Net ir būdama tokio garbingo amžiaus R.Bader-Ginsburg ėjo ypač svarbias pareigas JAV teisinėje sistemoje ir visoms šalims, kuriose teisėjams nustatyta pensinio amžiaus riba, – Lietuvoje teismų įstatymas ja laiko 65-metį – rodo, kad amžius nėra riba.
Šeštajame praėjusio dešimtmetyje R.Bader-Ginsburg tapo prestižinės Harvardo teisės mokyklos pirmakurse.
Studijas pradėjo su aštuoniomis moterimis ir 500 vyrų.
Per naujo semestro pradžios pietus juos savo bute surengęs Teisės mokyklos dekanas kiekvienos studenčių paklausė, kodėl jos iš vyrų atima studijų vietą.
R.Bader-Ginsburg, nuslopinusi kylantį įniršį, atsakė: „Mano vyras – teisininkas.
Studijuoju teisę, kad galėčiau geriau suprasti savo vyrą.“
Bendrakursės nusišypsojo – tada jos ir pajuto Ruth valios stiprybę. R.Bader-Ginsburg – pavyzdžiu buvo ne tik moterims, bet ir daugeliui vyrų.
Kovoja už lygias teises
JAV Aukščiausiojo teismo teisėja žavimasi ne tik kaip drąsia kovotoja už lygiateisiškumą. Vertinamas ir jos, kilusios iš Bruklino Flatbušo imigrantų kvartalo, gebėjimas susikurti stulbinamą karjerą.
Legenda tapusi įspūdinga teisėjos R.Bader-Ginsburg gyvenimo istorija atkurta biografinėje knygoje „RBG“, dokumentiniame filme, o dabar – ir vaidybiniame.
Tarptautinę moters dieną, kovo 8-ąją, į Vilniaus kino teatrus praėjusiais metais atkeliavo biografinė drama „Nes ji yra moteris“ („On the Basis of Sex“).
Kai R.Bader-Ginsburg pradėjo teisininkės karjerą, moterys šioje ir daugelyje kitų sričių nesulaukdavo tokios pat pagarbos ir neturėjo tokių galimybių kaip vyrai.
Universiteto miestelyje trūko net tokių banalių dalykų kaip moterų tualetas.
Per pasiruošimą egzaminams teisės studentės prarasdavo daug vertingo laiko. Prispirtos gamtinių reikalų jos turėdavo bėgti iki tolokai stovinčios ūkvedžio būdelės, laikinai pertvarkytos į moterų tualetą.
Nepaisant visokių nepatogumų, savo studijas R.Bader-Ginsburg pabaigė 1959-aisiais geriausiais pažymiais Kolumbijos universitete Niujorke – paskutiniais mokslo metais ji persikėlė mokytis ten.
Nepritarė laikotarpio dvasiai
Kaip ir dauguma vyrų jos kurse, Ruth norėjo tapti advokate. Bet kelias į šią profesiją buvo užkirstas – jos nenorėjo samdyti nė viena teisės firma Amerikoje.
Vyraujant tuo metu dar giliai įsišaknijusiems stereotipams, daugelis aplinkybių susidėstė ambicingos, žavios kandidatės nenaudai. Ji buvo moteris, motina ir žydė.
R.Bader-Ginsburg istorija – vienas iš moterų diskriminacijos pavyzdžių. Ji nepritarė ano meto požiūriui, kad šeimą finansiškai išlaiko vyras, o moteris tėra namų šeimininkė, kuriai turi rūpėti vaikai ir buitis, nes tai riboja jos galimybes.
Neapsikentusi ji prieš tai pradėjo nuolatinę aršią kovą.
Pradžioje Rutgerso universitete ji gavo teisės profesoriaus vietą. Dėstydama R.Bader-Ginsburg dirbo Amerikos piliečių laisvių sąjungoje (ACLU – „American Civil Liberties Union“), šiai organizacijai atstovaudama svarbiose teismų bylose.
Galiausiai, būdama advokatė, kovojo prieš institucijose pasitaikančius neteisėtumus.
1993-iaisiais Amerikos prezidentas Billas Clintonas paskyrė R.Bader-Ginsburg – antrąją moterį apskritai – Aukščiausiojo teismo teisėja Vašingtone. Devyni šį teismą sudarantys teisėjai yra skiriami iki gyvenimo pabaigos.
R.Bader-Ginsburg yra viena iš keturių kairiųjų liberalų teisėjų JAV Aukščiausiame teisme. Aukščiausia JAV teismų institucija po prezidento D.Trumpo naujai paskirtų dviejų teisėjų toliau laikosi orientacijos į dešinę.
Laiko Amerikos sąžine
R.Bader-Ginsburg šalininkai teisininke žavisi, vadina ją Amerikos sąžine, nes moteris atstovavo neturtingiesiems ir mažumoms.
Ši JAV Aukščiausiojo teismo teisėja buvo protinga, neaukšto ūgio moteris, nešiojanti storų stiklų akinius ir išskirtinius, ekstravagantiškus drabužius.
Juo agresyvesnis tampa JAV politinis klimatas, juo didesnė pagarba rodoma R.Bader-Ginsburg.
To iliustraciją buvo galima pamatyti užpernai, kai lapkritį teisėja susilaužė tris šonkaulius. Iki šios nelaimės ilgametei rūkalei R.Bader-Ginsburg buvo pašalinti du vėžiniai dariniai plaučiuose.
Liberalioji Amerika jau tada ėmė nuogąstauti dėl jos gyvybės.
Mirties atveju D.Trumpas galės į Aukščiausiojo teismo teisėjus pasiūlyti dar vieną tokį konservatyviai nusiteikusį žmogų kaip Brettas Kavanaugh.
Keletas televizijos transliuotojų, atstovaujančių skirtingoms politinėms stovykloms, jai tuo metu linkėjo: „Visa ko geriausio ir pirmiausia greitai pasveikti!“
Po nelaimės R.Bader-Ginsburg vėl tvirtai stovėjo ant kojų. Dalyvaudama Stepheno Colberto laidoje „Late Show“ teisėja papasakojo apie savo kūno rengybos programą.
Ji pasisamdė asmeninį trenerį, tarnavusį specialiose karinėse pajėgose. Sportuodama dukart per savaitę ji iki šonkaulių lūžio pernai pajėgdavo atlikti 20 atsispaudimų.
Filme – meilės istorija
Biografinė drama „Nes ji yra moteris“ sukurta pagal R.Bader-Ginsburg sūnėno Danielio Stieplemano scenarijų.
Pagrindinio vaidmens atlikėja, „Oskaro“ nominantė 36-erių Felicity Jones neslėpė susižavėjimo teisėja R.Bader-Ginsburg, kurią įkūnijo filme. „Ji niekada nepasiduodavo, nors prieš jos nosį dažnai būdavo užtrenkiamos durys“, – tikino aktorė.
F.Jones vertina JAV Aukščiausiojo teismo teisėją ir dėl jos emancipacijos asmeniniame gyvenime. Ruth ir jos sutuoktinis gražiai pasidalijo savo vaidmenis šeimoje.
Didžiąją R.Bader-Ginsburg meilę Martiną Ginsburgą vaidybiniame filme „Nes ji yra moteris“ suvaidino 34 metų aktorius Armie Hammeris.
Nors R.Bader-Ginsburg sutuoktinis Martinas darė advokato, kuris specializavosi mokesčių teisėje, karjerą Niujorke, jis žmoną ir dviejų mažų vaikų motiną pavadavo namuose atlikdamas kai kuriuos darbus. Pavyzdžiui, išvadavo nuo valgio gaminimo, kurio tikrai nebuvo galima pavadinti vienu jo žmonos talentų.
R.Bader-Ginsburg vaidmens atlikėja F.Jones gyrė M.Ginsburgą, vadindama jį pavyzdingu šiuolaikiško vyriškumo įsikūnijimu.
Kai M.Ginsburgas buvo antrame Harvardo teisės mokyklos kurse, o Ruth – pirmame, vyrui buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys.
Vyras kuriam laikui buvo prikaustytas prie lovos, tačiau žmona nepasidavė – lankė ir savo, ir vyro paskaitas. Buvo užsibrėžusi: mokslus pabaigs abu.
Jųdviejų santuoka buvo labai tvirta. Su M.Ginsburgu jai teko išsiskirti po 56-ųjų vedybų metinių. R.Bader-Ginsburg sutuoktinis mirė 2010-aisiais nuo vėžio metastazių.
Įrodė įstatymų neįgalumą
Biografinės dramos „Nes ji yra moteris“ centre – 1971 metų byla „Moritzas prieš federalinę JAV mokesčių žinybą“. Būtent šis atvejis pelnė R.Bader-Ginsburg pripažinimą.
Ji atstovavo nevedusiam Charlesui Moritzui. Vyriškis iš Kolorado dirbo ir dar slaugė nuo senatvinės demencijos kenčiančią 90-metę motiną.
Už tai jis reikalavo grąžinti kas mėnesį 600 dolerių mokesčių išmoką. Tačiau tokia lengvata priklausė tik moterims.
Remiantis teisės aktų leidybos institucijos potvarkiu, tik moterys galėjo slaugyti artimus šeimos narius.
Apie šį atvejį sužinojęs su mokesčiais susijusių bylų advokatas M.Ginsburgas informavo žmoną ir paragino ją imtis šios bylos. Ši pirmoji svarbi pergalė teisme R.Bader-Ginsburg pelnė žinomumą.
Motina parodė kelią
Būsimajai JAV Aukščiausiojo teismo teisėjai teisingumo jausmą įdiegė jos motina.
Nors ir keldama didelius reikalavimus, Celia Bader norėjo suteikti dukteriai visa, kas įmanoma.
Motina įskiepijo dukteriai tam tikras taisykles, kurių ji laikėsi visą gyvenimą: „Išlik dama“, „Kalbėk ramiai, kad ir kas būtų, išlik racionali.“
Ruth motina buvo įsitikinusi, kad įniršis yra visiškai nereikalinga emocija.
C.Bader iškeliavo anapilin likus dviem dienoms iki dukters mokyklos baigimo puikiais pažymiais.
Pagal žydų tradicijas septynias dienas laikomasi šivos – tradicinio mirusiųjų gedėjimo ir neišeinama iš namų.
To laikėsi ir Baderių šeima. Laikantis žydų tradicijų reikėjo dešimties vyrų mirusiosios atminimo maldai kadišui skaityti.
Jei velionis ar velionė neturėjo sūnaus, tai daryti turėjo artimiausias giminaitis – vyras. To negali daryti mirusiosios duktė ar sesuo.
Tai buvo kartus ir paveikus 17-metės R.Bader patyrimas. Jauna moteris nusigręžė nuo žydų religijos ir visiškai pasinėrė į kovą už lygias moterų teises.
Dažniausiai R.Bader-Ginsburg laikėsi savo motinos patarimo. Ji neprarado savitvardos net ir būdama labai supykusi.
Ji pažeidė motinos įdiegtą nuostatą tik kartą, kai 2016 m. JAV prezidento rinkimų kovos metu Respublikonų partijos kandidatą Donaldą Trumpą pavadino „faker“ – klastotoju, neteisingos informacijos skleidėju.
Vėliau atsiprašė ir pažadėjo sau, kad bus atsargesnė.
Savo politinių nuostatų Ruth laikėsi tvirtai.
Televizijos kanalui CBS ji sakė, kad Aukščiausiojo teismo teisėja nori likti tol, kol esą bus išrinktas demokratiškas D.Trumpo įpėdinis ir įvardyta galima jos įpėdinė.
Feministė R.Bader-Ginsburg mano, kad JAV Aukščiausiajame teisme turėtų posėdžiauti devynios moterys. Pasak jos, pernelyg ilgai buvo devyni vyrai.
Dabar D.Trumpas turės progą pasiūlyti dar vieną į dešinę krypstantį JAV Aukščiausiojo teismo kandidatą, tačiau rinkimai toli ir demokratai darys viską, kad jis nebūtų patvirtintas iki taps aišku, kad Joe Bidenas laimėjo rinkimus ir dar du mėnesius, iki buvęs JAV viceprezidentas duos priesaiką eiti prezidento pareigas.
D.Trumpo pergalės atveju lauks dar stipresnis JAV Aukščiausiojo teismo polinkis į dešinę ir Amerikos kryptis bus aiški dešimtmečiams į priekį.
Parengta pagal „Focus“ informaciją.
