Italijos laukia bene didžiausias išbandymas nuo pandemijos pradžios – rinkimai. Žmonės suka galvą, ar viskas praeis saugiai. Valdantieji tvirtina, kad jokių pokyčių nebus, tačiau opozicija jau ruošiasi triumfui.

Koronaviruso kirčius itin stipriai pajutusi šalis šį savaitgalį ne tik rinks regioninę valdžią, bet ir referendume balsuos, ar pritarti siūlomam parlamentarų skaičiaus mažinimui.

Kad balsavimas vyktų sklandžiai, buvo imtasi visų griežčiausių prevencijos priemonių.

Balsuoti bus galima dvi dienas – sekmadienį ir pirmadienį, kad nesusidarytų spūstys balsavimo apylinkėse.

Izoliacijoje esantys žmonės prie urnų eiti negalės, kaip ir turintys temperatūros ar peršalimo simptomų.

Tačiau šį kartą bus kliaunamasi žmonių sąmoningumu, nes temperatūros prie balsadėžių niekas nematuos.

Rinkimai su kaukėmis

Italija su nerimu laukia pirmųjų rinkimų COVID-19 eroje. Ne tiktai dėl to, kas juos laimės ir ar įvyks persistumdymas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, bet ir dėl to, ar pavyks rinkimus suorganizuoti saugiai.

Taip, kad kol kas gana stabilūs epidemiologiniai rodikliai po rinkimų vėl nešoktų į viršų.

Italijos žiniasklaida pastarosiomis dienomis ne veltui smulkiai aprašinėjo pasikeitusią balsavimo procedūrą.

Į balsavimo apylinkes rinkėjai galės patekti tik tuo atveju, jei dėvės apsauginę kaukę. Ją turės nusiimti prieš balsų skaičiavimo komisiją, stovėdami dviejų metrų atstumu, kad būtų galima identifikuoti balsuojantįjį.

Rankas dezinfekuoti bus privaloma net keletą kartų – įžengus į balsavimo apylinkę, prieš paimant biuletenį ir jam pažymėti skirtą rašymo priemonę ir išėjus iš apylinkės.

Balsuotojų srautus reguliuos savanoriai, o patalpos ir balsavimo kabinos bus reguliariai dezinfekuojamos.

Balsuoti prie urnų negalės tie, kuriems reikia laikytis karantino arba prevencinės izoliacijos, bet net ir COVID-19 pacientams bus sudarytos sąlygos atiduoti balsą ligoninėje ar namuose.

Kad ketina balsuoti, izoliacijoje esantys ar namuose besigydantys rinkėjai atsakingoms institucijoms turėjo pranešti iš anksto. Jų balsus rinks specialiai sudarytos balsavimo komisijos.

Valdžia numatė, kad tai galėtų daryti ir medicinos personalas, jei kai kuriose savivaldybėse neatsirastų balsus rinkti sutinkančių savanorių.

Po kiekvieno vizito pas balsuojančius namuose rinkimų komisijos narių apsaugos priemonės – akiniai ir veido skydeliai – bus dezinfekuojami.

Specialios balsavimo apylinkės bus įrengtos ligoninėse, kur yra COVID-19 ligonių skyriai.

Jose bus renkami ir skaičiuojami ir balsavusių namuose biuleteniai.

Valdžia paragino ypatingą dėmesį skirti senyvo amžiaus balsuotojų apsaugai. Todėl senelių priežiūros namuose ir kitose panašiose įstaigose žadama imtis dar griežtesnių apsaugos priemonių.

Balsavimo komisijų nariai čia turės matuotis temperatūrą, dėvėti ne tik kaukes, bet ir pirštines. Viso to imtasi, kad nepasikartotų pavasario tragedija ir pražūtingas virusas vėl nebūtų užneštas į tas įstaigas, kur gali pridaryti nepataisomos žalos.

Opozicija ruošiasi triumfui

Balsuoti referendume pakviesta daugiau kaip 50 mln. italų. Beveik 20 milijonų jų 7 regionuose kartu rinks ir regioninę valdžią.

Dabartiniai valdantieji teigia, kad regioniniai rinkimai dabartinės koalicinės vyriausybės išklibinti neturėtų.

Tai patvirtino ir pats premjeras Giuseppe Conte.

Tačiau opozicija nusiteikusi taip ryžtingai, kad jau kone regi permainas vyriausybės rūmuose.

Pagrindo tokiam optimizmui yra. Daug kam nuostabą sukėlė faktas, jog opozicinės centro dešiniosios partijos rado sutarimą ir kėlė bendrus kandidatus į regionų vadovų portus, o valdančioji dauguma to padaryti nesugebėjo.

Opozicijos lyderis Matteo Salvini, daugybę laiko praleidęs agitaciniuose mitinguose, spėjo, kad būtent tai gali pakišti koją valdantiesiems, ir po balsavimo prognozavo neabejotinas permainas.

„Demokratų partija, Penkių žvaigždučių judėjimas ir Matteo Renzi pykstasi dėl visko. Tad nuo pirmadienio kai kas pasikeis ir Romoje“, – sakė M.Salvini.

Politologų teigimu, šis balsavimas parodys, kaip rinkėjai vertina dabartinę vyriausybę, kuriai teko didžiulis iššūkis kovoti su koronaviruso sukeltomis krizėmis sveikatos apsaugos sistemoje ir ekonomikoje.

Premjero G.Conte reitingai per šį laikotarpį buvo gerokai pakilę, o dauguma italų apklausose tvirtino, kad palaiko dabartinės vyriausybės veiksmus.

Netikėtai reitingų lentelėse smuktelėjo populiariausias šalies politikas M.Salvini, kuriam buvo priekaištauta dėl pernelyg nenuoseklios pozicijos šaliai sudėtingu metu.

M.Salvini buvo garsiai kritikuojamas, kad Senate ir per savo agitacines keliones po Italiją nedėvėjo kaukės. Kad be jos ir nesilaikydamas jokio saugaus atstumo darė asmenukes su gerbėjais.

Italijos socialiniuose tinkluose netgi buvo išpopuliarėjusi daug dėmesio sulaukusi grotažymė „Aš nesu Salvini, aš deduosi kaukę“. Ja ypač aktyviai dalijosi medikai.

Ir virtuvėje, ir mitinguose

Nors ir praradusi kelis procentus, M.Salvini partija „Lyga“ vis dėlto išliko populiariausia ir, pagal apklausas, kartu su kitais centro dešinės koalicijos partneriais turėtų perimti bent keletą kairiųjų iki šiol valdytų regionų.

Didžiausia intriga laukia Toskanoje, kuri nuo seno laikoma tvirčiausiu kairės bastionu. Būtent Toskanoje vieną agitacinių manifestų M.Salvini baigė su suplėšytais marškiniais ir nutrauktu rožiniu, kurį agitaciniuose mitinguose mėgsta nešioti ant kaklo.

Jį užpuolusi jauna juodaodė moteris, dirbanti vietinėje savivaldybėje, šūktelėjo: „Aš tave prakeikiu“ ir tuoj pat buvo atskirta nuo politiko.

Socialiniuose tinkluose ypač aktyvus M.Salvini šį incidentą puikiausiai panaudojo savo agitacinei kampanijai.

„Viskas gerai, būkite ramūs. Jokio fizinio sužalojimo.

Vietoj suplėšytų marškinių galiu nusipirkti kitus. Rožinio, kurį man padovanojo kunigas ir kuris buvo jėga nuplėštas man nuo kaklo, deja, ne.

Į šitą pyktį atsakau šypsena ir darbu. O moteriai, kuri mane užpuolė ir įžeidė, nejaučiu jokio pykčio, tik gailestį ir liūdesį“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po incidento rašė M.Salvini.

Jis neslėpė, kad centro dešinės koalicija tikisi pergalę švęsti visuose 7 regionuose.

„Jeigu būčiau prognozuotojas, sakyčiau, kad laimėsime 7:0. Mes tam dirbame“, – optimizmo neslėpė opozicijos lyderis.

Jam pritarė ir koalicijos partnerė Giorgia Meloni, vadovaujanti kitai radikalios dešinės pakraipos partijai „Italijos broliai“ („Fratelli d’Italia“).

„Nemanau, kad tai labai tolimas tikslas“, – sakė G.Meloni.

Jos reitingai, atvirkščiai negu M.Salvini, per pandemiją augo, o politikos užkulisiuose imta garsiai kalbėti, kad būtent ši jauna, radikaliomis pažiūromis garsėjanti politikė ruošiama tapti Italijos premjere.

Italijos žiniasklaida juokavo, kad ji tam tikra prasme net aplenkė koalicijos partnerį M.Salvini – rinkimų kampanijos metu ypač dažnai rodėsi virtuvėje.

„Gastrorinkiminės radikaliųjų lenktynės, G.Meloni prie stalo lenkia M.Salvini. „Italijos brolių“ lyderė Neapolyje gamino picą, o Baryje (Apulijos regione) savo laiką dedikavo auselėms (tradiciniams ausies formos makaronams. – Aut.) ruošti“, – agitacinės kampanijos triukus šmaikščiai aprašė dienraštis „La Repubblica“.

Referendumo spąstai

Ne ką mažesnė intriga slypi ir referendume. Sumažinti parlamentarų skaičių buvo vienas kertinių valdančiojo Penkių žvaigždučių judėjimo pažadų. Vėliau jie žadėjo mažinti ir parlamentarų atlyginimus.

„Italijos žmonės galės atgauti savo galias išvarydami Juros periodo dinozaurus į mišką. Dėl šios konstitucinės reformos kometos jiems gresia išnykimas“, – yra sakęs partijos įkūrėjas komikas Beppe Grillo.

Reformai jau yra pritaręs Italijos Parlamentas, todėl šis konstitucinis referendumas yra tiktai pritariamasis, tai yra jis bus laikomas įvykusiu nepaisant to, kiek rinkėjų ateitų.

Jeigu bus pritarta valdančiųjų siūlymui mažinti tautos išrinktųjų skaičių, senatorių ir deputatų skaičius turėtų sumažėti daugiau nei trečdaliu. Deputatų skaičius sumažėtų nuo 630 iki 400, o senatorių – nuo 315 iki 200.

Pažadas sumažinti parlamentarų skaičių populistiniu vadinamam Penkių žvaigždučių judėjimui per praėjusius Parlamento rinkimus lėmė pergalę, tačiau dabar šios partijos reitingai gerokai smukę.

Spėjama, kad rinkėjams balsavus „Taip“ Penkių žvaigždučių judėjimas galėtų bent kiek reabilituotis rinkėjų akyse.

Jei rinkėjai parlamentarų skaičiaus mažinimui pasakytų „Ne“, gali susiklostyti kur kas keblesnis scenarijus, kuris į kampą įvarytų ir taip dėl daug ko nesutariančią valdančiąją daugumą.

Tai puikiausiai supranta opozicinės dešiniosios partijos.

Opozicijos vedlys M.Salvini pareiškė, kad pritars referendumui, nes tokią poziciją rėmė ir tuomet, kai jo partija „Lyga“ buvo daugumoje. Tačiau net ir deklaruodamos paramą opozicinės partijos, pasak Italijos žiniasklaidos, serga už tai, kad Italijos rinkėjai referendumui nepritartų.

Tokiu atveju jos turėtų kur kas daugiau argumentų valdžiai perimti. Būtent dėl to kai kurie įtakingi centro dešiniųjų partijų atstovai žadėjo balsuoti prieš parlamentarų skaičiaus mažinimą, argumentuodami, kad jis neduos jokios naudos, o tik pakenks demokratijai.

Laimėjo gyvenimo partiją

Būtent tokios pozicijos laikosi garsusis Silvio Berlusconi, kurio partija „Pirmyn, Italija“ taip pat priklauso centro dešinės koalicijai. Italijos žiniasklaidai jis sakė, kad tokia reforma žalinga.

„Taip padaryta reforma dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo yra tik atstovavimo, laisvės ir demokratijos sumažinimas. Todėl „Pirmyn, Italija“ savo šalininkams paliko laisvą pasirinkimą balsuoti kaip jie nori.

Tačiau aš noriu paprašyti visų italų, kad jie eitų balsuoti.

Dar Platonas yra sakęs, kad nesidomintiems viešuoju gyvenimu yra viena bausmė – kad juos valdytų netinkami žmonės“, – į rinkimus žmones kvietė partijos „Pirmyn, Italija“ lyderis.

Tiesa, jis pats, kitaip negu koalicijos partneriai M.Salvini ir G.Meloni, agitacinės kampanijos renginiuose negalėjo dalyvauti.

83-ejų politikas tuo metu ligoninėje kovojo su jį užklupusiu koronavirusu.

Juo susirgo kone visa S.Berlusconi šeima, o jam pačiam teko apie 10 dienų praleisti ligoninėje Milane.

S.Berlusconi gydęs garsus Italijos virusologas Alberto Zangrillo sakė, kad garbaus amžiaus politikas pavasarį nebūtų pagijęs, nes jo organizme buvo itin didelis užkrato kiekis.

„S.Berlusconi mėginyje rastas viruso kiekis buvo toks didelis, kad kovą ar balandį nebūtų buvę tokio gero gydymo rezultato, kokį, laimei, turėjome dabar. Ar virusas jį būtų nužudęs? Greičiausiai taip, ir jis tai žino.

Svarbu buvo suprasti, kad jis turėjo būti paguldytas į ligoninę būtent toje ankstyvoje fazėje. Dešimt valandų vėliau jau galėjo būti per vėlu, įvertinant visas žinomas rizikas“, – Italijos televizijos laidose pasakojo medikas, dar visai neseniai garsiai kalbėjęs, kad virusas mirė savaime, o valdžios taikomos prevencinės priemonės yra pernelyg drastiškos.

Pats S.Berlusconi išėjęs iš ligoninės sakė, kad tai buvo sunkiausia kova jo gyvenime, ir ragino visus viruso nenuvertinti.

„Sunkiausios buvo pirmosios trys dienos ligoninėje. Man viską skaudėjo, negalėjau išbūti toje pačioje pozoje daugiau nei minutę. Bijojau, kad man nepavyks.

Tais momentais akyse man stovėjo tie siaubingi ligoninių vaizdai, kuriuos matėme pavasarį.

Intensyviosios terapijos skyriai, intubuoti pacientai. Man pasakė, kad mano mėginyje rastas viruso kiekis buvo didžiausias iš tūkstančių Šv.Rafaelio ligoninėje tuo metu darytų testų. Rizika tikrai buvo, ir labai reali“, – sakė S.Berlusconi laikraščiui „Corriere della Sera“ duotame interviu.

Egzaminas – visiems

Šis balsavimas Italijai, besimokančiai gyventi su virusu, neabejotinai bus išskirtinis egzaminas, galintis lemti ne tiktai permainas valdžioje. Jis parodys, ar šalis, kurioje pandemijos rodikliai šiuo metu geresni nei kitose kaimyninėse valstybėse, iš tiesų išmoko suvaldyti COVID-19 plitimą.

Pandeminėje realybėje pakviesti prie urnų daugiau kaip 50 milijonų piliečių yra daug išteklių, susitelkimo ir visuomenės sąmoningumo reikalaujanti užduotis.