Šalims norint išsaugoti ekonomiką ir iš lėto sugrįžtant į normalų gyvenimą po karantino dauguma jų – net tų, kurios buvo giriamos kaip sėkmingai suvaldžiusios pandemiją, – susiduria su naujais COVID-19 atvejais. Jų skaičius sparčiai auga. Baiminamasi, kad tai gali paspartinti antrąją bangą, apie kurią kalbama vis dažniau ir kuriai ruoštis raginama pradėti jau dabar.
Kai kurių pasaulio šalių istorijos dar labiau didina įtampą.
Neatsakingas elgesys ir per didelis atsipalaidavimas turi rimtų pasekmių, kurių kaina – žmonių sveikata ir net gyvybė.
Teorijų yra įvairių: kai kurie teigia, kad antroji banga gali būti pavojingesnė ir pareikalauti daugiau aukų, bet kiti mano, kad ji bus silpnesnė ir lengviau įveikiama – padės jau išmoktos pamokos.
Istorinės pamokos pasauliui
Su antrosiomis bangomis žmonija jau susidūrė. 1918 m. kilusi pandemija, geriau žinoma ispaniškojo gripo vardu, iš pradžių buvo vertinama pagal lengvą pirmąją bangą, kilusią 1917–1918 metais ir pasibaigusią vasarą.
Panaikinus apribojimus žmonės greitai grįžo į įprastą gyvenimą, bet 1918 m. rudenį gripo virusas smogė dar stipriau ir pareikalavo gerokai daugiau gyvybių.
1919 metų pavasarį susidurta su trečiąja ispaniškojo gripo banga. Iš viso užsikrėtė daugiau nei 500 mln. žmonių visame pasaulyje, mirė per 50 mln. Daugiau aukų pareikalavusias antrąją ir trečiąją bangas lėmė mutavęs gripo viruso genomas ir pernelyg greitas grįžimas į normalų gyvenimą.
Koronavirusas, regis, yra genetiškai stabilesnis nei gripo virusas. Mažiau tikėtina, kad jis gali mutuoti į pavojingesnį, daugiau mirčių sukeliantį virusą. Todėl žmonių elgesys tampa vienu pagrindinių veiksnių, kuris gali sukelti didžiausią riziką.
Kol nėra sukurtos vakcinos ar veiksmingo gydymo, pastaraisiais mėnesiais išbandytos ir patikrintos visuomenės sveikatos priemonės – socialinis atstumas, kaukių nešiojimas, dažnas rankų plovimas ir perpildytų erdvių vengimas – yra geriausios siekiant sustabdyti antrosios bangos grėsmę.
Byrančios sėkmės istorijos
Australija buvo vadinama „sėkmės istorija“, nes šalyje išlaikytas nedidelis užsikrėtimų ir mirčių skaičius – iš viso užsikrėtusiųjų yra kiek daugiau negu 10,8 tūkst., o nuo COVID-19 mirė 113 žmonių.
Bet viskas ėmė keistis šią savaitę, kai dviejose labiausiai apgyvendintose valstijose – Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje sparčiai pašoko COVID-19 atvejų skaičius.
Viktorijoje vėl buvo paskelbtas karantinas. Daugiau nei dešimt dienų iš eilės valstijoje fiksuojamas triženklis naujų atvejų skaičius.
Tuo metu Naujasis Pietų Velsas, kuriame yra Sidnėjus, registruoja dviženklius atvejų skaičius. Dauguma jų susiję su baru, kuriame dažnai lankosi sunkvežimių vairuotojai.
Dėl šios priežasties valstijoje paskelbti nauji apribojimai maitinimo įstaigoms ir kitoms socialinėms vietoms.
Honkongas taip pat buvo giriamas dėl sugebėjimo suvaldyti pandemiją, ypač žinant, kad yra šalia Kinijos, kurioje ir prasidėjo ligos protrūkis. Kovą mieste pastebėtas paskutinis atvejų šuolis – po to Honkongas mėgavosi ramiu laikotarpiu ir netgi kelių dienų periodais, kai naujų užsikrėtimų visai nebuvo.
Įvairūs suvaržymai buvo palengvinti, tačiau praėjusio mėnesio pabaigoje vėl ėmė daugėti naujų atvejų.
Honkongo universiteto Medicinos mokyklos dekanas perspėjo, kad šoktelėjęs atvejų skaičius kelia gerokai daugiau nerimo, nes žymi „tokio vietinio protrūkio, kokio dar nematėme, pradžią“.
Vietos valdžia laikinai atnaujino apribojimus restoranuose ir liepė visiškai uždaryti tokias vietas kaip barai ir sporto klubai.
Šiuo metu mieste iš viso užfiksuoti 1589 COVID-19 atvejai.
Antroji banga – tikėtina
Infektologas, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis „Lietuvos rytui“ sakė, kad, remiantis moksliniais duomenimis ir istorine patirtimi, naujų bakterijų arba virusų plitimas banguojantis.
„Pirmoji banga dažniausiai būna pavojingiausia, skaudžiausia, po to kurį laiką aprimsta, ypač jeigu sutampa su vasaros sezonu, kurio metu viruso plitimas nebūna toks efektyvus, nes žmonės daugiau būna lauke, – kalbėjo profesorius. – Bet pandemija yra banguota ir trunka dvejus ar trejus metus – kol žmonėms susidaro imunitetas. Bent jau 60 procentų žmonių turėtų turėti apsauginius antikūnus.“
Pasak A.Ambrozaičio, antikūnų įgyja arba persirgusieji simptomine ar besimptome forma, arba pasiskiepijusieji: „Natūralu, jog antroji banga bus vien todėl, kad neturime vakcinos ir per mažai žmonių įgijo imunitetą.“
Švęsti dar per anksti
Siekdama sumažinti koronaviruso pandemijos mastą JAV vadovo Donaldo Trumpo administracija nuolat kartoja, kad, nors atvejų skaičius nemažas, lyginant su pandemijos pradžia, dėl koronaviruso kasdien miršta nedaug žmonių.
„Tam tikra prasme mūsų didžiulė sėkmė testuojant žmones suteikia netikrų naujienų žiniasklaidai viską, ko ji nori, – ATVEJUS, – savo „Twitter“ paskyroje rašė D.Trumpas. – Tuo metu mirčių skaičius mažėja.“
Kad mirštamumas dėl koroaviruso mažėja, yra tiesa, net jeigu bendras atvejų ir į ligonines paguldomų pacientų skaičius didėja.
Tačiau infekcinių ligų specialistai teigia, kad kol kas anksti švęsti dėl šios pastarosiomis savaitėmis fiksuojamos tendencijos. Svarbiausia priežastis: prireikia dienų, savaičių ar netgi mėnesių, kad žmogus užsikrėstų, susirgtų ir mirtų.
Pirmieji simptomai atsiranda vidutiniškai po penkių dienų, bet kartais tai gali trukti iki dviejų savaičių.
Daugeliu atvejų praeina laiko, kol žmogaus būklė pablogėja ir jis būna guldomas į ligoninę.
Nuo sunkios koronaviruso infekcijos kenčiantis pacientas gali mirti po kelių dienų ar net savaičių.
Gali padaugėti mirčių
Padidėjęs COVID-19 atvejų skaičius tokiose valstijose kaip Arizona, Florida ir Teksasas pirmą kartą buvo pastebėtas gegužės pabaigoje. Kol kas sunku pasakyti, ar daugiau užsikrėtusiųjų reikš ir daugiau mirčių.
Tačiau bent vienoje valstijoje regimas blogas ženklas: Teksase į ligonines paguldoma daugiau žmonių, o tai reiškia, kad jie serga sunkiomis COVID-19 formomis. Pandemijos pradžioje panaši situacija fiksuota ir Niujorke, kuris iki šiol buvo pandemijos labiausiai paveikta valstija visoje šalyje.
Teksase hospitalizuojamųjų skaičius auga kasdien, todėl daugėja ir mirčių: kol kas lėtai, bet tikėtina, kad situacija blogės.
„Yra daug įspėjamųjų ženklų, – kalbėjo infekcinių ligų specialistė iš Harvardo universiteto Alison Hill. – Atvejų skaičius auga labai greitai. Atliekamų testų, kurių rezultatai teigiami, procentas yra tikrai didelis.
Tai reiškia, kad po kelių savaičių ligoninėse turėsime dar daugiau žmonių ir dar daugiau mirs.“
Tikimasi viruso susilpnėjimo
Tačiau ekspertai taip pat svarsto, kad dėl tyrimų ir didėjančios patirties ligoninės galbūt išmoko tikslingiau gydyti COVID-19 pacientus. Be to, patys žmonės tapo atsargesni ir į gydytojus kreipiasi anksčiau.
Kai kurie specialistai tikina, kad virusas galėjo mutuoti ir tapti mažiau pavojingas. Bet A.Hill tvirtina, kad tai mažai tikėtina: „Svarbiausia – daryti viską, kad sustabdytume viruso plitimą. Išvydę išaugusį mirčių ir užimtų ligoninių lovų skaičių neturėtume džiaugtis. Tai reiškia, kad reaguojame per vėlai.“
Profesorius A.Ambrozaitis neatmeta galimybės, kad virusas ateityje taps mažiau pavojingas: „Iš praktikos žinome, kad kuo labiau virusas plinta po pasaulį, dauginasi įvairių žmonių organizmuose, tuo jo virulentiškumas, kitaip tariant, gebėjimas sukelti sunkią ligą, sumažėja.
Teoriškai galima samprotauti, kad kuo ilgiau truks pandemija, tuo virusas labiau nusilps.
Šis virusas – zoologinis, žmogaus organizmas nėra natūrali terpė jam egzistuoti.
Todėl galima tikėtis, kad kuo toliau, tuo labiau jo poveikis bus silpnesnis ir galbūt mažiau žmonių susirgs sunkia forma.“
Pirmoji banga nesibaigė
Tačiau tai nereiškia, kad JAV jau susidūrė su antrąja koronaviruso banga.
„Antroji banga reiškia, kad pirmoji baigėsi, užsikrėtimų atvejai dingo, tačiau praėjus kuriam laikui jų vėl pradėjo daugėti, – kalbėjo Vanderbilto universiteto Medicinos centro epidemiologė Lorena Lipworth. – Nemanau, kad tai dabar matome JAV.“
Nors pirmoji banga nesibaigė, dabar virusas smogė kitiems šalies regionams.
Balandžio pradžioje daugelis atvejų buvo fiksuojama dideliuose JAV miestuose, tokiuose kaip Niujorkas, Detroitas arba Naujasis Orleanas. Šiuo metu koronavirusas labiausiai plinta kaimo vietovėse ir priemiesčiuose.
Šalies pietuose labai nedaug regionų lieka nepaliesti koronaviruso. Pasikeitė ir politinė geografija: dauguma regionų, kuriuose D.Trumpas laimėjo rinkimus 2016 m., su koronavirusu akis į akį susiduria pirmąkart. Tik kai kurie demografiniai rodikliai nekinta – nuo COVID-19 labiausiai nukenčia rasinės mažumos ir vietiniai indėnai.
Vėl tenka uždaryti vietoves
Vasara besidžiaugianti Europa taip pat neturėtų prarasti budrumo. Žemynas jau buvo susidūręs su pirmais pakartotiniais uždarymais: birželio pabaigoje Vokietijos Varendorfo ir Giuterslo apskrityse paskelbtas karantinas, o liepos pradžioje Ispanijos Katalonijos regione izoliuotas Leridos (Ljeidos) miestas.
Europos Komisija (EK) pripažino: kai Europa tvarkėsi su pandemija, tai nebuvo žemyno šlovės akimirka.
Tačiau išmoktos pamokos padeda ruoštis galimai antrai, rimtesnei, bangai. EK išleido naujas gaires, kuriose numatyti geriau koordinuoti tyrimai, užtikrinantys, kad medicinos įranga galės laisvai judėti visoje ES.
Taip pat skatinama užtikrinti, kad kontaktų sekimo programėlės veiktų kertant sienas. Nerimaujama dėl per anksti panaikintų apribojimų stipriau koronaviruso paveiktose valstybėse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė.
Be to, pranešama apie regionus, kuriuose matomas R numerio (vidutinio koronaviruso reprodukcijos, arba viruso galimybės plisti, reitingo numeris) padidėjimas.
„Šiuo metu sunku pasakyti, ar tikrai mes susidursime su antrąja banga, tačiau aš to labai bijau“, – sakė Voriko universiteto daktaras Mike’as Tildesley.
Akivaizdu, kad virusas vis dar tarp mūsų, ir mažai tikėtina, jog jis nebėra toks pat pavojingas.
Manoma, kad Jungtinėje Karalystėje koronavirusu užsikrėtę buvo vos 5 proc. žmonių. Nežinia, ar jie visi dabar turi imunitetą.
„Tyrimai rodo, kad dauguma vis dar yra pažeidžiami.
Jei panaikinsime visus apribojimus, grįšime į tą pačią situaciją, kurią turėjome vasarį, – sakė Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos ekspertas dr. Adamas Kucharskis. – Tada reikėtų viską pradėti iš naujo.“
Grėsmė Lietuvai - rudenį
Pasak profesoriaus A.Ambrozaičio, Lietuvoje antrosios bangos būtų galima tikėtis rudenį, nes tada susidaro geresnės sąlygos įvairiems respiraciniams virusams plisti: tiek gripo, tiek peršalimo ligų, tiek koronavirusui.
„Žmonės rečiau būna lauke, be to, atšąla orai, virusui lengviau cirkuliuoti, padaugėja peršalimo ligų, – kalbėjo infektologas. – Kol kas sunku tiksliai pasakyti, kada gali kilti antroji banga, tačiau galima spėti, kad spalį arba lapkritį.
Viskas priklauso ir nuo to, kaip elgsimės: ar toliau laikysimės socialinio atstumo, ar uždarose erdvėse dėvėsime respiratorius, plausime ir dezinfekuosime rankas. Svarbiausia neatsipalaiduoti ir tada antroji banga gal nebus tokia grėsminga.“
Kaip teigia profesorius, pagal istorinius duomenis, antrosios viruso bangos kartais būna silpnesnės, o kartais sunkesnės, tačiau jau išmokome daug pamokų, turime patyrimo ir įgūdžių. „Manau, kad naudosime tas pačias priemones kaip ir pirmosios bangos metu, todėl sušvelninsime antrosios bangos smūgį“, – sakė A.Ambrozaitis.
