Pasirodžius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatams labai greitai Minsko gatvėse stojo pirmosios moterų solidarumo grandinės. Dabar moterys laikomos pagrindiniu šalies opozicijos protestų veidu.

Moterys, merginos, senelės ir mažos mergaitės išėjo vilkėdamos baltus drabužius ir rankose laikydamos gėles. Taip po suklastotais vadinamų rinkimų jos išreiškė savo pasipriešinimą policijos brutalumui prieš taikius protestuotojus.

Netrukus prie mitinguotojų sostinėje prisijungė moterys iš visos Baltarusijos, o kiek vėliau – ir vyrai.

„Mes čia susirinkome parodyti solidarumo su savo artimaisiais, kurie buvo sumušti ir nukankinti“, – sakė padavėja dirbanti 31-erių Tatjana. Ji stovėjo pačiame tūkstančio moterų kolonos priekyje. Ji ir jos draugė laikė baltą vėliavą, simbolizuojančią paprastą troškimą – kad liautųsi smurtas.

Visi praeiviai – kalti

Keturias savaites besitęsiantys protestai prasidėjo po rugpjūčio 9-osios rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas 26 metus šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka.

Į protestus valdžia atsakė turbūt žiauriausiu policijos smurtu šiuolaikinėje Europos istorijoje.

Pirmaisiais vakarais po rinkimų riaušių policija po Minską bėgiojo taip, lyg būtų patekusi į kraupų kompiuterinį žaidimą: užkliuvo visi, pasitaikę jos kelyje.

Nesvarbu, ar tai buvo vėliavas nešantys protestuotojai, ar atsitiktiniai praeiviai.

Nė vienas nebuvo apsaugotas nuo to, kas laukė pakliuvus į rankas OMON pareigūnams.

Tiesiog namo su žmona ėjęs 47-erių vyras buvo be priežasties sulaikytas ir vėliau, paguldytas veidu į žemę, sumuštas pareigūnų.

Su šiurpiais OMON veiksmais susidūrė ir 51 metų žurnalistas Gardine. Vyras bandė šaukti, kad yra žurnalistas, tačiau pareigūnai jam spyrė į veidą, ir jis neteko 4 dantų.

Pareigūnams nerūpėjo ir tai, ar jų sutikti žmonės iš tiesų priklauso opozicijai: viename vaizdo įraše užfiksuotas pareigūnų tempiamas vyriškis, su nuostaba šaukiantis: „Aš balsavau už A.Lukašenką!“

Pranešama, jog per pirmas keturias naktis po rinkimų buvo sulaikyta kone 7 tūkst. žmonių.

Pradėjus juos paleisti iš sulaikymo centro, internete žaibiškai ėmė plisti nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti liudijimai ir sužeidimai.

Daugiau nei neapykanta

Nuotaika šalyje pasikeitė: ir anksčiau supratę, kad su jais elgiamasi žvėriškai, baltarusiai išvydo tikrąjį smurto mastą.

Tūkstančiai moterų protestuotojų prie Baltarusijos parlamento ėmė rinktis praėjus vos kelioms dienoms po rinkimų. Baltai apsirengusios moterys reikalavo pokyčių valdžioje ir nutraukti smurtą prieš taikius protestuotojus.

Viename pirmųjų protestų dalyvavusi 28-erių muzikantė Marina pasakojo, kad iki šių metų politika nesidomėjo. Suklusti ją privertė Sviatlanos Cichanouskajos kampanija ir žiaurus A.Lukašenkos atsakas į demonstracijas.

„Dabar, kai pamatau jo veidą, mane užvaldo toks jausmas, kurio negaliu netgi apibūdinti. Tai kažkas stipresnio už neapykantą. Mano viduje užverda kažkas, ko nė nemaniau, kad galiu pajusti“, – sakė ji.

Tačiau sukilimas prieš A.Lukašenkos režimą jau nuo pat pradžių buvo vedamas moterų. Po to, kai keli kandidatai į prezidentus buvo areštuoti ar turėjo bėgti iš šalies, vieno jų žmona S.Cichanouskaja žengė į priekį.

Nesitikėjo tokio palaikymo

Kartu su kandidatuoti rinkimuose bandžiusio Valerijaus Cepkalos sutuoktine Veronika Cepkalo ir Viktoro Babarykos kampanijos nare Maryja Kalesnikava ji sukūrė paprastą programą, kuri įkvėpė daugelį baltarusių: laimėjusios jos suorganizuos naujus rinkimus, kurie bus laisvi ir teisingi.

„Trise galėjome parodyti, kad prisiėmėme atsakomybę už tai, kas vyksta, ir už Baltarusijos ateitį, – kalbėjo vienintelė Baltarusijoje iki šiol likusi M.Kalesnikava. – Vakarai mums nepadės, Rusija mums nepadės, sau galime padėti tik mes patys.

Mūsų moterų veidai tapo ženklu visoms moterims, taip pat ir vyrams, kad kiekvienas žmogus turėtų prisiimti atsakomybę.“

Nesugebėjęs suprasti realių šalies, kuriai vadovavo daugiau nei du dešimtmečius, nuotaikų A.Lukašenka iš S.Cichanouskajos juokėsi ir pasiūlė geriau savo laiką skirti vakarienei gaminti.

Europos politikos analizės centro mokslinės draugijos narė Katia Glod teigia, kad moterų nuvertinimas buvo didžiausia A.Lukašenkos klaida.

„Jie nesitikėjo, jog S.Cichanouskaja gali būti tokia stipri kandidatė. Jie netikėjo jos gebėjimu organizuoti mitingus, kurie įtrauks tokią didelę visuomenės dalį“, – sakė K.Glod.

Bet greitas opozicinės koalicijos suformavimas taip pat buvo netikėtas elementas, kurio A.Lukašenka galėjo nenumatyti.

„Pirmą kartą išvydome greitą įvairių opozicinių grupių susivienijimą, o jų priekyje stovėjo moterys. Tai tikrai yra situacija, kurios valdžia nesitikėjo“, – kalbėjo K.Glod.

Nuolat gyvena pavojuje

Moterų protestai tęsiasi iki šiol. Po to, kai rugsėjo 1-ąją buvo sulaikytas būrys studentų, baltai apsirengusios moterys ir vėl išėjo į Minsko gatves – jos reikalavo, kad taikiai protestavę jaunuoliai būtų paleisti. Pranešama, jog pareigūnai jas stebėjo iš tolo ir jėgos nenaudojo, tačiau dauguma protestuotojų pabrėžia – jos vis tiek gyvena pavojuje.

„Naujienose kalbama ne tik apie sumušimus, bet ir išprievartavimus – tiek moterų, tiek vyrų, – sakė 39-erių Kristina Viazovskaja. – Mane labai erzina Rusijoje skleidžiama žinia, jog „moterų su gėlėmis niekas neliečia“, ir tai, kad jeigu būtų norima, atvažiuotų furgonas ir mus sulaikytų.“

Anot K.Viazovskajos, pareigūnai atvažiuoja kaskart joms pradėjus protestą, o moterims padeda paprasčiausias nuolatinis judėjimas. Sužinojusios, kad vienoje gatvėje yra pareigūnų, jos greitai patraukia į kitą pusę.

„Tačiau net ir tai neišgelbėja kai kurių moterų. Pastebėta, kad šalyje išaugo psichologinės pagalbos poreikis, ypač to reikia aukoms, tokioms kaip paauglės mergaitės, kurios buvo išprievartautos“, – kalbėjo moteris.

Polina iš Gomelio taip pat baisisi tuo, kaip pareigūnai elgėsi su šimtais protestuotojų, susirinkusių į gatves.

„Nesuprantu, kaip XXI a. galima vykdyti savo šalies žmonių genocidą. Suvokti, kad tu nesi apsaugotas, yra siaubingas jausmas. Tu supranti, kad metų metus buvai kalinamas, – sakė ji. – Mes žinome apie dingusius žmones, žinome apie kankinimus ir psichopatus, esančius riaušių policijos sudėtyje.“

Polina tikina, jog Baltarusijos žmonės to nepamirš, – A.Lukašenka privalo pasitraukti, kitu atveju baltarusiai nenurims.

Garsiausia protestuotoja

Turbūt viena žymiausių protestuotojų yra 73-ejų Nina Bahinskaja, tapusi tikra legenda. Moteris į Minsko aikštes su istorine Baltarusijos vėliava eina jau daug metų, gana dažnai – viena.

Pensininkę N.Bahinskają, kuri jau yra prosenelė, 2006 m. išgarsino nuotrauka, kurioje ji, rankose laikydama baltą-raudoną-baltą vėliavą, stovi prieš ilga linija išsirikiavusius pareigūnus.

„Galbūt šiandien daug kas tam prieštaraus ar iš to juoksis, bet ši nuotrauka garsi bus ir ateityje, – sakė opozicijos grupės „Jaunimo frontas“ lyderis Zmisteris Daškevičius. – Ši N.Bahinskajos nuotrauka bus šiuolaikinės Baltarusijos istorijos dalis.“

Smulki žilaplaukė moteris protestuoja jau dešimtmečius ir dalyvavo pirmosiose demonstracijose, prasidėjusiose dėl troškimo išsilaisvinti iš Sovietų Sąjungos.

„Mane motyvavo neteisybė – socialinė, politinė ir nacionalinė. Ir aš sau pasakiau: jei nesu bailė arba vergė, privalau ginti savo šalį ir tėvynę“, – kalbėjo ji.

Savo atsidavimu ir dėmesiu N.Bahinskaja pelnė Baltarusijos aktyvistų pagarbą. Daugelį jų ji stebina atsisakydama pagalbos, ypač tada, kai reikia susimokėti baudas, kurių ji sulaukia tikrai nemažai.

„Ji atsisako visų pagalbos, nepriima jos iš draugų, pažįstamų ar įvairių žmogaus teisių organizacijų.

Ji sako, kad mokėti baudas už dalyvavimą protestuose yra jos auka, jos našta ir kova su vyriausybe, todėl ji su tuo turi susidoroti pati“, – tikino Kurapatų memorialo išsaugojimo iniciatyvos koordinatorė Hana Šaputko.

Pusės pensijos dėl baudų netenkanti N.Bahinskaja jas mokėti atsisako – ji tai motyvuoja nenoru mokėti už policijos, teismų ir prokurorų darbą.

Moteris mano, kad bendra jos gautų baudų suma šiuo metu jau turėtų siekti tūkstančius rublių.

„Aš lioviausi skaičiuoti tada, kai suma viršijo 35 tūkst. rublių (11,2 tūkst. eurų)“, – tikino ji.

N.Bahinskaja taip pat nesureikšmina to, ką jai tenka patirti susidūrus su pareigūnais.

„Žmonės manęs vis klausinėja, kaip su viskuo susitvarkau. Aš jiems sakau, kad esu tarsi sportininkė, siekianti pasiekti rekordą – gauti kuo daugiau baudų.

Dažniausiai jie nutyla, o jų akyse pasirodo ašaros. Tuomet paprašau jų nesijaudinti.

Tie, kurie dabar yra valdžioje, ten nebus amžinai.

Kuo blogesnė situacija, tuo geriau – tai padės žmonėms suprasti, kas iš tiesų vyksta“, – pabrėžė N.Bahinskaja.

Ukrainos kare moterys taip pat rodo stiprybę

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programos absolventė Miglė Lapėnaitė baigiamajam darbui rengė moterų dalyvavimo Rytų Ukrainoje tebesitęsiančiame kariniame konflikte analizę.

„Lietuvos rytui“ M.Lapėnaitė tvirtino, jog moterų vaidmuo Ukrainos atveju buvo gana ryškus. „Jos atliko vaidmenis, kurie karo rutinoje būtini: medikių, štabo darbuotojų, snaiperių. Viena kalbintų ukrainiečių pati įkūrė medicinos batalioną, nes iki tol nebuvo galimybių tinkamai tvarkytis su sužeistaisiais ar mirusiais karo lauke“, – pasakojo M.Lapėnaitė.

VU TSPMI absolventė sako, kad iki 2016 m. didžioji dalis karinės srities specialybių moterims buvo neprieinamos. „Pėstininkės ar snaiperės buvo įforminamos kaip raštvedės ar virėjos, nes tik tai moterims buvo teisiškai galima, – sakė M.Lapėnaitė. – Vis dėlto moterų aktyvumas, Maidano metu pradėtos kurti savanoriškos organizacijos bei vadinamosios moterų šimtinės daug prisidėjo prie bendros karo organizacijos palaikymo.“

Tai, kad moterų konflikte dalyvauja gana daug, M.Lapėnaitės teigimu, lemia dvi priežastys: „Pirma, nuo karo pradžios šalies gynyba rėmėsi paprastais Ukrainos piliečiais, kurių nemaža dalis po Maidano tęsė kovas prasidėjusiame konflikte. Kita priežastis – Ukrainos vidinė struktūra. Statistiškai moterų yra kiek daugiau nei vyrų ir, remiantis moterų pasakojimais, jomis neretais atvejais pasikliaujama daug labiau.“

Lyginant Ukrainos ir Baltarusijos atvejus, kurie yra gana skirtingi, M.Lapėnaitės teigimu, viena ryškiausių paralelių yra moterų galimybių klausimas. Jos teigimu, Ukrainoje žmogaus teisių aktyvistės diskutuoja apie lygias moterų ir vyrų galimybes, apie moterų gebėjimą įrodyti, kad jos yra stiprios ir gali lygiais pagrindais stoti į šalies gynybą.

„Baltarusijoje matoma, kad moterys taip pat turi ką pasakyti ir nesitaiksto su neteisybe, buriasi gatvėse ir rodo pavyzdį kitiems, – kalbėjo M.Lapėnaitė. – Tiek Ukrainos, tiek Baltarusijos moterų įtaka atspindi tai, kad iš esmės stereotipai, kurie moteris neretai spraudžia į privačią namų erdvę, pamažu praranda įtaką, nes jos savo pavyzdžiu demonstruoja, kad galia nėra lyties išraiška.“

Įtampos netrūko

Rugpjūčio 29 d. Baltarusijos teisėsauga per didelį opozicijos šalininkų protestą sulaikė keletą protestuotojų ir žurnalistų. Taip pat pranešta, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerija panaikino 17 šalyje dirbančių žurnalistų akreditacijas.

Rugpjūčio 30 d. Taikos ir nepriklausomybės žygyje Minske dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių, iš jų apie 140 buvo sulaikyta. S.Cichanouskajos štabas pranešė, kad ketina atkurti 1994 m. Baltarusijos konstituciją ir suformuoti laikinąją vyriausybę esamos pagrindu.

Rugpjūčio 31 d. vidaus reikalų ministrė R.Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo į Lietuvą uždrausta atvažiuoti 30 asmenų iš Baltarusijos, kurie prisidėjo prie rinkimų klastojimo ir žmogaus teisių pažeidimo. Tarp šių asmenų – A.Lukašenka ir kiti jo aplinkos žmonės. Diktatorius aptarė referendumo dėl konstitucinių reformų planus. A.Lukašenkos siūlymai yra susiję su teismų reformomis, bet jis atmetė raginimus grįžti prie 1994 m. konstitucijos. Rinkimuose norėjusio dalyvauti V.Babarykos štabas paskelbė apie partijos „Kartu“ įkūrimą.

Rugsėjo 1 d. į Baltarusijos gatves išėjo protestuoti studentai. Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas tądien apkaltino Lietuvą dėl „veikimo nedemokratiškais metodais“. Jis pareiškė, kad A.Lukašenkos siūloma konstitucinė reforma galėtų išspręsti krizę Baltarusijoje.

Rugsėjo 2 d. Baltarusija parengė atsakomąsias sankcijas Baltijos šalims – patvirtintas sąrašas, kuriame esantiems asmenims uždrausta atvykti į Baltarusiją ir Rusiją. Konkrečios pavardės nebuvo įvardintos. Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narys P.Latuška išvyko į Lenkiją, kur dalyvavo ekonominiame forume ir bendravo su šalies politikais.

Rugsėjo 3 d. A.Lukašenka paskyrė naują Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorių ir naują KGB pirmininką. Manoma, kad taip jis siekia sustiprinti valstybės kontrolę. Jis taip pat paragino Lietuvą užsiimti savo problemomis. Minske lankėsi Rusijos premjeras M.Mišustinas. Su juo A.Lukašenka kalbėjosi apie situaciją šalyje, aptarė ekonomikos ir energetikos klausimus.

Rugsėjo 4 d. P.Latuška atvyko į Lietuvą, čia susitiko su užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi ir apsilankė Seime.