Pandemija parodė, kaip sunkiai gali būti prieinamos sveikatos paslaugos, jei kamuoja ne koronavirusas, o kiti sveikatos sutrikimai. Apsilankymas viruso židiniais tapusiose gydymo įstaigose kėlė nerimą dėl galimo užsikrėtimo, o kai kurios medicinos paslaugos laikinai buvo neteikiamos.
Jeigu apsilankyti gydytojo kabinete negali, o diagnozei nustatyti nereikalingi išsamūs tyrimai, kai kuriais atvejais užtektų ir konsultacijos vaizdo skambučiu.
Telemedicina vadinama praktika jau seniai gyvuoja Vakaruose, o per pandemiją ji ėmė sparčiai populiarėti.
Prognozuojama, kad ateityje ji bus naudojama labai plačiai, ypač skubiosios pagalbos srityje, kur svarbi kiekviena sekundė. Budintis gydytojas patartų, kaip elgtis pirmosiomis minutėmis po nelaimės, kol į pagalbą atskubėtų medikų ekipažas.
Beje, telemedicinos principai kilę iš aeronautikos medicinos. Toks ligų diagnostikos ir gydymo metodas jau seniai pažįstamas astronautams: jų sveikatos problemas kosmose per vaizdo konferencijas sprendžia medikai Žemėje.
Virtualioji sveikatos priežiūra
Telemedicina gyvuoja jau daug metų, bet niekada nebuvo tokia aktuali kaip dabar, kai pasaulyje siaučia COVID-19 pandemija.
Amerikoje telemedicinos principą taiko kai kurios privačios klinikos ir gydytojai, bet dabar siekiama įdiegti ją kuo plačiau.
Vos JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio mėnesį pasirašė dokumentą, palengvinantį virtualios medicinos išlaidų finansavimą, prašymų kompensuoti tokį vizitą skaičius išaugo nuo 10 tūkstančių per savaitę iki milijono. Ir šis skaičius kas mėnesį didėja.
Telemedicinos paslaugas savo darbuotojams ir jų šeimoms nuo pavasario apmoka ir kompanija „Amazon“. Ji taip pat investuoja į programėlių bei prietaisų, galinčių rinkti įvairius duomenis apie mūsų sveikatą ar leidžiančių kuo patogiau susisiekti su mediku, kūrimą.
Skaičiuojama, kad virtualūs galėtų būti net 50–60 procentų vizitų pas gydytojus. Į skaitmeninę erdvę galėtų persikelti tie apsilankymai, kai reikalinga nesudėtinga konsultacija, vaistų išrašymas, chroniškos ligos stebėjimas.
Skauda gerklę? Užuot ėję į apžiūrą pas gydytoją, galite ją susiplanuoti virtualiai. Tuomet gydytojas jums paskambins ir paprašys išmaniuoju telefonu pafilmuoti gerklę.
Prieš tai turėsite būti pasimatavę temperatūrą, dar atsakysite į keletą klausimų ir, jei nebus įtariama kas nors rimto, bus paskirti vaistai.
Gydytojams taip pat pagelbėja ir sveikatos būklę sekančių išmaniųjų prietaisų rodmenys. Ligai nustatyti gali būti pasitelkti kraujospūdžio ir pulso matavimo duomenys, kuriuos surinko jūsų išmanioji apyrankė ar laikrodis.
Telesveikata aktuali ir chroniškomis ligomis sergantiems pacientams.
Jeigu reguliari patikra yra būtina, bet sveikatos priežiūros įstaiga tapo koronaviruso židiniu, virtualus vizitas pas gydytoją – tinkama išeitis.
Per karantiną vaizdo konferencijas galima pasitelkti ir ligonių reabilitacijos procesui.
Terapeutai gali vesti mankštą ir prižiūrėti, ar pacientai taisyklingai atlieka pratimus.
Be to, vaizdo konferencija su gydytoju gali išgelbėti gyvybę, kai būtina skubi mediko pagalba. Susisiekus su greitosios pagalbos mediku jis gali skubiai įvertinti situaciją ir duoti nurodymų, kaip padėti nukentėjusiam asmeniui, kaip sutvarstyti žaizdą.
Sudėtinga be ligos istorijos
Virtualūs vizitai negali visiškai pakeisti fizinių, bet gali juos papildyti ar palengvinti. Tiesa, pripažįstama, kad jei gydytojas ir pacientas pirmą kartą susitinka virtualiai, diagnozuoti ligą pernelyg sudėtinga.
„Konsultuoju pacientus virtualiai, bet visada bijau, kad taip galima pavėluoti atlikti išsamius tyrimus“, – leidiniui „The New Yorker“ teigė gydytojas Thomas Nashas.
„Negali atlikti išsamaus tyrimo, bet nenori rizikuoti? Tuomet skiri pacientui stiprių vaistų.
O tai reiškia, kad pernelyg pasikliaudami telemedicina rizikuojame patekti į žalingą ratą, kur nuo paprasto peršalimo dalysime visiems antibiotikus“, – svarstė niujorkietis gydytojas Martinas Beitleris.
Vis dėlto telemedicina palengvina gyvenimą žmonėms, kurie gyvena toli nuo miesto ir jiems iki gydytojo – labai tolimas kelias.
Taip pat ten, kur yra gydytojų trūkumas. Kaip kad Indonezijoje, kur 10 tūkst. žmonių tenka vos 3 medikai. Šioje šalyje 3 telemedicinos startuoliai suklestėjo atslinkus pandemijai. Kadangi labai trūko vietų ligoninėse, žmonės buvo skatinami pirmiausia gydytis namuose ir konsultuotis su mediku virtualiai. Ir tik pablogėjimo atveju vykti į priimamąjį.
Kuria tiesioginius kanalus
Dabar siekiama sukurti kuo patogesnes ir saugesnes programėles, kurios leistų su gydytoju susisiekti tiesiogiai, jam nusiųsti išmaniųjų prietaisų sukauptą informaciją ir vaizdo įrašus, suteikti kuo daugiau informacijos.
Tačiau jas kuriantys startuoliai sunkiai susidoroja su duomenų apsaugos iššūkiu.
Štai 2 mlrd. dolerių (1,75 mlrd. eurų) vertinamo startuolio „Babylon Health“ programėlė patogi ir populiari. Bet birželį dėl sistemos klaidos jos vartotojai ėmė matyti vieni kitų vaizdo įrašus iš konsultacijų.
„Ei, kodėl mano programėlėje visų pacientų vaizdo įrašai? Juk tai didžiulis duomenų apsaugos įstatymų pažeidimas!“ – tokios žinutės pasipylė tviteryje, o startuolio gerbėjų ratas ėmė mažėti.
Be to, kyla ir išorinių kibernetinių grėsmių. Siaučiant pandemijai visame pasaulyje suaktyvėjo programišių atakos ir padaugėjo bandymų nulaužti sveikatos priežiūros sistemų duomenų bazes.
Baiminamasi, kad pacientų perduodama informacija – vaizdo įrašai, duomenys apie sveikatą – gali patekti į svetimas rankas. Niekas nenorėtų, kad kas nors įsilaužtų į privatų pokalbį su gydytoju.
Padeda „skrydžio chirurgas“
Vis dėlto susisiekti su gydytoju telefonu arba vaizdo skambučiu iš namų – juokų darbas, palyginti su tuo, su kuo tenka susidurti kosmoso tyrinėtojams.
Jei jau dirbi Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), pakilęs virš Žemės paviršiaus apie 400 kilometrų, turi mokėti suteikti ne tiktai pirmąją pagalbą, bet ir išmokti pasirūpinti savimi pagal gydytojo nurodymus.
Kiekvienas astronautas privalo dalyvauti 40 valandų medicininiuose mokymuose, kuriuose sužino, kaip padėti dūstančiam kolegai, atlikti jam būtiniausius tyrimus ar palengvinti nugaros skausmą, kuris visus kankina kosmose.
Tačiau tiems atvejams, kuriems žinių neužtenka, pasitelkiama telemedicina – gydytojai rengia konsultacijas, diagnozuoja ligas ir paskiria gydymą per vaizdo konferencijas.
Kiekvienai NASA misijai paskiriamas gydytojas – vadinamasis skrydžio chirurgas.
Jis dirba su astronautais prieš jiems išskrendant į misiją, nuolatos konsultuoja jos metu ir vykdo tyrimus jiems grįžus į Žemę.
Aeronautikos medicinos specialistai nepraneša visų detalių apie astronautų sveikatą Misijų valdymo centrui. Nebent jie mato, kad tai gali paveikti suplanuotą misiją kosmose.
Gydytojai, kurie gali dirbti su kosminėmis misijomis, turi gerai išsiaiškinti būsimos misijos dalyvių sveikatos būklę, stebėti jos pokyčius ruošiantis į kosmosą.
Vadinamieji skrydžio chirurgai taria svarų žodį atrenkant astronautus į misijas.
Šie medikai taip pat bendrauja su astronautų šeimos nariais, aiškinasi paveldimumo sukeliamas sveikatos problemas. O kol vyksta kosminė misija, rūpinasi ne tik pacientais erdvėje, bet ir jų šeimos nariais ant žemės.
Kartą vienam astronautui dar būnant misijoje jo žmona gimdė jųdviejų kūdikį. Į ligoninę nuvykęs skrydžio chirurgas ne tik buvo su ja per gimdymą, bet ir transliavo naujagimio tėvui naujienas palydoviniu telefonu.
Taigi su astronautais dirbantys medikai užmezga labai glaudų ryšį su savo pacientais: jie išlydi erdvėlaivius iš kosmodromų ir būna pirmieji, kurie juos pasitinka po nusileidimo.
Gydė kraujo krešulį
Astronautų misijos TKS trunka ne vieną mėnesį, dažniausiai pusmetį, o jų sveikata reguliariai tikrinama, taigi tiriamas ne tiktai kosmosas, ypač svarbus tyrimo objektas – ir kosmoso poveikis žmogaus organizmui.
Pernai per vieną tokių tyrimų ultragarsu siekta išsiaiškinti, kaip pakito NASA astronautų kraujotaka praleidus du mėnesius TKS. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vieno astronauto kraujo sistemoje susiformavo kraujo krešulys. Iki misijos pabaigos buvo likę trys mėnesiai.
Netrukus nutarta pakartoti tyrimą: jį tiesiogiai stebėjo Žemėje likę mokslininkai ir radiologų komanda. Jie dar kartą įsitikino, jog krešulys yra.
Tada suskubta skaičiuoti, kokį pavojų jis kelia astronautui, kuris dirba ten, kur gravitacijos nėra, – tai lemia, kad visi kūno skysčiai, įskaitant kraują, keliauja link galvos. Atitrūkęs krešulys galėjo sukelti net mirtį.
NASA netrukus susisiekė su gydytoju Stephenu Mollu, kuris daug metų atlieka kraujotakos tyrimus ir specializuojasi krešulių srityje.
„Kai paskambino iš NASA, pirmiausia paklausiau, ar galiu nuvykti į TKS ir apžiūrėti pacientą. Tačiau NASA patikino, kad negali manęs ten nusiųsti taip skubiai, todėl gelbėti astronautą ir atlikti analizę turėjau būdamas Žemėje“, – pasakojo S.Mollas.
Kraujo krešuliams gydyti skirtų vaistų TKS nebuvo, tad gydytojas turėjo išrinkti kraują skystinančių vaistų ir apskaičiuoti, kokių dozių jų reikėtų, kad astronautas sulauktų, kol po daugiau negu mėnesio bus atskraidinti jam būtini medikamentai.
Susileisti vaistus arba vien pritraukti jų į švirkštą iš ampulės – sudėtingas darbas kosmose, nes visi skysčiai kyla į viršų.
Astronautai iš anksto būna apmokomi, kaip tai padaryti.
Beje, netgi kai astronautui jau buvo leidžiami vaistai nuo kraujo krešulių susidarymo, ultragarso tyrimai rodė, kad krešulys neišnyko. Jo nebeliko tik praėjus 24 valandoms po to, kai vyras nusileido Žemėje.
Taigi telemedicina, kurią įvaldė astronautai, tapo nepaprastai svarbi pandemijos laikais. Nes COVID-19 lėmė, kad apsilankyti pas gydytoją tapo ne lengviau nei būnant kosminėje stotyje.
