Baltarusijoje jau daugiau nei mėnesį tęsiasi protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Šią savaitę diktatorius baimę pasėti bandė sulaikydamas opozicijos atstovus, tačiau žmonės netiki jo pergale.

Savaitė Baltarusijoje vėl nepraėjo be ryškesnių įvykių.

Viena opozicinės Koordinacinės tarybos narių Maryja Kalesnikava buvo prievarta gabenama prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, iš ten buvo siekiama ją deportuoti.

Moteris prisipažino, jog KGB pareigūnai jai ant galvos buvo užmovę maišą ir grasino, kad į Ukrainą išveš gyvą arba mirusią, supjaustytą gabalais.

Pareigūnai šią savaitę pasibeldė ir į kitos opozicijos Koordinacinės tarybos narės – Nobelio literatūros premijos laureatės Sviatlanos Aleksijevič duris, tačiau ją apsaugojo pas moterį atvykę ES šalių diplomatai, tarp kurių – Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Andrius Pulokas.

Pats šalį po neteisėtų rinkimų vėl užvaldęs diktatorius A.Lukašenka kalbėjosi su Kremliui pavaldžia Rusijos žiniasklaida ir dar kartą patikino, kad nesiruošia perleisti valdžios opozicijai ir toliau elgsis taip, kaip jam atrodo teisingiausia.

Protestų lavina neslūgsta

Baltarusijos žmonių kovą su diktatorišku režimu stebintis Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos vadovas Maksimas Milta „Lietuvos rytui“ tikino, kad protestai šalyje turėtų nesiliauti, nepaisant režimo bandymų juos sustabdyti.

„Taikus pasipriešinimas vyksta įvairiose srityse pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Per protestų mėnesį sulaikyta 9 tūkst. asmenų.

Tačiau žmonės to nebebijo ir prie status quo grįžti nebenori“, – tvirtino M.Milta.

Įvykius Minske stebintį pašnekovą stebina pavienės protestuotojų istorijos ir veiksmai, tokie kaip Salihorsko miesto kalnakasio Juro Korzuno, kai prieš valdžios priespaudą protestuojantis vyras antrankiais prisirakino prie kasybos įrenginio ir atsisakė keltis į paviršių tol, kol nebus pradėti vykdyti jo reikalavimai.

„Tiek individualūs, tiek jungtiniai drąsos pavyzdžiai, kuriuos mes matome per moterų eitynes, studentų protestų akcijas, yra įrodymas, kad masiniai protestai nesibaigs“, – sakė M.Milta.

Jis teigia nenorįs spėlioti, kaip toliau klostysis įvykiai Baltarusijoje: „Akivaizdu, kad šalutiniai veiksniai irgi veikia tai, kiek žmonių susirenka į protestus, – ar tai būtų oro sąlygos, ar agresyvesni pareigūnų veiksmai.“

EHU komunikacijos vadovas pasakojo ir apie tragikomišką situaciją, kai bėgdami nuo pareigūnų viename Minsko tvenkinyje atsidūrę protestuotojai pradėjo skęsti, tačiau juos iš vandens ištraukę gelbėtojai sulaukė teisėsaugos nemalonės ir patys atsidūrė teisme.

Diktatorius nesitrauks?

Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka šią savaitę buvo itin aktyvus ir davė interviu Rusijos žiniasklaidos priemonėms.

Jis kaip visuomet negailėjo kritikos tiek NATO, pavadindamas jos ginkluotę „šiukšlėmis“, tiek kaimyninėms valstybėms.

A.Lukašenka sakė, kad nesiruošia trauktis iš valdžios ir ją perduoti opozicijai.

„Kalbėsiuosi su profsąjungomis, studentais ir taip ieškosiu išeities“, – pareiškė Baltarusiją jėga jau 26 metus valdantis diktatorius.

Kalbėdamas su žiniasklaida jis prabilo ir apie galimas konstitucines reformas, kurias tikisi įgyvendinti per ateinančius porą metų, kad atiduotų dalį galių kitoms valdžios struktūroms, parlamentui ir vyriausybei, tačiau pačių svarbiausių pozicijų užleisti neketina.

Diktatorius pats pripažino, kad kiek užsisėdėjo savo poste, bet aiškino, jog tik pats gali apsaugoti šalį.

M.Milta sako, kad A.Lukašenkos kalbos apie konstitucinius pakeitimus tikrai nėra naujos.

Apie tai jis kalbėjo dar prieš porą metų.

„Prieš kelerius metus A.Lukašenka įsakė Konstituciniam teismui įvertinti Baltarusijos konstituciją.

Tačiau tokių pataisų ar reformų būta ir anksčiau – tiek 1994, tiek 1995 ar 2004 metais. Tai tik tam, kad jis galėtų sustiprinti savo valdžią. Nei parlamentas, nei teismas šalyje nėra laisvi“, – tikino EHU atstovas.

Protestų epicentre pastarąjį mėnesį atsidūręs M.Milta paties A.Lukašenkos pareiškimus vertina kaip paprasčiausią farsą ir eterio laiko užpildymą.

Baltarusijos visuomenė šių pareiškimų rimtai nebevertina.

„Taip pat galima vertinti ir menamus Varšuvos ir Berlyno pokalbius tarp Maiko ir Niko.

Vargu ar kas nors tai priima rimtai“, – pridūrė M.Milta.

Siekia supančioti opoziciją

Šią savaitę Baltarusijos diktatūra metė dar didesnes pajėgas bandydama palaužti opozicinės Koordinacinės tarybos narius.

M.Kalesnikavą buvo siekiama išgabenti į Ukrainą, tačiau moteris pasienio punkte suplėšė savo pasą, tad deportuoti iš šalies jos nepavyko.

Vienai Baltarusijos opozicijos lyderių net buvo grasinama mirtimi, o apie tai ji prabilo atvirame savo pareiškime.

„Sulaukiau grasinimų atimti man gyvybę, juos vertinau realiai. Buvo pareikšta, kad man savanoriškai nepalikus Baltarusijos teritorijos aš vis tiek būsiu išvežta: gyva ar dalimis. Taip pat nuskambėjo grasinimų atimti man laisvę laikotarpiui iki 25 metų, sukelti man problemų kalinimo vietose, o aš tai vertinau irgi realiai“, – rašė M.Kalesnikava.

„Režimas visus 26 metus rodė savo neįgalumą, tai parodo ir šios savaitės įvykiai.

Viena moteris (M.Kalesnikava. – Aut.), išmintinga, charizmatiška, gali iš esmės vienu paprastu veiksmu sužlugdyti Baltarusijos saugumo sistemos slaptą operaciją“, – M.Kalesnikavos ryžtą suplėšyti savo pasą įvertino M.Milta.

Jo teigimu, Baltarusijos valdžia norėjo įrodyti, kad opozicija, „Vakarų patikėtiniai“, bėga iš šalies, tačiau to padaryti jiems nesiseka.

Kalbėdamas apie režimo bandymus suimti visame pasaulyje garsią ir nusipelniusią rašytoją S.Aleksijevič M.Milta sako, kad tai tik parodo, jog šiam režimui nėra nieko švento, o paties kūrėjos nuopelnų diktatūra niekada deramai neįvertino.

„Ji šio režimo niekada nebuvo vertinama.

Kai S.Aleksijevič gavo Nobelio premiją, ypatingos reakcijos iš A.Lukašenkos stovyklos nebuvo.

Ji gavo tik sveikinimo telegramą, apie apdovanojimų suteikimą jokios kalbos net nebuvo“, – apie paskutinės laisvėje esančios Koordinacinės tarybos prezidiumo narės S.Aleksijevič santykius su valdžia kalbėjo EHU komunikacijos vadovas.

M.Milta tikina, kad santykių su S.Aleksijevič valdžia nenorėjo dar labiau komplikuoti, nes slapta vylėsi, jog ji taps „langu į santykius su Vakarų šalimis“.

Kalbėdamas apie trečiadienio įvykius prie S.Aleksijevič namo M.Milta dabartinę Baltarusijos valdžią pavadino neturinčia jokių moralinių ar etikos normų.

„Aišku, Baltarusijos valdžia gali sulaikyti pavienius opozicijos atstovus, tačiau suvaldyti ir suimti milžiniškos protestuoti einančios žmonių minios tikrai nepavyks“, – teigė M.Milta.

Nerimą didina opozicionierių sulaikymai

Rugsėjo 5 d. Minske vyko dideli studentų protestai, nemaža dalis protestuojančių buvo sulaikyti. Artima Baltarusijos opozicijos lyderės S.Cichanouskajos bendražygė ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narė V.Kavalkova buvo išvežta į Lenkiją.

Rugsėjo 6 d. Vyko daugiau kaip 100 tūkst. žmonių minią sutraukęs Vienybės žygis. Protestų metu sužeisti keli žmonės, sulaikyta per 100 Baltarusijos gyventojų.

Rugsėjo 7 d. Baltarusijos specialiųjų tarnybų pareigūnai pagrobė opozicijos narę M.Kalesnikavą ir išsivežė nežinoma kryptimi. Vėliau paaiškėjo, kad opozicijos Koordinacinės tarybos narę siekta jėga išvežti į Ukrainą.

Rugsėjo 8 d. Baltarusijos valdžia paskelbė, kad opozicijos veikėja M.Kalesnikava yra sulaikyta. Pareigūnams nepavyko valdžios kritikės deportuoti į Ukrainą, nes ji suplėšė savo pasą. Nepriklausomo naujienų portalo tut.by redaktorės H.Vlasik bute vykdytos kratos, jos dukra sulaikyta dėl dalyvavimo protestuose.

Rugsėjo 9 d. Sulaikytas Koordinacinės tarybos narys M.Znakas. Pareigūnai bandė įsiveržti į Nobelio premijos laureatės ir paskutinės laisvėje Baltarusijoje likusios Koordinacinės tarybos prezidiumo narės S.Aleksijevič butą. A.Lukašenka davė interviu Rusijos žiniasklaidai, kuriame tvirtino, kad „galbūt užsisėdėjo prezidento poste“.

Rugsėjo 10 d. Vienas iš Baltarusijos opozicijos lyderių P.Latuška susitiko su Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi M.Bergeriu. A.Lukašenka valstybinei naujienų agentūrai „BelTa“ pareiškė, kad valdžios neatiduos, nes liaudis jį „ne dėl to išrinko“. Pareiškimą padariusi M.Kalesnikava pripažino, kad ją sulaikę pareigūnai grasino ją nužudyti.

Rugsėjo 11 d. S.Aleksijevič paragino JT atstovus į Baltarusiją atsiųsti stebėtojų misiją, kuri tirtų spaudos priespaudos atvejus šalyje. Minske vyko teismas, kuriame svarstytas „Belaruskali“ įmonėje streike dalyvavusių darbuotojų likimas. Kremlius paskelbė, kad pirmadienį įvyks A.Lukašenkos vizitas Maskvoje.