This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

A. Navalno apnuodijimas supykdė Berlyną: reikalauja atsakymų ir grasina atkirčiu Rusijai

„Lietuvos rytas“

Žmonės Rusijoje renkasi į protestus ir reikalauja atsakymų, kodėl Maskva norėjo nunuodyti A.Navalną.
Žmonės Rusijoje renkasi į protestus ir reikalauja atsakymų, kodėl Maskva norėjo nunuodyti A.Navalną.
Žmonės Rusijoje renkasi į protestus ir reikalauja atsakymų, kodėl Maskva norėjo nunuodyti A.Navalną.
Žmonės Rusijoje renkasi į protestus ir reikalauja atsakymų, kodėl Maskva norėjo nunuodyti A.Navalną.
Žmonės Rusijoje renkasi į protestus ir reikalauja atsakymų, kodėl Maskva norėjo nunuodyti A.Navalną.
Žmonės Rusijoje renkasi į protestus ir reikalauja atsakymų, kodėl Maskva norėjo nunuodyti A.Navalną.

Rugsėjo 2-ąją Vokietijos politikai paskelbė: Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“ tipo chemine medžiaga. Pasaulio lyderiai iš Kremliaus reikalauja skubių atsakymų.

44-erių A.Navalnas nuodų dozės sulaukė rugpjūčio 20-ąją prieš sėsdamas į lėktuvą iš Tomsko į Maskvą, kai išgėrė puodelį juodosios arbatos.

Skrydžio metu opozicionierius pasijuto blogai, o lėktuvas buvo skubiai nutupdytas Omske.

Čia ligoninėje jam buvo sukelta dirbtinė koma, o padarę tyrimus medikai paskelbė, kad jokių nuodų pėdsakų A.Navalno organizme nėra.

Tačiau opozicionieriaus aplinkai pavyko gauti leidimą ir išgabenti dėl gyvybės kovojantį aktyvistą į Berlyną.

Nori gauti atsakymus

A.Navalnas tebėra paniręs į komą, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę pareiškė, kad opozicionierių nunuodyti buvo mėginta „Novičiok“ klasės nervus paralyžiuojančia medžiaga – tai parodė karinėje laboratorijoje atlikti tyrimai.

„A.Navalnas tapo auka nusikaltimo, kuriuo buvo norima jį nutildyti.

Šis atvejis kelia daug klausimų, į kuriuos gali atsakyti tik Rusijos vyriausybė, ir ji privalės tai padaryti“, – sakė A.Merkel.

Vokietijos kanclerė kvietė pasaulio valstybes susivienyti bendram atsakui prieš Rusiją, nes „prieš A.Navalną įvykdytas nusikaltimas pažeidžia pagrindines vertybes, kuriomis mes vadovaujamės“.

Kritiką Rusijai reiškė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, JAV Demokratų partijos kandidatas į prezidento postą Joe Bidenas.

Tačiau Kremlius griežtai atmeta savo sąsajas su pasikėsinimu į opozicionieriaus gyvybę.

Pirštu beda į V.Putiną

Rusijos prezidesnto Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neminėjo A.Navalno pavardės ir jį vadino pacientu. D.Peskovas taip pat išvengė žodžio „apnuodijimas“ ir atsisakė pradėti incidento tyrimą.

Bet A.Navalno bendražygiai toliau pirštu rodo į V.Putiną, kuris, anot jų, savo priešus mėgina užtildyti Sovietų Sąjungoje sukurtų nuodų arsenalu.

„2020 metais mėginimas nunuodyti A.Navalną „Novičiok“ medžiaga prilygsta autografo nusikaltimo vietoje palikimui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ skelbė A.Navalno štabo vadovas Leonidas Volkovas.

Bet kokiu atveju A.Navalno artimieji turėtų džiaugtis, kad jis liko gyvas.

Buvęs sovietų chemikas Vilas Mirzajanovas tvirtino, kad esant šiek tiek didesnei „Novičiok“ dozei A.Navalno jau nebebūtų tarp gyvųjų.

Tiesa, ir dabar neaišku, koks nuodų poveikis bus opozicionieriaus organizmui. Rimti smegenų pažeidimai po tokių apnuodijimų yra reti, tačiau aukos gali ateityje kentėti nuo košmarų, atminties praradimo, depresijos ir raumenų silpnumo.

Koks bus atkirtis?

Vokietijoje netyla diskusijos, kaip reikėtų duoti atkirtį Rusijai.

Po buvusio dvigubo rusų agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo Solsberyje Berlynas prisidėjo prie Londono organizuotos rusų diplomatų išsiuntimo akcijos. Į Maskvą buvo išsiųsti 4 diplomatai.

2019-ųjų rugpjūtį Berlyno centre buvo nušautas čečėnų disidentas Zelimchanas Changošvilis.

Visi įkalčiai rodė, kad nužudymą suorganizavo Rusijos specialiosios tarnybos, bet griežto atsako Berlynas Maskvai nepaskelbė. Ilgą laiką vykusį tyrimą palydėjo tik 2 diplomatų išsiuntimas.

Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis Norbertas Rottgenas pareiškė, kad šalis privalo persvarstyti „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimo užbaigimą. Tačiau tokio rimto atsako iš Berlyno nereikėtų tikėtis.

Praėjusį antradienį A.Merkel dar kartą pareiškė viltį, jog „Nord Stream 2“ netrukus bus užbaigtas. Tokiu atveju Kremliaus įtaka Europoje tiktai dar labiau sustiprės.

Parengta pagal „The Guardian“, BBC ir CNN inf.