Pastaruoju metu Europoje atsiranda vis daugiau bendrovių ir pavienių asmenų savanorių, kurie įgyvendina paskutinius mirštančiųjų troškimus.
Šie žmonės organizuoja paskutines mirtinai sergančiųjų išvykas, nuotykius arba susitikimus. Jie dažnai išpildo net ir neįprasčiausius pageidavimus.
Vokietis Markas Castensas užsiima šia veikla ir vadovauja asociacijai „Lebenswunsch“ (liet. „Noras gyventi“).
Prieš trejus metus vyras buvo apdovanotas Žemutinės Saksonijos premija už pilietinę veiklą visuomeniniais pagrindais.
Pats pajunta palengvėjimą
„Moteris lėtai lipo iš lėktuvo. Ji buvo mirtinas ligonis, tačiau akys spindėjo džiaugsmu ir ji švytėjo iš laimės. Paskui moterį iš lėktuvo greitai iššoko jos vyras ir mažas sūnelis“, – vieną istoriją pasakoja M.Castensas.
Anot vyro, iš nedidelės šeimos sklido ramybė.
Visi trys atrodė taip, lyg vėjas mažo, užsakomųjų skrydžių lėktuvo sparnais nupūtęs pastarųjų metų skausmą ir vargus.
„Pamatęs juos tokius pajutau palengvėjimą. Sunkiai serganti ir jokios galimybės pasveikti neturinti moteris troško dar kartą praskristi virš savo gimtojo regiono. Pasirūpinau, kad moteris su šeima galėtų leistis į savo paskutinį gyvenimo skrydį“, – pasakojo vyras.
Dažniausiai M.Castenso pagalbos prašo slaugos namai, kartais sergančiojo giminaičiai. Jie papasakoja apie paskutinį mirtinai sergančiojo norą, o vyras stengiasi jį įvykdyti.
Ligoniai pageidauja įvairių dalykų. Apsilankyti futbolo stadione, pabendrauti su kokio nors klubo vadovybe ar žaidėjais, susipažinti su šlagerių žvaigžde, o gal su ja dar ir padainuoti scenoje, paskutinį kartą pažvelgti į jūrą ir pasimėgauti jos bangų ošimu.
Pamiršo savo ligą
Onkologine liga sirgęs ir prie neįgaliųjų vežimėlio prikaustytas 50-metis vyriškis nebegalėjo kalbėti. Jam buvo pašalintas liežuvis.
Slaugos namuose jis visuomet išriedėdavo į terasą ir žiūrėdavo į medžius.
Tai pastebėję slaugytojai bandė suprasti jo žvilgsnį.
Jiems pavyko išsiaiškinti, kad anksčiau Kukshafene (Vokietijos miestas prie Šiaurės jūros Helgolando įlankos) vyriškis visuomet stebėjęs praplaukiančius keltus.
„Slaugytojai susisiekė su manimi.
Ir tapo aišku – šiam mirtinai sergančiajam turiu suteikti galimybę paskutinįkart pažvelgti į laivus“, – pasakojo M.Castensas.
Jis pasirūpino ligonius gabenančiu transportu. Kartu su vyriškiu į išvyką leidosi jo žmona, kūdikio besilaukianti duktė ir jos vyras. Trijulė paplūdimyje praleido nuostabią dieną.
„Kaip visada laikiausi atokiai. Būnu šalia tik tuomet, kai pacientams ir jų artimiesiems viską reikia paruošti kaip galima sklandžiau. Mano darbas panašus į kelionių gido“, – pasakojo „Lebenswunsch“ asociacijos vadovas.
Stovėdamas nuošalyje jis stebėjo neįgaliųjų vežimėlyje sėdintį vyriškį, kuris tylėdamas žvelgė į tolį.
„Aš mačiau laimingą žmogų. Jis savo nykštį nuolat pakeldavo į aukštį, orą. Aš jaučiau, kad tomis akimirkomis vyriškis buvo visiškai pamiršęs savo ligą“, – pasakojo M.Castensas.
Šie momentai mirtinai sergantiems asmenims reiškia poilsį.
M.Castensas bando sukurti tokią ramią aplinką, kad jie vėl pasijustų visaverčiai, atsidūrę toli nuo slogios, niūrioms mintims nuteikiančios slaugos namų aplinkos, vamzdelių ir ligonio lovos.
Padainavo su Stingu
Dėl to vyras deda didžiausias pastangas, kad įvykdytų bet kokį mirtinų ligonių iš pirmo žvilgsnio, regis, neįmanomą norą.
Pavyzdžiui, viena moteris svajojo kartu scenoje pabūti su britų atlikėju Stingu.
„Savaičių savaites tariausi su dainininko vadybos komanda. Ir mano atkaklumas, pastangos davė gerą rezultatą: moteris ne tik susitiko su Stingu, bet ir su scenos žvaigžde atliko net tris dainas“, – džiaugėsi M.Castensas.
Kai kuriems mirtinai sergantiems ligoniams paskutinio troškimo išpildymas padeda ramiai iškeliauti į anapilį.
„Prisimenu moterį, kuri pageidavo praleisti vakarą su draugėmis. Ji sėdėjo su bičiulėmis susikabinusi rankomis ir lingavo.
Praėjus vos dešimčiai valandų po nuotaikingos šventės moteris mirė“, – pasakojo vyras.
Skausmas suteikė energijos
Paskutinis mirštančiojo noro įvykdymas turi gydomąjį poveikį ir jo artimiesiems bei giminaičiams. Jie gali kartu su mylimu žmogumi dar patirti džiugių akimirkų.
Po jo mirties prisimenamas ne tik skausmu paženklintos ligos laikas, bet ir ta diena, kai žmogus jautėsi laimingas išsipildžius jo svajonei.
„Mano mama sirgo vėžiu. Norėjau, kad paskutines savo gyvenimo savaites ji praleistų oriai slaugos namuose. Deja, kurį laiką nepavyko rasti jai vietos“, – prisiminė M.Castensas.
Abu vyro tėvai mirė dar 2010 metais.
„Tačiau aš nenuleidau rankų. Skausmas suteikė energijos geram darbui. Aš parengiau peticiją dėl naujų slaugos namų steigimo. Ji sulaukė palaikymo Bundestage ir Brėmeno, Žemutinės Saksonijos ir Meklenburgo-Pomeranijos žemių parlamentuose“, – teigė vyras.
Po to jam kilo idėja dėl paskutinio mirštančiųjų noro išpildymo.
„Iš pradžių 4 metus visuomeniniais pagrindais buvau vieno labdaros fondo darbuotojas. Dabar Vokietijos šiaurės vakaruose turiu asociaciją „Lebenswunsch“, kurios veiklos apimtis – nuo Brėmeno iki regiono prie Šiaurės jūros“, – pasakojo M.Castensas.
Išpildė per 60 norų
Iki šiol jis įvykdė daugiau kaip 60 žmonių paskutinį norą. Vyras tai daro laisvalaikiu, dirbdamas tarnautoju Brėmene.
„Man svarbu įvykdyti žmonių troškimus ir padaryti laimingą paskutinį jų gyvenimo vakarą.
Tai ir man suteikia laimės“, – tvirtino M.Castensas.
Išpildęs mirštančiųjų norą su jais vyras dažniausiai nenutraukia ryšio iki jų iškeliavimo į anapilį. Po to pagerbia mirusį žmogų tylos minute ir toliau atlieka savo darbą.
„Neleidžiu, kad mane užvaldytų niūrios mintis. Žinau – įvykdžiau paskutinį mirštančiojo norą ir jis oriai galėjo mirti, – teigė M.Castensas. – Man svarbu, kad ir mirtinai sergančiojo artimieji galėjo prisiminti tą dieną, kai jų šeimos narys spindinčiomis akimis sėdėjo futbolo stadione, susipažino su mėgstamos knygos autoriumi, klausėsi bangų ošimo.“
Parengė Ona KACĖNAITĖ
