Rusijos gyventojai visuomet ant žmogaus kapo atneša gėlių, tačiau 83 metų Raisa Lapa neturi jų kur padėti.
Jos sūnus žuvo 2003 m. per povandeninio laivo katastrofą Arkties vandenyne. Bet tiek laivas, tiek Sergejaus kūnas nebuvo ištraukti iš vandens.
„Kartais mane ištinka priepuoliai, pradedu galvoti, jog man vaidenasi ir atrodo tarsi jis būtų gyvas. Jie turėtų iškelti laivą, kad mes, motinos, galėtume palaidoti savo vaikus.
Galbūt tai suteiktų mums nors šiek tiek ramybės“, – kalbėjo sūnų praradusi R.Lapa.
Prabėgus 17 pažadų metų jos raginimas gali pagaliau išsipildyti. Tačiau nerimo yra – laivo kapitono Sergejaus Lapos ir šešių įgulos narių kaulai gali būti pažeisti didžiulės radiacijos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kovo mėnesį pasirašė dekretą, kuriuo įsakė iškelti du radioaktyvius povandeninius laivus iš jūros dugno.
Taip net 90 proc. būtų sumažintas Arkties vandenyno radioaktyviųjų atliekų skaičius.
Taip Rusija bando siųsti teigiamą signalą prieš kitąmet vykstančią Arkties tarybą, kurioje ne tiktai bus svarstomi kariniai ar komerciniai klausimai, bet ir iškeltos pagrindinės aplinkosaugos problemos.
Tačiau tuo pat metu Rusija ir toliau Arkties vandenyne dislokuoja naujus ginklus ir laivus, o net dviejuose iš jų pastaruoju metu įvyko nelaimingi atsitikimai.
Išlikęs gendantis palikimas
Šaltojo karo metais JAV ir Sovietų Sąjunga pastatė daugiau nei 400 branduoline energija varomų povandeninių laivų.
Tai buvo savotiški rezervuarai tuo atveju, jei priešų stovykla sunaikintų raketų angarus ar strateginius bombonešius.
Nuo NATO narės Norvegijos 100 kilometrų atstumu Murmansko uoste ir aplinkinėse karinėse bazėse buvo dislokuotas Sovietų Sąjungos branduolinis laivynas ir ledlaužiai, naudojami radioaktyvieji degalai.
Griuvus geležinei uždangai visos aplinkosauginės klaidos, padarytos Sovietų Sąjungoje, iškilo į viešumą. 600 tūkst. tonų užteršto vandens išbėgo į Barenco jūrą 1982 metais. Radioaktyvusis vanduo ištekėjo iš atviroje jūroje laikomų laivų.
Norėdamos apsaugoti aplinką Vakarų valstybės ir Rusija išleido milijardinę sumą vandeniui išvalyti ir 197 radioaktyviųjų atliekų turintiems laivams sunaikinti.
Kitose šalyse Sovietų Sąjunga taip pat paliko liūdną pėdsaką, o branduolinės atliekos irgi pateko į aplinką.
2019 m, Jungtinės Karalystės saugumo bendrovė „Nuvia“ Arkties vandenyne aptiko net 18 tūkstančių radioaktyviųjų objektų.
Ir nors radiacija didžiojoje dalyje objektų nėra labai didelė, tūkstantyje objektų yra gerokai padidėjęs jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis. 90 procentų jų yra Rusijos teritorijoje.
„Mes suprantame šią grėsmingą situaciją.
Net nedidelis radioaktyviųjų atliekų plitimas Arkties vandenyne sugriautų šios vietovės ekosistemas“, – sakė valstybinės atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ techninis direktorius Anatolijus Grigorjevas.
Jei šioje vietoje išplistų radioaktyviosios atliekos, teritoriją būtų sunku išvalyti, nes dėl itin šalto vandens čia būtų galima dirbti tik 3–4 mėnesius per metus.
Du branduoliniais degalais varomi apleisti povandeniniai laivai tampa tikru galvos skausmu mokslininkams ir aplinkosaugos ekspertams. Tiek K-27, tiek K-159 laivai į aplinką gali išmesti milžinišką radiacijos kiekį.
„Juose pilna panaudotų branduolinių degalų, net mažas jų kiekis, patekęs į vandenį, gali turėti didžiulių ekonominių pasekmių žvejybos bendrovėms“, – sakė Norvegijos radiacijos centro Branduolinio saugumo tarnybos vadovas Ingaras Amundsenas.
Prisimena prakeiktą rugpjūtį
S.Lapa gimė 1962 metais nedideliame miestelyje Altajaus kalnuose Rubcovske. Nors gyveno prie Kazachstano sienos ir buvo atitolęs nuo vandenyno, jį traukė laivyba. Gabus moksleivis įstojo į Laivybos inžinerijos akademiją Sevastopolyje.
Baigęs akademiją jis greitai pakilo karjeros laiptais ir tapo povandeninių laivų kapitonu.
Vis dėlto paskutinė jo kelionė vadovaujant laivui K-159 buvo nesėkminga.
Povandeninis laivas 2003 metų rugpjūčio 29 dieną nuskendo per audrą šalia Kildino salos.
Iš 9 įgulos narių išsigelbėti pavyko tik vienam žmogui. Tačiau ši nelaimė sulaukė nedidelio žiniasklaidos dėmesio, palyginti su povandeninio laivo „Kursk“ tragedija 2000 metais, per kurią žuvo 118 žmonių.
17 metų laivas K-159 su žuvusiais įgulos nariais guli Barenco jūros dugne, o žuvusiųjų šeimos nariai nebesitiki atgauti artimųjų kūnų ir jų palaidoti.
„Visi pagaliau atgautų ramybę, jeigu jų tėvai ir vyrai būtų palaidoti. Tačiau niekas nebetiki, kad jiems pavyks tai padaryti“, – kalbėjo žuvusio įgulos nario Maksimo Gurovo sūnus Dimitrijus.
Laukia sudėtingos misijos
Iškelti povandeninį laivą iš vandens būtų itin sudėtinga misija. Norint iškelti K-159, tektų pastatyti naują laivą, kuris galėtų iškelti beveik 5 tūkstančius tonų sveriantį gigantą.
Ekspertai tikina, kad gali kilti didžiulis pavojus bandant iškelti K-159, nes 17 metų vandenyno dugne išgulėjęs laivas yra gerokai pažeistas.
Norint pastatyti laivą, kuris iškeltų K-159, reikėtų išleisti 278 milijonus eurų. Naujai pastatytame laive reikėtų įdiegti naujausias technologijas ir įrengti du variklius laivo priekyje ir gale, kad jis galėtų preciziškai iškelti K-159 liekanas.
Iškelti nuskendusius ir grėsmę aplinkai keliančius povandeninius laivus suinteresuotas ir Rusijos prezidentas V.Putinas.
Tarptautinėje Arkties regiono konferencijoje jis nuolatos kalba apie aplinkosaugą.
„Pačiam V.Putinui Arktis yra svarbus kraštas, kuris iš dalies lems ir tai, ką apie jį po jo valdymo manys Rusijos žmonės“, – sakė Maskvos Carnegie centro vadovas Dmitrijus Treninas.
Tačiau tuo pat metu V.Putinas ir Kremlius vis daugiau dėmesio skiria Arkties vandenyne esančių dujų ir naftos paieškoms.
Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ paskelbė apie pastatytą dujų išgavimo centrą Jamalo pusiasalyje.
Ir nors Rusijos vadovas bando ištrinti iš atminties Sovietų Sąjungos padarytas branduolines nesėkmes, jis toliau kuria savo branduolinę jėgą.
Arkties jūroje ir toliau veikia vienintelė atominė elektrinė ant vandens „Akademik Lomonosov“ – ji priklauso Rusijai.
„Vis daugiau politikų Norvegijoje ir Europoje mano, kad svarbu pašalinti iš vandenų taršias atliekas.
Bet tuomet iškyla didelis paradoksas, nes Rusija ir toliau elgiasi taip, lyg vyktų šaltasis karas, ir siekia įtvirtinti savo galią Arktyje taip teršdama teritorinius vandenis“, – tvirtino leidinio „The Barents Observer“ ekspertas Thomas Nilsenas.
Parengta pagal BBC inf.
