koronaviruso pandemijos akivaizdoje WFP parodė įspūdingą sugebėjimą sustiprinti savo pastangas, kad padėtų bado aukoms“, – sakė komiteto atstovai.
WFP vadovas Davidas Beasley teigė, jog dėl šio apdovanojimo „pirmąkart gyvenime liko be žodžių“.
Ši organizacija – viena didžiausių pasaulyje programų, kuri kovoja su badu ir siekia užtikrinti maisto saugumą ir prieinamumą visiems žmonėms.
WFP skaičiavimais, maždaug 690 mln. žmonių miegoti nueina alkani. Praėjusiais metais programai pavyko padėti gana dideliai daliai alkstančiųjų: WFP suteikė pagalba beveik 100 mln. žmonių 88 šalyse.
Premijos tikėjosi D.Trumpas
Iki rezultatų paskelbimo svarstyta, kad premijos laureate galėtų tapti septyniolikametė švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg, Rusijos disidentas ir opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ir Pasaulio sveikatos organizacija, padėjusi pasauliui susitvarkyti su koronaviruso pandemija.
Pernai šį garbingą apdovanojimą atsiėmė Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmedas.
Taikos premija jam buvo paskirta „už pastangas siekti taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo būdu išspręsti konfliktą su kaimynine Eritrėja“.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad apdovanojimas turėjo atitekti jam. Baltieji rūmai sako, kad prezidentas jau yra nominuotas 2021 metų premijai gauti.
Tačiau premijos teikimo komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen pabrėžė, kad JT universalumas ir darbas dėl žmogaus teisių gerokai skiriasi nuo „populizmo ir nacionalistinės politikos“, vyraujančios kitose šalyse.
Neklystantis poetinis balsas
Šįmet Nobelio literatūros premija buvo skirta amerikiečių poetei ir eseistei L.Gluck. Kaip teigiama, šis apdovanojimas dažniausiai įteikiamas tam rašytojui, kuris literatūros srityje sukūrė iškiliausią kūrinį.
Švedijos akademijos Nobelio komitetas teigė, kad apdovanojimas rašytojai buvo skirtas „už jos neklystantį poetinį balsą, rūsčiu grožiu paverčiantį individualią egzistenciją visuotine“.
Nuo 2010 metų L.Gluck yra ketvirta moteris, tapusi Nobelio literatūros premijos laureate, ir tik šešiolikta nuo 1901 m., kai pirmą kartą buvo išdalintos Nobelio premijos.
Jos poezija orientuota į skaudžią žmogaus būties realybę ir nagrinėja tokias temas kaip mirtis, vaikystė ir šeimos gyvenimas.
Paauglystėje L.Gluck sirgo nervine anoreksija. Vienoje esė poetė rašė, kad šia liga susirgo, nes siekė savotiškos nepriklausomybės nuo motinos. Kitur ligą susiejo su vyresniosios sesers mirtimi – įvykiu, atsitikusiu prieš gimstant Louise.
L.Gluck neretai įkvėpimo semiasi iš graikų mitologijos ir tokių herojų kaip Persefonė ir Euridikė, gana dažnai tampančių išdavystės aukomis.
Akademija sakė, kad jos 2006 m. išleistas poezijos rinkinys „Averno“ yra „meistriška kolekcija, vizuali mito apie Persefonės nužengimą į pragarą interpretacija“.
Tuo metu „The New York Times“ šį rinkinį pavadino L.Gluck šedevru, demonstruojančiu rašytojos kūrybinę galią.
Tačiau Nobelio premijos komiteto pirmininkas Andersas Olssonas taip pat gyrė rašytojos „atvirą ir bekompromisį balsą“, kuris yra „kupinas humoro ir kandžių sąmojų“.
Šiuo metu 1943 m. Niujorke gimusi rašytoja yra Yale’io universiteto anglų kalbos profesorė. Ji išleido 12 poezijos rinkinių bei kelis esė rinkinius.
2016 metais JAV prezidentas Barackas Obama jai įteikė Nacionalinį humanitarinį medalį. Rašytoja anksčiau yra laimėjusi Pulitzerio premiją ir daugybę kitų prestižinių apdovanojimų.
Louise Gluck „Lopšinė“
Mano motina – vieno dalyko žinovė:
kaip pasiųsti mylimus žmones į kitą pasaulį.
Mažučius, kūdikius – tuos
ji supa, čiūčiuoja, tykiai dainuodama. Nežinau,
ką ji darydavo mano tėvui,
bet esu tikra – jam tiko.
Juk tas pats, ar ruoši žmogų
miegui, ar mirčiai. Lopšinės – visos jos sako:
nebijok, jos taip atpasakoja
motinos širdies plakimą.
Taip gyvieji lėtai nurimsta, tik
mirštantieji negali, tik jie nepaklūsta.
Mirštantieji – it sukučiai, it giroskopai,
sukasi taip greitai, kad, atrodo, nejuda.
O tada subyra: motinos rankose
sesuo buvo atomų, dalelių debesis – štai koks
skirtumas.
Kai užmiega vaikas, jis lieka nepaliestas.
Mano motina matė mirčių; ji nekalba
apie sielos vientisumą.
Ji laikė glėbyje ir kūdikį, ir senį, kai aplink juos
pamažu
tirštėjo tamsa, galiausiai virsdama žeme.
Siela kaip ir visa materija:
kodėl ji turi išlikti vientisa, išlaikyti formą,
jei gali išsilaisvinti?
Kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“, vertė Marius Burokas
Sukėlė pasipiktinimą
Prieš metus 2019-ųjų Nobelio literatūros premija skirta austrų rašytojui Peteriui Handke, tačiau šis Švedijos akademijos sprendimas išprovokavo didelę kritikos bangą. Buvo žinoma, kad per Balkanų karus rašytojas buvo Serbijos lyderio Slobodano Miloševičiaus, kaltinamo genocidu, šalininkas.
Tačiau savo pasirinkimą akademija gynė ir teigė, kad P.Handke buvo apdovanos dėl jo nuopelnų literatūrai, ne politinių pažiūrų. Teigta, kad rašytojas buvo pripažintas už „įtakingus darbus, kurie kalbiniu sumanumu tyrė žmogaus būties ir patirties specifiką“.
Pats P.Handke anksčiau ragino panaikinti Nobelio literatūros premiją ir smerkė jos laimėtojo „melagingą kanonizavimą“.
Praėjusiais metais taip pat paskelbta ir 2018-ųjų Nobelio literatūros laureatė – ja tapo lenkų rašytoja Olga Tokarczuk. Sprendimas buvo paskelbtas pavėluotai po to, kai akademiją sukrėtė seksualinės prievartos skandalas ir įtarimai dėl finansinių nusižengimų.
Genomo redagavimo tyrimai
Trečiadienį paskelbta, kad šių metų Nobelio chemijos premijos laureatėmis tapo prancūzė Emmanuelle Charpentier ir amerikietė Jennifer A.Doudna. Jos buvo apdovanotos už genomo redagavimo tyrimus ir yra pirmosios moterys, kurios dalijasi šiuo prizu.
Mokslininkės atrado vieną veiksmingiausių genetikos technologijų įrankių – CRISPR/Cas9 „genų žirkles“, naudojamas įvairių organizmų DNR keisti.
Natūraliai CRISPR/Cas9 „genų žirklės“ atskiria DNR nuo virusų, bet E.Charpentier ir J.A.Doudna parodė, kad jos gali būti kontroliuojamos taip, kad būtų įmanoma redaguoti DNR molekules. Kitaip tariant, DNR „kirpimas“ leidžia perrašyti organizmo kodą.
E.Charpentier teigė, kad sužinojusi apie laimėjimą ji buvo užklupta pačių geriausių emocijų.
„Kai tai nutinka, tu nustembi ir nemanai, kad tai tikra. Tačiau akivaizdu, kad tai tikra, – sakė ji. – Aš tikiuosi, kad tai skleis pozityvią žinutę jaunoms mergaitėms, kurios norėtų eiti mokslo keliu. Tikiuosi, kad tai joms parodys, jog moterys moksle ir jų tyrimai gali daryti įtakos mokslui.“
Nuo to laiko, kai buvo atrastos CRISPR/Cas9 „genų žirklės“, jų panaudojimas ėmė labai sparčiai plisti.
Ši technologija prisidėjo prie daugelio svarbių pagrindinių tyrimų atradimų, taip pat padėjo į priekį pastūmėti naujus klinikinius vėžio gydymo būdų tyrimus.
Dėl šios technologijos taip pat atsiranda galimybė gydyti ir net išgydyti įvairias paveldimas ligas. Šiuo metu tiriamas potencialas gydyti pjautuvinę anemiją – kraujo ligą, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje.
Tačiau kai kurie jaudinasi, kad jei neatsiras atitinkamo reguliavimo, CRISPR/Cas9 gali būti naudojama kurti „dizainerių kūdikius“ – vaikus, kurie bus sukurti taip, kaip užsinorės tėvai. Jeigu šie vaikai užaugtų ir turėtų savo vaikų, bet kokie jų DNR pakeitimai gali būti perduodami kitoms kartoms.
Tai sukeltų ilgalaikius pokyčius žmonių populiacijoje.
Nusivylimas Lietuvai
Mokslininkių laimėjimas taip pat tapo šiokiu tokiu nusivylimu Lietuvos mokslininkų bendruomenei. Prie „genų žirklių“ atradimo prisidėjo ir Vilniaus universiteto profesorius V.Šikšnys.
Prieš dvejus metus prof. V.Šikšnys už CRISPR/Cas9 atradimą buvo apdovanos kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija.
Premiją nanomokslų srityje profesorius pasidalijo su E.Charpentier ir J.A.Doudna. Tačiau Nobelio premija prof. V.Šikšniui neatiteko, nors manyta, jog Kavli premija vienu žingsniu priartino jį prie prestižinio apdovanojimo.
Tuomet prof. V.Šikšnys VU pranešime teigė, kad tokio lygio įvertinimas – didelis įvykis ir visos komandos nuopelnas. Jis džiaugėsi, kad ši technologija ateityje gali išgelbėti žmonių gyvybes ir atverti naujas duris gyvybės mokslų srityje.
„Visuomet apmaudu, kai garbingas apdovanojimas ar prizas lieka arti, bet taip ir nepasiektas.
V.Šikšnio pavyzdys rodo, jog Lietuvos mokslas atskirose kryptyse yra pasaulinio lygio, ir tai turi būti paskata tolesnei valstybės mokslo politikai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.
Paslaptingas objektas
Antradienį pranešta, jog šių metų Nobelio fizikos premijos laureatais tapo britas Rogeris Penrose’as, vokietis Reinhardas Genzelis ir amerikietė Andrea Ghez.
Šiemet fizikos srityje dėmesio centre atsirado juodosios skylės. Šis paslaptingas kosminis darinys susidaro tuomet, kai didžiulė masė yra sutraukiama į mažą erdvę. Taip nutinka, kai masyvios žvaigždės „miršta“.
Viso to rezultatas – objektas, kuriame gravitacija yra tokia stipri, jog susiformuoja „vienpusis eismas“: iš juodųjų skylių negali ištrūkti net šviesa, todėl jos yra nematomos.
„Juodųjų skylių istorija siekia XVIII a. pabaigą. Tada pasitelkę Alberto Einsteino reliatyvumo teoriją turėjome įrankių šiems objektams apibūdinti“, – teigė Švedijos karališkosios mokslų akademijos narys Ulfas Danielssonas.
Tačiau juodųjų skylių tyrimas yra labai sudėtingas. Daugelis mokslininkų manė, jog jos egzistuoja tiktai teorijoje, todėl prireikė dešimtmečių, kad būtų suprasta, jog jos gali būti ir realiame gyvenime.
„Būtent tai padarė R.Penrose’as, – sakė U.Danielssonas. – Jis suprato matematiką, parodė naujus įrankius, galinčius įrodyti, kad tai yra procesas, kurį galime tikėtis pamatyti realybėje, – žvaigždės „mirtis“, dėl kurios atsiranda juodoji skylė.“
R.Penrose’as premiją gavo už atradimą, kad juodųjų skylių susiformavimas buvo numatytas jau bendrojoje reliatyvumo teorijoje. Oksfordo universiteto profesorius pasitelkė iki tol nebandytus matematinius metodus, kad ištirtų A.Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją.
Jo novatoriškas atradimas, publikuotas 1965 m., būtų buvęs didelis netikėtumas A.Einsteinui, kuris buvo pareiškęs, kad juodosios skylės „neegzistuoja fizinėje realybėje“.
R.Genzelis ir A.Ghez buvo apdovanoti už supermasyvios juodosios skylės mūsų galaktikos – Paukščių Tako – centre atradimą. Mokslininkai atrado, kad mūsų galaktikos žvaigždžių judėjimą lemia akiai nematomas ir itin sunkus objektas galaktikos centre.
Vienintelis mokslinis tokio objekto paaiškinimas – Paukščių Tako centre yra susiformavusi supermasyvi juodoji skylė.
A.Ghez – vos ketvirta moteris, apdovanota Nobelio fizikos premija. Ji teigė, kad sužinojusi apie apdovanojimą buvo pamaloninta.
„Tikiuosi, kad galiu įkvėpti kitas jaunas moteris, dirbančias šioje srityje.
Tai sritis, kurioje yra tiek daug malonumų. Jei jauti aistrą mokslui, galima padaryti labai daug“, – sakė ji.
Padėjo atrasti naują virusą
Šių metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premija buvo skirta už hepatito C viruso atradimą.
Laureatais tapo amerikiečiai Harvey J.Alteris, Charlesas M.Rice’as ir britas Michaelas Houghtonas.
Nobelio premijos komitetas teigė, kad jų atradimas išgelbėjo „milijonus žmonių“ – virusas yra žinomas kaip dažna kepenų vėžio priežastis ir viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios žmonėms reikia atlikti kepenų persodinimą.
1960-aisiais buvo kilusi didžiulė nerimo banga, nes žmonės, kuriems būdavo perpilamas kraujas, susirgdavo lėtiniu hepatitu (kepenų uždegimu) dėl nežinomos, paslaptingos ligos.
Akademija teigė, kad tuo metu kraujo perpylimas buvo lyg „rusiška ruletė“.
Nauji jautrūs kraujo tyrimai reiškė, kad tokie atvejai dabar pašalinti daugelyje pasaulio valstybių. Taip pat sukurti veiksmingi antivirusiniai vaistai.
„Pirmą kartą istorijoje galime šią ligą išgydyti. Tai sukelia vilčių išnaikinti hepatito C virusą apskritai“, – sakė komitetas.
Nebuvo tinkamų priemonių
Profesorius H.J.Alteris prie viruso atradimo prisidėjo metodologiniais tyrimais, kurie atskleidė, kad lėtinį hepatitą sukeldavo iki šiol nežinomas virusas.
Iki šiol nebandytą būdą pasitelkęs prof. M.Houghtonas išskyrė naujojo viruso genomą, kuris buvo pavadintas hepatito C virusu.
„Tuo metu turėjome labai ribotas galimybes, leidžiančias tirti virusą.
Tai buvo lyg adatos paieška šieno kupetoje, – sakė prof. M.Houghtonas. – Kepenyse ir kraujyje būdavo labai nedidelis viruso kiekis, o mūsų technologijų jautrumas per mažas.
Labai dažnai negalėdavome nieko padaryti. Per 7 metus išbandėme nuo 30 iki 40 tyrimo metodų ir galų gale vienas jų suveikė.“
O Ch.M.Rice’as pateikė įrodymų, kad tik hepatito C virusas galėjo sukelti būtent šį hepatitą.
Genetiškai modifikuotą hepatito C virusą jis suleido į šimpanzių kepenis ir parodė, kad jis gali sukelti hepatitą.
Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje daugiau kaip 70 mln. žmonių užsikrėtę šiuo virusu. Per metus jis nužudo apie 400 tūkst. žmonių. Tačiau tikimasi, kad ateityje šie skaičiai mažės.
Pandemija pakeitė ceremoniją
Dėl COVID-19 pandemijos šiemet Nobelio premijų įteikimas bus kitoks. Medalių ir premijų teikimo ceremonija buvo atšaukta ir vietoj jos įvyks televizijos ceremonija, per kurią bus rodoma, kaip laureatams premijos teikiamos jų šalyse.
Įprastai laureatai savo apdovanojimą atsiima iš Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną. Tuo metu minimos Alfredo Nobelio mirties metinės.
1896 m. miręs išradėjas A.Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu. Pirmoji teikimo ceremonija įvyko 1901 m. Nobelio apdovanojimas ekonomikos srityje atsirado vėliausiai – tik 1969 m.
Tais metais laureatais tapo Ragnaras Frischas ir Janas Tinbergenas, apdovanoti už dinaminių modelių sukūrimą ir pritaikymą ekonominių procesų analizei.
