JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 12-ąją paskelbė apie istorinį įvykį – su amerikiečių tarpininkavimu pasiektą taikos susitarimą tarp Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų. Netrukus buvo paskelbta, kad Jungtinių Arabų Emyratų keliu seka ir Bahreinas.
Vasaros pabaigoje įvyko santykių atšilimą rodantis simbolinis pirmasis skrydis iš Tel Avivo į Abu Dabį, kuris nutiesia kelią ateities diplomatiniams, prekybos ir kultūros santykiams.
Rugsėjo 15-ąją Baltuosiuose rūmuose buvo pasirašyti šie Izraelio ir dvejų Persijos įlankos valstybių santykių normalizavimo susitarimai. Tai žymi naują pradžią visame Vidurinių Rytų regione.
Šalys ne tik užmezgė oficialius diplomatinius santykius. Dėmesys kreipiamas ir į verslus, prekybą, keliones.
Susitarimai žymi pokytį Izraelio ir arabų šalių santykiuose, bet tai patinka ne visiems. Daugelis valstybių pasveikino šiuos susitarimus pasirašiusias šalis, tačiau yra ir pusė, kuriai jie nepatinka, – Palestina, Iranas ir kitos prieš Izraelį nusiteikusios šalys.
Tad kokią reikšmę visam regionui turės istorinis Izraelio bei Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino susitarimas?
Reakcija nebuvo vieninga
Ryšiai tarp Izraelio ir Persijos įlankos valstybių pastaraisiais metais labai ryškiai sustiprėjo.
Bendradarbiavimas Irano grėsmės klausimais laipsniškai virto vis tvirtesniais santykiais.
Lietuvos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose Edminas Bagdonas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad santykių šiltėjimas pastaruoju metu buvo akivaizdus ir tai jis stebėjo pastaraisiais metais, tuomet dar vadovaudamas Lietuvos ambasadai Izraelyje.
„Viešai buvo kalbama, kad Izraelio vadovybė ir užsienio reikalų ministerijos atstovai kelis kartus lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Per pastaruosius kelerius metus buvo gal per 10 delegacijų vizitų, o 2019 m. gal net per 15. Toks įvykis kaip santykių normalizavimo susitarimas galėjo įvykti tik dėl viso to“, – kalbėjo ambasadorius E.Bagdonas.
Žinoma, šis sprendimas buvo įmanomas tiktai su JAV pagalba ir tarpininkavimu. Anksčiau paskelbti D.Trumpo žento Jaredo Kushnerio parengti planai Vidurinių Rytų taikos procesui didelės įtakos neturėjo, tad šie Izraelio susitarimai simbolizuoja ir Jungtinių Valstijų diplomatijos pergalę, kuri yra itin svarbi prieš artėjančius prezidento rinkimus.
Kitų arabų šalių reakcija į Bahreino ir Jungtinių Arabų Emyratų susitarimus su Izraeliu nebuvo vieninga.
„Omanas, Jordanija ir Egiptas šalis sveikino.
Iš Kataro ir Kuveito jokios reakcijos nebuvo. Taip pat ir iš pagrindinės Jungtinių Arabų Emyratų sąjungininkės Saudo Arabijos, kuri žinojo apie šį procesą. Nebuvo nei smerkimo, nei pritarimo.
O štai Iranas ir Palestina pasmerkė susitarimą. Turkija taip pat sureagavo aštriai – atšaukė Abu Dabyje reziduojantį ambasadorių“, – pasakojo Lietuvos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Svarbu paprastiems žmonėms
Pasak E.Bagdono, šie susitarimai turės didelę reikšmę paprastų piliečių gyvenimui.
„Jungtiniuose Arabų Emyratuose telefonu negalėjai prisiskambinti į Izraelį, nes nebuvo sujungimo būdo, net nekalbant apie tiesioginius skrydžius tarp valstybių.
Persijos įlankos šalių žmonės negalėjo nuvykti į Izraelį, o arabų šalių gyventojams Jeruzalė yra itin svarbi. Ten stovi Al Aksos mečetė – trečiasis pagal svarbumą musulmonų objektas. Tai lyg Vilnius lietuviams anais laikais. Ištisos kartos negalėjo prisiliesti prie sau šventų vietų“, – pasakojo ambasadorius E.Bagdonas.
Žinoma, pritarimas santykių normalizavimui nėra absoliutus. Žmonės diskutuoja apie susitarimo reikalingumą, tačiau elitas jį vertina teigiamai.
„Dabar analitikai, diplomatai, elitas sveikina šį susitarimą, nes tai mažina įtampą, suteikia pozityvumo.
Žmogiškieji kontaktai yra labai svarbūs ir gali šalims duoti daug naudos.
Be to, Izraelis paskelbė, kad stabdo Vakarų Kranto aneksijos planus. Persijos įlankos šalys tai mato ne kaip laikiną sustabdymą, o įsipareigojimą nesiplėsti ir plėtoti dviejų valstybių idėjos Izraelyje siekį“, – tvirtino E.Bagdonas.
Žydams suteikia saugumą
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad į santykių normalizavimo susitarimus galima žiūrėti iš dviejų pusių.
„Žydų valstybei tai suteikia didesnį saugumą. Jei ne fizine prasme, tai simboline.
Kuo mažiau arabų valstybių yra priešiškai nusiteikusios, tuo ramiau galima jaustis.
Bet žiūrint iš arabų valstybių pusės, tai daug kam pasirodė kaip išdavystė.
Nebėra bendros arabų valstybių nuostatos, kad santykiai nebus normalizuoti, kol nebus įkurta nors kiek gyvybinga Palestinos valstybė.
Matome, kad palestiniečiai, kurie anksčiau galėjo tikėtis didesnės dalies arabų valstybių palaikymo, dabar yra priversti kliautis tik savimi.
Tikėtina, kad palestiniečiai arba tam tikros jų frakcijos radikalizuosis ir atnaujins smurtinius, karinius ar galbūt net ir teroristinius veiksmus prieš žydus. Trumpuoju laikotarpiu tai nėra matoma kaip kažkas pozityvaus ir sveikintino“, – pasakojo E.Račius.
Kalbėdamas apie palestiniečių reakciją E.Bagdonas teigė, kad nebandant sėsti prie derybų stalo praleidžiama proga Palestinai išsakyti savo poziciją.
„Šie santykių normalizavimo susitarimai yra galimybė kalbėtis, nes jeigu nekalbėsi – nieko ir nebus“, – tvirtino Lietuvos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Bet E.Račius pabrėžia, kad palestiniečių nuomonės niekas pastaruoju metu nebeklauso ir net nebekviečia derėtis.
„Įsivaizduokime, kad yra didelių vaikų sporto aikštelė, kur jie kažką žaidžia, ir ateina mažiukas vaikas. Jie vieną kartą jį įsileis, tačiau jam nepasiseks, kaip tikisi didieji.
Pirmiausia tas mažiukas bus paliktas ant suoliuko, tuomet pastatytas už vartelių, o galiausiai jo bus paprašyta, kad būtų kitoje gatvės pusėje ir nesimaišytų.
Taip nutiko ir čia – palestiniečiai marginalizuoti.
Palestiniečiai nenori sėsti derėtis, nes sąlygos jiems nėra priimtinos, bet jų niekas ir nekviečia“, – pasakojo E.Račius.
Kitoks palestiniečių planas
Eksperto teigimu, palestiniečiai gali bandyti ateityje įgyvendinti kitus planus.
„Regis, tarp palestiniečių randasi judėjimas, kuris atmeta 2 valstybių idėją ir leidžia trumpuoju periodu egzistuoti tik žydų valstybei, kurios piliečiais su visomis teisėmis ir pareigomis taptų palestiniečiai.
Tokiu būdu arabų Izraelyje būtų dauguma ir jie galėtų tą valstybę išsprogdinti per rinkimus Kneseto lygmeniu, kur priimtų sprendimus, kuriems žydų etninė mažuma nepasipriešintų“, – kalbėjo E.Račius.
Susitarimus su Izraeliu pasirašiusios arabų šalys tikisi, kad tai puiki proga žydams ir palestiniečiams susėsti prie derybų stalo, bet tokių susitikimų tikėtis artimiausiu metu būtų naivu.
Pasak E.Račiaus, Izraelis greičiausiai sugrįš prie Vakarų Kranto aneksijos planų, jeigu premjeras Benjaminas Netanyahu išliks valdžioje.
Kaltina karo kurstymu
Įniršį dėl susitarimų lieja ir Iranas, ši šalis jau kurį laiką neturi gerų santykių su Jungtiniais Arabų Emyratais ir Bahreinu.
Abu Dabis ir Teheranas nesutaria dėl salų Persijos įlankoje, kurias dabar kontroliuoja Iranas.
Bahreinas su Iranu susipriešino Arabų pavasario metu.
„Nors daugumą Bahreine sudaro šiitai, politiškai dominuoja sunitai. Šiitai Arabų pavasario metu sukilo, o tai numalšino iš Saudo Arabijos pasikviestos pajėgos“, – pasakojo E.Račius.
Santykių normalizavimo susitarimai kartu yra garantija Persijos įlankos šalims, kurios Iraną vertina kaip grėsmę savo saugumui.
Jungtinių Arabų Emyratų pareigūnai tvirtino, kad taika su Izraeliu jiems nėra reikalinga, kad kartu kovotų su Iranu, bet agresyvi pastarųjų dešimtmečių Teherano politika privertė juos apsvarstyti savo santykius su Tel Avivu.
Bet šią savaitę Iranas apkaltino Jungtinius Arabų Emyratus regione keliant konfliktinę situaciją ir skatinant karinius veiksmus.
„Jungtiniai Arabų Emyratai destruktyviai kišasi į regiono šalių reikalus ir aktyviai dalyvauja regione kurstant naują karą“, – tvirtino Irano užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Vargu ar kils naujas karinis konfliktas, bet Šaltąjį karą primenanti įtampa tikrai tvyro.
Susitarimas Izraeliui atnešė oficialią taiką su dviem Persijos įlankos šalimis, tačiau ilgalaikio stabilumo regione dar teks palaukti.
