Krizių, nelaimių drebinama japonų tauta veltui laukia savo naujojo imperatoriaus Naruhito padrąsinimo žodžių. Bet jis beveik nesirodo, kitaip nei jo populiarusis tėvas imperatorius Akihito.
Jis stengėsi seniausią pasaulio monarchiją padaryti artimesnę žmonėms, ypač ištikus stichinėms nelaimėms.
Bet 126-ojo Japonijos imperatoriaus elgesys visiškai atitinka iš pareigų besitraukiančio nacionalistinių pažiūrų Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe tikslą užtildyti monarchą ir išlaikyti jį tik kaip simbolinę figūrą.
Naruhito beveik nemato
Imperatorius Naruhito pasilenkė šviežiai palaistytame ryžių lauke, plikomis rankomis spaudė į dumblą vieną sodmenį po kito. Jis vilkėjo šviesius marškinius ilgomis rankovėmis, tamsias kelnes ir avėjo guminius batus.
Japonijos sostinės Tokijo centre, savo rūmų sode, kurį supa aukštos mūrinės sienos, monarchas skleidė amžiną ramybę.
Ryžių sodinimo ritualas rūmų sode gegužės pabaigoje buvo transliuojamas per Japonijos televiziją. Tai yra viena tradicinių Japonijos imperatoriaus pareigų.
Jis ne tik skiria ministrus, susitinka su valstybės svečiais arba spaudžia savo antspaudą po įstatymais.
Asmeniškai Japonijos imperatorius yra savotiškas šintoizmo kulto, senosios japonų religijos, vyriausiasis dvasininkas.
60-mečiam Naruhito buvo pirmas kartas, kai jis kaip Japonijos imperatorius sodino ryžius.
Daugiau nei prieš metus princas Naruhito perėmė Chrizantemų sostą į savo rankas.
Lapkritį jis nuims ryžius ir aukos savo imperatoriškiesiems protėviams – pirmiausia mitinei Saulės deivei Amaterasu. Šiuo metu atrodo abejotina, ar iki to laiko japonai daugiau matys ar girdės savo monarchą.
Kitaip nei jo tėvą, arčiau japonų buvusį ir mylimą imperatorių Akihito, kuris būdamas 85-erių atsisakė sosto.
Jo vyriausias sūnus Naruhito stebina kraštiečius iki šiol itin dažna tyla.
Veltui pastaruoju metu daugelis japonų ilgisi palaikymo, paguodos iš viršaus. Ne tiktai koronaviruso sukelta krizė kelia nerimą senstančiai tautai. Pragaištingi potvyniai daugelį žmonių įstūmė į skurdą.
Auga nusivylimas valdžia
Tvyranti tyla dėl to taip krinta į akis, nes daugelis japonų pastaruoju metu jautė nusivylimą ir 65-erių Sh.Abe vadovaujama vyriausybe.
Kilus krizei gremėzdiškas Japonijos biurokratijos aparatas nesugeba nedelsdamas lanksčiai reaguoti į nenumatytas aplinkybes ir jų sukeltas problemas.
Seniai paskirta pagalba namų ūkiams ir įmonėms, kurioms finansiniu požiūriu kyla skurdo rizika, išmokama pavėluotai arba visai nepasiekia adresato.
Negana to, Japonijos vyriausybė susirinko dar daugiau minusų. Dviem artimiems Sh.Abe žmonėms – buvusiam teisingumo ministrui ir jo žmonai – pareikšti kaltinimai dėl įtarimo rinkimų apgavyste.
Šalis, kadaise stebinusi pasaulį šiuolaikinėmis technologijomis, užminė mįslę.
Nors premjeras ir žadėjo didesnius resursus skirti tikrinimui, iki šiol čia stebėtinai nedideliam žmonių skaičiui buvo atlikti koronaviruso testai.
Sh.Abe – ilgiausiai premjero pareigas ėjęs asmuo ne tik pokarinėje Japonijoje, bet ir nuo šios institucijos įsteigimo 1885-aisiais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino Sh.Abe didžiausiu premjeru per visą Japonijos istoriją.
Naujausios apklausos atskleidė, kad Sh.Abe populiarumas pastaruoju metu rekordiškai smukęs. Pragmatišku ir gudriu diplomatu laikomas Sh.Abe, sugebantis artimai bendrauti su kitų šalių lyderiais, netikėtai rugpjūčio 28-ąją pranešė atsistatydinsiąs dėl pablogėjusios sveikatos – atsinaujinusio opinio kolito.
Valdančiajai Liberalų demokratų partijai teks išsirinkti Sh.Abe įpėdinį. Tikimasi, kad iki tol pareigas toliau eis Sh.Abe.
Žmonėms kyla klausimų
Tai, kad 126 milijonų japonų tauta iki šiol palyginti švelniai atlaikė pandemiją – 70,7 tūkst. infekuotųjų, lemia kultūrinės priežastys.
Nuo mažens japonai auklėjami nešioti kaukes ir plautis rankas. Per krizes tauta susitelkia.
Tačiau koronaviruso krizė skiriasi nuo ankstesnių. Tai imperatoriaus tyla. Ir į kasdienius atkaklius žiniasklaidos reikalavimus įsiterpia Japonijai stebėtinai kritiškos, nors ir pagarbios, diskusijos.
„Kodėl tyli imperatorius ir imperatorė Masako?“ – klausia žymus rūmų ekspertas ir politologas Takeshi Hara žurnale „Bungei Shunju“.
Leidinio „Ronza“ kultūros klausimų kritikas Takayuki Kanas svarstė, ar vyriausybė užkerta kelią imperatoriui kreiptis į tautą.
Atsižvelgiant į koronaviruso pandemiją japonams pateikiami palyginimai tarp imperatoriaus Naruhito ir kitų karališkųjų asmenų elgesio.
Dažnai minima Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth II, kuri dar balandžio mėnesį per televiziją kreipėsi į britus.
Bet Naruhito dažniau lyginamas su savo tėvu – populiariuoju imperatoriumi Akihito. Jis, kaip pabrėžiama, per krizes visada elgėsi pavyzdingai.
Pakeitė ryšį su tauta
Dabartinio imperatoriaus senelis Hirohito 1945 m. rugpjūtį per radiją pranešė apie Japonijos kapituliavimą Antrajame pasauliniame kare. Tuomet japonai pirmą kartą išgirdo savo iki tol kaip Dievo garbinto, nuošaliai gyvenusio imperatoriaus balsą.
Nuo šio šoką sukėlusio momento prasidėjo naujas ryšys tarp imperatoriaus ir tautos.
Jo sūnus Akihito, dabartinio imperatoriaus tėvas, stengėsi monarchiją padaryti artimesnę žmonėms.
2011 m. kovą Šiaurės Rytų Japoniją nuniokojo žemės drebėjimas ir cunamis.
Po šių stichijų Fukušimos I atominėje elektrinėje įvyko avarija, dideliame žemės plote buvo nustatytas radioaktyvumas.
Kai vyriausybei nepavyko suvaldyti krizės, imperatorius Akihito per vaizdo įrašą kreipėsi į nusivylusius kraštiečius.
„Tai – mano nuoširdus troškimas, kad padėtis tų, kuriuos palietė ši nelaimė, pagerėtų“, – sakė imperatorius Akihito.
Tai buvo naujas jokios politinės valdžios neturinčio imperatoriaus tonas.
Pagal po Antrojo pasaulinio karo 1946 metais priimtą konstituciją, imperatorius tėra tautos ir tautos vienybės simbolis.
2011-aisiais Akihito ir jo žmona Michiko krizės paliestame regione nenuilsdami lankė skubios pagalbos prieglaudas. Jie drąsino žmones žvelgdami jiems tiesiai į akis.
Patyrė psichologinį spaudimą
Daugelis japonų norėtų, kad ir naujoji imperatoriškoji pora turėtų būti artimesnė tautai.
Abu – kosmopolitai ir išsilavinę asmenys. Naruhito studijavo Oksforde. Jo nekilmingo kraujo žmona 56-erių Masako studijavo ekonomiką Harvarde.
Vesdamas Masako, atsisakiusią perspektyvios diplomatės karjeros, tuo metu princas Naruhito pažadėjo ją ginti bet kokia kaina.
Daugelį metų Masako laikėsi nuošaliai nuo rūmų pareigų.
Anksčiau politikai, dvariškiai ir žurnalistai darė princesei Masako psichologinį spaudimą pagimdyti vyriškosios lyties sosto įpėdinį. Kai ji pagimdė mergaitę, tradicionalistai buvo nusivylę. Dėl patirto spaudimo Masako patyrė sveikatos sutrikimų.
Vieninteliam poros vaikui princesei Aiko dabar jau 18 metų.
Būdami imperatorius ir imperatorė Naruhito ir Masako galėtų dabar atrodyti labiau pasitikintys savimi, nors COVID-19 pavojus užkerta kelią įprastinėms progoms pasirodyti viešai.
Monarchijos žinovas Takashi Mikuriya kritikavo Naruhito, kad šis galėjo į tautą kreiptis bent jau per vaizdo įrašą.
Akihito norai pamiršti
Tuometis imperatorius Akihito jau 2016-aisiais viename vaizdo įrašų kalbėjo apie savo amžių, imperatoriaus rūmų likimą ir išreiškė norą atsisakyti sosto.
Tokiu būdu jis netiesiogiai spaudė vyriausybę, kad galėtų užsitikrinti senstančios imperatorių šeimos ateitį. Jis siekė reformų, kurios nebuvo priimtinos ištikimiems Sh.Abe šalininkams.
Planai moterims suteikti paveldėjimo teisę dabar jau seniai pamiršti. Daugelis įtaria, kad būtent dėl Sh.Abe kišimosi pastaruoju metu Naruhito ir nedrįso kreiptis į tautą.
Taip imperatorius galėjo anksčiau nei įvykęs premjero atsistatydinimas atkreipti dėmesį į nesėkmingą krizės valdymą.
Kritikai baiminasi, kad politikai ir imperatoriaus rūmų patarėjai galėtų manipuliuoti monarchu kaip jo dieviškaisiais protėviais iki 1945-ųjų.
Naujasis imperatorius šiuo metu gyvena beveik taip pat toli nuo savo tautos kaip ir jo dieviškieji pirmtakai. Valdantiesiems tai tikrai praverčia.
Imperatorių vėl sudievino?
Pastaruoju metu Sh.Abe mielai atliko pirmojo plano imperatoriaus ceremonimeistro vaidmenį.
Praėjusiais metais jo vyriausybė apibrėžė imperatoriaus Naruhito valdymo eros pavadinimą, ji vadinasi Reiva – Daili harmonija.
Premjeras pats paaiškino žodžio „Reiva“ pasirinkimą. Tai esą išraiška kultūros, kuri suklesti, kai žmonės gražiu būdu suvienija savo širdis.
Praėjusiais metais Naruhito karūnavimo iškilmės priešais rūmus vyko taip, lyg jų režisierius būtų buvęs Sh.Abe. Tai iš dalies priminė karo pergalės šventę.
Ekrane mirgėjo vaizdo įrašas apie tautos kilmę ir dieviškąją porą Izanagi ir Izanami, kurie pagal mitą sukūrė Japoniją.
Pabaigoje minia kelis kartus šaukė „banzai“ („10 tūkst. metų“).
Scena atrodė kaip tais laikais, kai imperatorius buvo garbinamas kaip Dievas. Naruhito ir Masako mojavo žibintais, tarsi jie būtų talismanai.
Japonai tikisi pokyčių
Kitas Sh.Abe žingsnis – kad jis imperatorių pasitelkė kaip savotišką įkaitą prieš JAV prezidentą D.Trumpą. Šiam niekas taip uoliai nepataikavo kaip Sh.Abe.
Japonijos premjeras 2019 metų gegužės pabaigoje pakvietė D.Trumpą kaip pirmąjį imperatoriaus Naruhito valstybės svečią į Tokiją. Jungtinių Valstijų prezidentą Sh.Abe viliojo ne visai pagarbiu palyginimu.
Pasak D.Trumpo, Sh.Abe jam sakė, kad imperatoriaus pakvietimas esąs maždaug dešimt kartų svarbesnis negu nacionalinės amerikietiškojo futbolo lygos finalinės rungtynės.
„Aš būsiu ten, jeigu taip bus“, – džiaugėsi D.Trumpas.
D.Trumpo apsilankymas imperatoriaus rūmuose iki šiol lieka Naruhito laikotarpio protokolinių susitikimų kulminacija.
Pastarosiomis dienomis imperatoriškoji pora susitinka tik su ekspertais, kurie informuoja juos apie koronaviruso krizę.
Tuomet imperatorius Naruhito sėdi viename lygyje šalia imperatorės Masako. Jo motina Michiko dažnai eidavo atsilikusi žingsniu nuo savo sutuoktinio, imperatoriaus Akihito.
Bent jau tai yra maža naujovė rūmuose. Ir to Japonijoje pakanka vilčiai, kad imperatoriaus šeima ateityje bus drąsesnė ir aktyviau reikšis šaliai svarbiais klausimais.
Gal dabar, kai nebeliks premjero Sh.Abe, imperatoriškoji pora nutrauks savo tylą?
Parengė Ona KACĖNAITĖ
