Tai buvo pati menkiausia pergalė Lenkijos prezidento rinkimuose po komunizmo griūties šalyje 1989 metais.
A.Duda surinko 51,2 proc. balsų, o antrajame ture dalyvavo neregėtai didelis skaičius rinkėjų – net 68,2 proc.
Šie rinkimų rezultatai galbūt lems dar didesnį Lenkijos politikos atotrūkį nuo ES reformų ir vizijų.
Pats A.Duda tikisi tęsti pokyčius Lenkijos teismų sistemoje, oponuoti abortų ir seksualinių mažumų teisių klausimais.
Per rinkimų kampaniją A.Duda buvo smarkiai kritikuojamas politologų ir žmogaus teisių ekspertų, kai teigė, kad LGBT bendruomenės teisės yra „ideologija, dar pavojingesnė už komunizmą“.
Po rinkimų – purslai
Lenkijos opozicija ketvirtadienį apskundė prezidento rinkimų rezultatus, kurie buvo palankūs perrinktajam A.Dudai.
Opozicinė Pilietinės platformos partija, kurios kandidatas R.Trzaskowskis nedideliu balsų skirtumu pralaimėjo antrąjį prezidento rinkimų turą, pareiškė, kad koalicija Aukščiausiajam šalies teismui pateikė skundą dėl galimų rinkimų metu padarytų pažeidimų.
Tame pačiame skunde ji apkaltino nacionalinį transliuotoją TVP šališkumu per rinkimų kampaniją.
„Pateikėme prašymą, kad rinkimų rezultatas būtų paskelbtas negaliojančiu“, – žiniasklaidai kalbėjo Pilietinės platformos partijos lyderis Borisas Budka.
„Rinkimai tikrai nebuvo lygūs ir jų tikrai negalima pavadinti visuotiniais. Jie buvo visiškai šališki ir nesąžiningi.
Visas politinis aparatas palaikė A.Dudą ir taip pažeidė įstatymus“, – pridūrė B.Budka.
Opozicija skundą pateikė remdamasi tuo, kad buvo užfiksuota 2 tūkst. rinkimų pažeidimų. Teigiama, kad rinkėjai patyrė problemų dėl registracijos, laiku nesulaukė balsalapių. Užsienyje gyvenantiems Lenkijos piliečiams taip pat kilo keblumų balsuojant.
Rinkimai turėjo vykti dar gegužę, tačiau dėl koronaviruso pandemijos buvo nukelti į liepą.
Akivaizdu, kad gegužės mėnesį A.Dudos reitingai buvo gerokai aukštesni, tad jei prezidento rinkimai būtų buvę surengti tuomet, rezultatas jam būtų buvęs gerokai palankesnis.
Datą teko pakeisti, kai Teisės ir teisingumo partijos mažesnioji koalicijos partnerė prisijungė prie opozicijos ir pareikalavo rinkimus nukelti, sprendimą grįsdama tuo, kad valdantieji politiką iškėlė aukščiau nei žmonių sveikatą.
Kokie bus santykiai su ES?
Po A.Dudos pergalės beveik neabejojama, kad Lenkijos, kuri yra šešta pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika, santykiai su ES dar labiau atšals.
Jo sėkmė rinkimuose reiškia, kad Teisės ir teisingumo partija valdžios vairą laikys dar mažiausiai 3 metus ir bandys įgyvendinti pagrindinius savo programos tikslus.
Teisės ir teisingumo partijos atstovai toliau siekia reformuoti šalies teisinę sistemą, o tai buvo aštriai kritikuojama ES ir tarptautinių organizacijų. Tai gali būti dar vienas signalas Briuseliui, kad glaudesnio bendradarbiavimo bent jau artimiausiu metu neverta laukti.
Valdančioji partija gali bandyti pasinaudoti A.Dudos pergale, kad užsitikrintų didesnę politinę vietos valdžios ir žiniasklaidos kontrolę.
Nors ES Lenkijai galimai skirs 63,8 mln. eurų koronaviruso pandemijos padariniams malšinti, bendras derybas apsunkina šios valdžios griežta pozicija Bendrijai svarbiais klausimais.
Politikos apžvalgininkai teigia, kad Lenkijos valdančiųjų požiūris į teismų reformą ir seksualinių mažumų teises konfliktuoja su ES vienybės vizija.
Geraldas Knausas iš „Carnegie Europe“ tikino: Lenkija turi suprasti, kad norint išlikti Bendrijoje reikės nesumenkinti ir vertinti pamatinius demokratijos ir laisvės principus.
„Šiuo metu tai nevyksta. Žala, kurią ES daro Lenkija, yra nepamatuojama. Ar A.Duda išties suvokia, dėl ko jis kovoja?“ – retoriškai klausė G.Knausas.
Pats perrinktasis prezidentas nekart sakė, kad kol jis vadovaus šaliai, Lenkija nesitrauks iš bendros europinės šeimos.
Žiniasklaidoje atgarsiai skyrėsi
Lenkijos ir Europos šalių žiniasklaida skirtingai vertino konservatyvaus kandidato A.Dudos pergalę.
„Jauni prieš senus, miestai prieš provinciją“, – rašė „Polityka Weekly“. Konservatoriškasis leidinys „Rzeczpospolita“ pabrėžė, kad politikai privalo vienyti susiskaldžiusią Lenkijos visuomenę.
„Gazeta Wyborcza“ šių metų prezidentinę dvikovą palygino su Dovydo ir Galijoto akistata.
Vokietijos „Suddeutsche Zeitung“ pralaimėjusį liberalųjį kandidatą R.Trzaskowskį pavadino „herojumi, kuris neiškovojo pergalės“.
Slovakijos žiniasklaidos portalas „Aktuality“ rašė, jog A.Dudos pergalė gali vilioti valdančiąją partiją dar labiau užimti valdžios struktūras ir mechanizmus.
A.Duda ir kiti Teisės ir teisingumo partijos nariai rinkimų kampanijos metu nuolat kritikavo tiek užsienio, tiek Lenkijos žiniasklaidą, neva ji akivaizdžiai palaiko R.Trzaskowskį.
Saugo konservatyvią Lenkiją
Siekdami išlaikyti konservatyvią, katalikišką Lenkiją A.Duda ir kiti valdančiųjų atstovai aršiai pasisakė prieš šalies LGBT bendruomenę.
Buvo pasiūlytos konstitucinės pataisos, kurios uždraustų tos pačios lyties asmenims įsivaikinti.
A.Duda LGBT įvertino kaip ideologiją, žalingesnę ir pavojingesnę už komunizmą.
Tokia prieš LGBT bendruomenę nukreipta retorika atspindi valdančiųjų požiūrį į seksualines mažumas.
Dar 2019-ųjų rugsėjį Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad „tradicinei šeimai Lenkijoje yra iškilusi didelė grėsmė“.
Panašius žodžius tuo pat metu ištarė ir Krokuvos arkivyskupas Marekas Jedraszewskis, Vakarų valstybes palyginęs su totalitarinėmis valstybėmis, kurios „griauna žmonių gyvenimus naudodamosi lyčių ir LGBT ideologija“.
Užsienio politikos prioritetai nesikeis
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala teigia, kad Lenkijoje toliau matomos aiškiai išsiskiriančios politinės vizijos: „Bet tai nėra kažkas naujo – ir prieš penkerius metus vykusiuose prezidento rinkimuose buvo nedidelis balsų skirtumas.“
L.Kojala tikino, jog Lenkijos opozicija vis dar ieško savęs, tačiau šie rinkimai parodė, kad ir ji gali pasiekti neblogų rezultatų.
Kalbėdamas apie galimą Lenkijos užsienio politiką L.Kojala sakė, jog Lietuvai ir kitoms šio regiono šalims svarbiausia, kad kryptis nesikeistų: „Dabartinio Lenkijos vadovo perrinkimas rodo, kad užsienio politika neturėtų keistis, bet ji vargu ar būtų kitokia net ir prezidento postą iškovojus R.Trzaskowskiui.“
Vertindamas naujojo opozicijos lyderio R.Trzaskowskio potencialą L.Kojala teigė, kad rezultatas, kurį liberalus Varšuvos meras pademonstravo rinkimuose, jį nustebino: „R.Trzaskowskis surinko daugiau nei 10 milijonų balsų, o tai įspūdinga žinant, kad rinkimų kampanijoje jis aktyviai dalyvavo vos daugiau nei 2 mėnesius.“
Politologas mano, kad net ir likdamas Varšuvos meru R.Trzaskowskis turės galimybę sutelkti opozicijos jėgas ir tuos, kurie prieštarauja valdančiųjų politikai: „Yra norinčių jį matyti kaip ilgalaikį dabartinės valdžios oponentų lyderį. Opozicijai labai trūko veido, kuris pasiūlytų efektyvią alternatyvą valdantiesiems šalyje.“
RESC vadovas tikina, kad po rinkimų Lenkijos santykiai su ES neturėtų kardinaliai keistis, o pati kaimyninės šalies valdžios politika turėtų eiti tęstinumo keliu.
Kita vertus, anot L.Kojalos, Lenkijos santykį su Europos Bendrija galima vertinti dviprasmiškai: „Viena vertus, kivirčas, Europos Sąjungos teisingumo teismo išvados dėl Lenkijos valdžios priimtų sprendimų dėl teismų ir žiniasklaidos reformų. Bet tuo pat metu abi pusės bandė konfliktų pernelyg neaštrinti ir vengti griežtų sankcijų priėmimo.“
ES ir Lenkijos santykius bus įdomu stebėti ir tolesniame diskusijų kontekste, kokia ES turėtų būti ir kaip keistis ateityje.
„Kadangi Jungtinė Karalystė traukiasi iš ES, Lenkijos vaidmuo Bendrijoje dar labiau išaugs. Šalis yra proeuropietiška ir nors kivirčų išliks, situacija į didesnį konfliktą neturėtų išaugti“, – tikino RESC vadovas L.Kojala.
Remtasi BBC, „Euronews“, „Carnegie Europe“, „Politico“ inf.
