Italijoje ruošiamasi atidaryti naująjį Genujos tiltą, pastatytą vietoj Morandi tilto, subyrėjusio prieš dvejus metus. Vyriausybė didžiuojasi, kad statinys iškilo rekordiškai greitai, bet skandalai gali apkartinti šventę.

43 tragedijos aukų artimieji griežtai atsisakė dalyvauti inauguracijos ceremonijoje. Italijos vyriausybė, žadėjusi panaikinti koncesijos sutartį su senojo tilto neprižiūrėjusia garsiosios Benettonų šeimos valdoma bendrove, to per dvejus metus taip ir nepadarė.

Tragiškos nelaimės aplinkybes tiriantys pareigūnai kol kas nesurado kaltųjų. Tačiau naujas tiltas, pasak Italijos žiniasklaidos, turi trūkumų, todėl važiuoti juo gali būti leidžiama mažesniu greičiu nei senuoju tiltu.

Pažado neištesėjo

Ant naujojo Genujos tilto stovi 43 žibintai – kiekvienai tilto aukai atminti.

Italija niekuomet nepamirš tragiškos 2018-ųjų rugpjūčio 14-osios, kai beveik per patį vidurdienį tiesiog žmonių akyse subyrėjo didžiulis virš miesto pakibęs greitkelio viadukas.

Žemyn kartu su gelžbetonio gabalais nugarmėjo dešimtys automobilių. 43 žmonės tapo siaubingos tragedijos aukomis.

Jų gyvybė buvo nusikalstamo aplaidumo kaina – milžiniškas viadukas tik atrodė tvirtas, bet jo konstrukcijos buvo pažeistos korozijos ir daugybę metų deramai netvarkytos.

Šalies vyriausybė ištesėjo tada duotą pažadą, kad naujas tiltas virš Genujos miesto stovės po poros metų. Tačiau neištesėjo kito itin svarbaus – taip ir neatšaukė koncesijos sutarties su tilto priežiūros neužtikrinusia, Italijos greitkelius prižiūrinčia privačia bendrove „Atlantia“, kurią valdo visame pasaulyje garsi Benettonų šeima.

Artėjant tilto inauguracijos iškilmėms ir kylant vis didesniam pasipiktinimui valdžia suskubo gelbėti padėties.

Šalies greitkelių kontrolę nuspręsta perduoti į valstybinės įmonės rankas – ji dabar turės didžiausią akcijų paketą. Savo akcijų dalį, nors ir sumažintą, išlaikė ir Benettonų šeima.

Vyriausybės ir akcininkų susitarime numatyta, kad Benettonai likusias savo akcijas galės parduoti ir taip galutinai pasitraukti iš šalies greitkelių valdymo.

Italijos premjeras Giuseppe Conte, skambiai žadėjęs, kad Benettonų pėdsakų nebeliks, pareiškė, jog pasiektas susitarimas yra valstybės pergalė.

„Laimėjo valstybė. Laimėjo piliečiai. Turėsime skaidresnius ir teisingesnius tarifus, daugiau efektyvumo, daugiau kontrolės, daugiau saugumo. Galiausiai laimėjo Morandi tilto 43 aukų atminimas“, – džiūgavo G.Conte.

Pranešta, kad po šio susitarimo visoje šalyje 5 proc. atpigs mokestis už greitkelius.

Opozicija: laimėjo Benettonai

Tačiau pasiektą susitarimą vyriausybės pergale pavadino ne visi.

Opozicija piktinosi, kad tiltą aplaidžiai prižiūrėję privatūs investuotojai nebuvo išvyti. Negana to, po pertvarkos net uždirbo.

Opozicijos lyderis Matteo Salvini tikino, kad naujas akcininkų susitarimas – visai ne vyriausybės, o skandalingosios šeimos pergalė, nes šiai šeimai priklausančios Italijos greitkelius valdančios bendrovės „Atlantia“ akcijų vertė iš karto smarkiai šoktelėjo.

Įtampa kilo ir valdančiojoje koalicijoje, kurios atstovai nuolat žadėjo, kad koncesijos sutartis bus panaikinta.

„Daugybė mūsiškių šito nesupras. Jie lieka partneriai, kai mes italams buvome įsipareigoję viską atšaukti. Žinau, kad po metų jie išeis. Bet dabar turėsime atlaikyti kritiką. Mums tai nėra pergalė. Šis svarbus rezultatas atrodys kaip nesėkmė. Taip yra dėl to, kad dar išvakarėse vyriausybė atvirai palaikė koncesijos nutraukimo idėją. Mes užkėlėme kartelę ir dabar patys ją leidžiame“, – piktinosi valdančiosios populistinės Penkių žvaigždučių partijos lyderis Luigi Di Maio.

Įtaką praradusi Benettonų šeima pareiškė, kad tokios reakcijos iš vyriausybės nesitikėjo.

„Su mumis elgiamasi blogiau negu su padavėja. Net tie, kurie išvaro savo namų tvarkytoją, ją turi įspėti prieš 15 dienų.

Mums, kurie net pusę amžiaus prisidėjome prie Italijos ekonomikos bumo, nurodoma atsisakyti savo turto per savaitę.

Negalime sutikti su tuo, kad mus laikytų vagimis po to, kai šaliai davėme tiek turtų, tiek kultūros, ne tik ekonominės naudos“, – dienraščiui „La Repubblica“ kalbėjo garsiosios šeimos atstovas Luciano Benettonas.

Aukų artimieji nusivylę

Genujos miesto meras Marco Bucci pranešė, kad tiltas bus inauguruotas rugpjūčio 3-iąją, o po poros dienų bus atnaujintas ir eismas.

Viadukas, kurį nuspręsta pavadinti „Genova San Giorgio“, šią savaitę jau išbandytas – juo riedėjo daugiau kaip pusšimtis sunkiasvorių automobilių, kiekvienas jų vežė 44 tonų krovinį.

Testas praėjo sėkmingai, tačiau artėjantis tilto atidarymas neapsieis be skandalų.

Aukų artimųjų komitetas jau pranešė, kad iškilmėse nedalyvaus, nors jo vadovei skambino net pats premjeras.

Artimieji priešinosi net žuvusiųjų pavardžių skelbimui inauguracijos metu, tačiau galiausiai tai leido.

„Anksčiau nenorėjome, kad per atidarymą būtų minimi ir mūsų artimųjų vardai. Bet po valdžios veiksmų, kurie atidarymui davė blaivesnį postūmį, sutikome“, – sakė tilto aukų artimųjų atstovė Egle Possetti. Ji pabrėžė, kad naujas tiltas aukų artimiesiems teikia mažai džiaugsmo.

„Nemanau, kad kada nors žengsiu bent žingsnį ant šio tilto. Jau vien jį matyti yra skausminga. Mes manome, kad naujas viadukas galėjo būti pastatytas kur kas anksčiau, taip būtų buvę išvengta mums brangių žmonių žūties. Mane ant šio tilto turėtų nugabenti jėga, niekada neturėsiu drąsos ant jo lipti. Būtent dėl to kartu su visu aukų artimųjų komitetu nusprendėme, kad inauguracijoje nedalyvausime“, – sakė E.Possetti.

Anot jos, koncesijos sutarties nutraukimas būtų buvęs aiškus ir daugiau vilčių teikiantis žingsnis. Esą dabartinis sprendimas – geriau nei nieko, tačiau konkrečių jo rezultatų dar teks palaukti.

„Esminiai bus šie punktai: maksimali ekonominė nuobauda akcininkams, kurie turės parduoti savo akcijas.

Labai svarbu ir pagarbu čia žuvusiųjų atžvilgiu būtų tai, jei nereikėtų būti liudininkais rėksmingų pareiškimų, ypač iš lūpų tų, kurie prisidėjo, kad būtų pasirašytas originalus koncesijos susitarimas, nulėmęs visą šitą tragediją ir vėlesnius sunkumus“, – sakė aukų artimųjų atstovė.

Pavojingi posūkiai liko

Italijos žiniasklaida taip pat rašo, esą projektuojant tiltą buvo palikta klaida.

Naujuoju tiltu šiaurės kryptimi bus galima važiuoti tik 70 km per val. greičiu, o Genujos kryptimi – 80 km per val. Leistinas greitis senuoju Morandi tiltu buvo 90 km per val.

Tiltas buvo projektuojamas taip skubiai, kad neapsižiūrėta, jog geometriniai greitkelių tiesimo reikalavimai yra pasikeitę.

Pagal galiojančią tvarką, posūkiai greitkeliuose privalo būti suprojektuoti taip, kad išlaikytų vairuotojų dėmesį ir kartu garantuotų galimybę juos saugiai įveikti.

„Naujasis Genujos tiltas žemėlapyje turėjo būti S raidės formos, tačiau idealiai atkartoja senąjį tiesų tilto maršrutą, jungiamą siaurų posūkių, kurie buvo numatyti 1967-aisiais ir nepateko į 2011-aisiais išleistą vyriausybės dekretą“, – rašo svarbiausiais Italijos ekonomikos dienraštis „ Il sole 24 ore“.

Teigiama, kad klaida projekte buvo pastebėta jau anksčiau, tačiau tai nutylėta siekiant kuo greičiau baigti statybas ir bandant išvengti naujų skandalų. Todėl dabar vienintelė išeitis būtų greičio ribojimai.

Genujos meras Marco Bucci gynėsi, kad daugiau kaip 200 mln. eurų kainavusio tilto konstrukcija atitinka visas naujausias normas, o žiniasklaidos skelbiama informacija kelia dirbtinį sąmyšį.

Kaltieji dar nerasti

Kas turės prisiimti atsakomybę dėl 2018-ųjų rugpjūtį ištikusios tragedijos, kol kas nėra aišku.

Genujos prokuratūra, koordinuojanti ikiteisminį tyrimą, skaičiuoja net 72 įtariamuosius. Jiems pareikšti įvairūs kaltinimai: nuo žmogžudystės ir tragedijos sukėlimo iki saugumo neužtikrinimo.

Tyrimas po truputį stūmėsi į priekį net per šalį dėl koronaviruso sukausčiusį karantiną ir jau rudenį galėtų būti baigtas. Prokurorai pranešė: trūksta tiktai kelių veiksmų, kad tyrime būtų sudėti visi taškai.

Lemiamą vaidmenį vaidina keli vaizdo įrašai, kuriuose aiškiai matoma, kaip netikėtai sutrupa didžiulė 9-oji tilto kolona, o paskui ją žemyn nugarma ir visa viaduko atkarpa.

Svarbiu įrodymu vadinami išnagrinėti įtariamųjų asmeniniai pokalbiai ir elektroniniai laiškai. Juose yra duomenų, kad viaduko problemas atsakingi asmenys žinojo, tik niekas tam neteikė dėmesio.

Kad galingas tiltas nebuvo tinkamai prižiūrimas, prabilta iš karto po nelaimės.

„Morandi tiltas sugriuvo, nes daugiau nebepajėgė stovėti ant kojų. Lyg automobilis, kuris pasiekęs savo paskutinę stadiją nebūtų perėjęs techninės apžiūros“, – yra sakęs tyrimui vadovaujantis Genujos prokuroras Francesco Cozzi.