Getty šeima buvo paprasta ir labai puritoniška. Iš Airijos kilęs George’as darbavosi draudimo srityje, o jo žmona Sarah buvo emigrantų iš Škotijos duktė.
Šeima laikėsi krikščioniškų priesakų ir lankė Metodistų bažnyčios pamaldas. Kai mažametė G.Getty duktė mirė nuo vidurių šiltinės, jis susižavėjo okultizmu. Per vieną spiritinių seansų senovės Romos valdovu apsiskelbusi dvasia George’ui pasakė, jog jis netrukus susilauks įpėdinio.
Po poros metų, 1892-aisiais Oklahomos valstijoje gimė Paulas. Augdamas jis buvo mažas, liesas ir labai negražus berniukas. Vėliau P.Getty prisipažino, jog vaikystėje jautėsi labai vienišas ir niekam nereikalingas. Motina dievino sūnų, tačiau slėpė savo jausmus bijodama jį išlepinti.
Paulas buvo auklėjamas griežtai, jam net drausta žaisti su bendraamžiais, bet jo viduje kunkuliavo aistros, kurios galiausiai prasiveržė.
Mokyklos istorijos vadovėlyje P.Getty dėmesį patraukė Romos imperatoriaus Adriano atvaizdas. Jis buvo įtakingas, žiaurus, ambicingas, garsėjo nežabotu gašlumu ir polinkiu į meną.
Pradėjęs gilintis į šią istorinę asmenybę P.Getty pastebėjo, kad imperatoriaus Adriano veidas labai panašus į jo. Tai padarė tokį didžiulį poveikį, kad vėliau milijardierius stengėsi gyventi pagal didžiojo diktatoriaus priesakus, perėmė jo dvasią ir mėgdžiojo jo biografiją.
Kai Oklahomą apėmė naftos karštligė, šeimos galva pasinėrė į naftos verslą. G.Getty pasisekė – gana greitai jis praturtėjo. Rūpintis sūnaus Paulo auklėjimu nebuvo kada, o šeima netrukus persikėlė į Pietų Kaliforniją.
Audringas nuo mažų dienų
Būdamas 14 metų Paulas pareiškė tėvams, jog prarado nekaltybę. Šoką patyręs tėvas stengėsi pažaboti netikėtai prasiveržusį seksualinį sūnaus temperamentą, bet jam nepavyko. Vėliau P.Getty prisiminė, kad pasąmonėje girdėjo rūstų balsą, kuriam nepaklusti buvo neįmanoma.
Berniukas, kurio žinios pranoko mokyklinę programą, netikėtai suvedžiojo dvi bendraklases. Kilo skandalas, bet P.Getty elgesys darėsi vis baisesnis.
Sulaukęs 17-os jis metė mokslus ir į namus pradėjo vestis abejotinas drauges.
Tuo metu P.Getty nieko neklausė, bet būdamas racionalaus mąstymo galiausiai suvokė, kad gražiam gyvenimui reikia pinigų.
P.Getty susigriebė, išvyko į kelionę po Europą, čia įstojo į Oksfordo universitetą ir jį sėkmingai baigė iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.
Paskui, sekdamas tėvo pavyzdžiu, pasinėrė į naftos verslą. Būdamas 23-ejų be šeimos pagalbos P.Getty uždirbo savo pirmąjį milijoną.
Antrojo pasaulinio karo metais jis bandė parodyti patriotizmą ir norėjo įsirašyti į armiją. Tačiau P.Getty gavo neigiamą atsakymą dėl savo amžiaus, tad pradėjo gaminti karinius lėktuvus. Jis nusipirko kompaniją „Spartan Aircraft“, gavo valstybinių užsakymų ir taip uždirbo pinigus iki karo pabaigos.
Maža kompanija tapo stambiausiu tiekėju JAV karinėms oro pajėgoms.
Sukūrė naftos imperiją
P.Getty buvo ne tik racionaliai mąstantis, bet ir negailestingas verslininkas. Paryžiaus viešbutyje „Georg V“ jis įkūrė biurą ir čia planavo drąsiausius pasaulio naftos rinkos „karinius veiksmus“.
Verslininkas skambino sultonams ir karaliams, pirko ir pardavinėjo akcijas, sudarinėjo milijoninės vertės sandorius, vadovavo ištisai nekilnojamojo turto specialistų, naftos pardavimo tarpininkų armijai ir tanklaivių laivynui.
Konkurentai P.Getty vadino maitvanagiu.
Kad atsipalaiduotų, turtuolis kviesdavosi merginų iš pramogų kvartalų, juosusių Pigalio aikštę, o po to su dar didesne energija tęsė strateginius karus.
Per 20 metų P.Getty kompanija „Getty Oil“ perpirko keletą stambiausių naftos koncernų. Tarp jų buvo ir milijardierių Rockefellerių šeimai priklausęs „Standard Oil“.
Jis išpirko naftos gavybos koncesiją Saudo Arabijoje. Paskui išmoko arabų kalbą ir supirko dar šimtus naftos kompanijų. P.Getty čiuptuvai apėmė visus Vidurinius Rytus.
Netrukus jam priklausė 80 proc. pasaulio naftos gavybos apimties.
1957 m. P.Getty tapo turtingiausiu pasaulio žmogumi. Toks liko iki mirties.
Žurnalo „Fortune“ skaičiavimais, septintąjį dešimtmetį jo kompanija kapitalą kasdien didino puse milijono dolerių.
„P.Getty minta bankrutavusių žmonių lavonais“, – taip apie magnatą kalbėjo konkurentai.
Bet jis buvo įsitikinęs: jei žmogus gali suskaičiuoti savo pinigus, vadinasi, jis nėra milijardierius.
Šykščiausias pasaulio turtuolis
Po Antrojo pasaulinio karo jis įsikūrė Jungtinėje Karalystėje, kur iš vieno nuskurdusio britų aristokrato įsigijo prabangų dvarą. Čia P.Getty praleido paskutinius savo audringo gyvenimo metus.
Milijardierius garsėjo neįtikėtinai prabangiais vakarėliais, į kuriuos sukviesdavo visuomenės grietinėlę, bet buvo šykščiausias pasaulio turtuolis. Vilas, dvarus ir meno kūrinius pirkdavo tuomet, kai jų kaina stipriai nukrisdavo ar jų savininkai nuskursdavo.
P.Getty nepatiko, kad būdami jo dvare žmonės leisdavosi į brangiai kainuojančius tarptautinius pokalbius, tad įrengė taksofonų, kad už skambučius susimokėtų patys svečiai.
Milijonus išleisdamas paveikslams ir skulptūroms jis nešiojo marškinius apsitrynusiais rankogaliais, žirklėmis nukirpdavo susinešiojusio audinio gabalėlius. Kartą pakvietęs į šunų parodą bičiulius privertė juos vaikštinėti prie įėjimo tol, kol buvo atpiginti bilietai.
Milijardierius turėjo daugybę fobijų. Bijojo skraidyti lėktuvais, neėmė į rankas telefono ragelio baimindamasis, kad iš ten kas nors gali išlįsti.
P.Getty vilą Londone saugojo 20 sarginių šunų, o specialiame aptvare gyveno liūtas, vardu Neronas. Toks pat mažas, bet pliušinis liūtukas buvo turtuolio kambaryje. Jį P.Getty dažnai laikydavo jį ant kelių sėdėdamas savo krėsle. Tokias milijardieriaus keistenybes visuomenė plačiai aptardavo, bet į kalbas turtuolis nekreipė nė mažiausio dėmesio.
Turėjo sugulovių sąrašą
P.Getty meilės pergalių kolekcijoje – keli šimtai moterų. Tarp jų – kino žvaigždės, didelių turtų savininkės, garsios dainininkės, kilmingų giminių palikuonės.
Po milijardieriaus mirties rasti jo „meilės laimėjimų“ sąrašai: šimtai moterų vardų buvo surašyta abėcėlės tvarka.
Legenda byloja, kad P.Getty dievaitis – Romos imperatorius Adrianas turėjo apie 400 sugulovių. Ar milijardieriui pavyko šį skaičių pasiekti, nėra žinoma, bet kad buvo arti jo – abejonių nėra.
P.Getty pakako vien to, kad to meto žymios ir kilmingos moterys ruošdavo jam vakarienę. Bet visos iki prieš apsigyvendamos jo dvare turėjo pasirašyti sutartį, kad neturės jokių finansinių pretenzijų.
Milijardierius turėjo penkias žmonas ir su kiekviena jų pragyveno ne daugiau kaip 4 metus. Kiek ilgėliau – tik su paskutine.
Pirmosios dvi žmonos buvo vyresniųjų klasių moksleivės – 18 ir 17 metų. Kai tik žmona pranešdavo apie nėštumą, verslininkas ją palikdavo. P.Getty buvo abejingas vaikams, kuriuos jos gimdė.
Keturis sūnus P.Getty žmonoms teko auklėti vienoms. Tokio milijardieriaus elgesio paaiškinimas gali būti tik mistinis. P.Getty žinojo, kad jo idealas imperatorius Adrianas neturėjo vaikų ir visų savo galimų įpėdinių baisiai nekentė.
Anūko išpirkti nenorėjo
1973-iaisiais Romoje Kalabrijos mafija pagrobė P.Getty anūką 16 metų Paulą Getty III. Jį laikė penkis mėnesius reikalaudami 17 milijonų dolerių išpirkos.
„Turiu 14 anūkų ir jei dabar sumokėsiu nors centą, turėsiu 14 pagrobtų anūkų“, – sakė P.Getty.
Tada į Romos laikraščio redakciją pagrobėjai atsiuntė nupjautą berniuko ausį su plaukų kuokštu ir sumažino išpirką iki 3 milijonų.
Milijardieriui teko atverti piniginę. Bet jis skyrė tik 2,2 mln. dolerių, o likusią sumą paskolino savo sūnui su procentais.
P.Getty iki gyvenimo pabaigos manė, jog pagrobimą organizavo anūkas norėdamas išpešti pinigų iš šykštaus senelio.
Niekas iš gausios Getty šeimos narių nemylėjo Paulo. Jis buvo ir liko vienišas. Vienintelė artima P.Getty liko imperatoriaus Adriano dvasia, lydėjusi jį visą gyvenimą.
Daugelis smulkmenų apie milijardieriaus gyvenimą išplaukė į viešumą jau po jo mirties. Tuomet P.Getty paveldėtojai atvertė ir perskaitė garsųjį juodąjį sąsiuvinį. Jame turtuolis užrašinėjo visus savo gyvenimo įvykius ir mintis.
Paskutinės gyvenimo dienos
1976 m. P.Getty buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Nuo šios ligos jis ir mirė tais pačiais metais.
Milijardierius žinojo, jog imperatorius Adrianas į aną pasaulį iškeliavo savo namuose, lovoje. Į gyvenimą kabinęsis P.Getty įsakė iš jo kambario išnešti lovą. Ištisomis dienomis jis sėdėjo krėsle priešais židinį, apsigaubęs apklotu.
P.Getty svajojo grįžti į Kaliforniją, bet tokiai kelionei jau neturėjo jėgų. Sklido kalbos, kad milijardierius labai bijojo, jog po jo mirties imperatoriaus Adriano dvasia persikels į kitą kūną, o šis pasirodys nevertas tokios misijos.
Bet būtent seksą P.Getty laikė vaistu nuo vėžio ir viena reinkarnacijos priežasčių.
Tarnai prisimena, jog trečiosios plastinės operacijos sudarkytas jų šeimininko veidas priminė pomirtinę didžiojo imperatoriaus Adriano kaukę. Bet net bloga savijauta nesutrukdė P.Getty nusitempti į lovą savo sekretorės.
P.Getty mirė miegodamas. Tuo metu jo turtas buvo vertinamas 6 mlrd. – tai dabar atitiktų 26 mlrd. dolerių (23,6 mlrd. eurų).
„Mirė turtingiausias, vienišiausias ir egoistiškiausias pasaulio žmogus“, – taip apie P.Getty mirtį 1976-ųjų birželio 6-ąją pranešė svarbiausios naujienų tarnybos.
Milžiniškas meno palikimas
Tačiau didžiulė turtuolio meno šedevrų kolekcija tapo prieinama Amerikai. Visiškai nemokamai apžiūrėti ją Los Andžele gali kiekvienas, o P.Getty pavardė liko istorijoje.
Milijardierius meno kūrinius pradėjo kolekcionuoti šeštame dešimtmetyje. Jo agentai lakstė po pasaulį ir meno šedevrus pirko aukcionuose, iš privačių asmenų ar atradę nelegalių archeologų sandėliuose.
P.Getty įkūrė labdaros fondą „Getty Trust“, į kurį pervedė didžiąją savo turto dalį, faktiškai atėmęs palikimą iš vaikų ir anūkų.
P.Getty meno centras – taip pat meno kūrinys. Jį sudaro šeši elegantiškai suprojektuoti statiniai su terasomis ir apžvalgos aikštelėmis, iš kurių atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Ramųjį vandenyną ir kalnus.
Milijardieriaus meno centras didžiuojasi savo sodais su egzotiniais medžiais, gėlėmis ir šniokšiančiais kriokliais. Ant septynių aukštų automobilių stovėjimo aikštelės stogo įkurtas skulptūrų parkas.
Centro statybai naudotas specialus akmuo – travertinas, iš kurio senovės laikais buvo pastatytas Koliziejus ir Šv.Petro bazilikos Romoje kolonados. Travertinas buvo specialiai gabenamas iš Tivolio miesto, o darbams vadovavo pats P.Getty.
Milijardieriaus įsteigtas fondas meno kūriniams įsigyti ir kultūrinėms programoms kasmet skiria apie 225 mln. dolerių (204,5 mln. eurų), tačiau pagal P.Getty iškeltas sąlygas nėra įsigyjami XX ir XXI amžių meno kūriniai. Tad viskas, ką čia galima rasti, yra senoviniai šedevrai.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
