Traškučių skoniai išlaisvino mūsų vaizduotę: kas įkvėpė šią revoliuciją?

Kai buvo dar visai maža mergaitė, Linda Miller kiekvieną penktadienį lankydavosi pas kaimynę Barbarą ir ten skanaudavo bulvių traškučių.

Tuo metu, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, traškučiai būdavo tik vieno skonio – į pakelius būdavo įdėtas druskos paketėlis, skirtas pagardinti nuobodžias aliejuje keptas bulves.

Vieną penktadienio vakarą dviem draugėms kilo idėja. „Sugalvojome naują traškučių skonį“, – pasakojo L.Miller.

Mergaitės traškučius apšlakstė nedideliu acto kiekiu. „Buvo labai skanu. Kai prekyboje pasirodė druskos ir acto skonio bulvių traškučiai, supratome, kad jų skonis nėra toks geras, kokių mes pasigamindavome“, – apie išradimą kalbėjo L.Miller.

Bulvių traškučiai pradėti gaminti XX amžiaus pradžioje, bet pirmieji bulvių skanėstai su kitokiais pagardais nei druska į prekybą išleisti penktajame dešimtmetyje.

Tuomet Airijos kompanijos „Tayto“ vadovas Joe Spudas Murphy išrado technologiją, kaip traškučius pagardinti sūrio ir svogūnų prieskoniais.

Druskos ir acto skonio traškučiai Jungtinėje Karalystėje pasirodė 1967 metais, kai L.Miller buvo viso labo 16 metų.

Per jos gyvenimą atsirado vis daugiau skonių užkandžių, jie pardavinėjami viso pasaulio prekybos centruose.

Šiuo metu galima nusipirkti ne tik kumpio, vištienos, aitriųjų paprikų, svogūnų skonio traškučių, bet ir rinktis triufelių, bri sūrio, sūrios karamelės, kario skonio, Azijoje jie – dar įvairesni. Kartą Kinijoje buvo išleista barščių skonio traškučių linija.

Traškučių istorija vertinama prieštaringai. Nuolat vyksta aršios diskusijos, kuri kompanija pirmoji sukūrė tam tikrų skonių bulvių skanėstus.

Per 60 metų traškučiai tapo vis įvairesni, o skoniai vis neįprastesni paprastam žmogui, kuris įpratęs prie tradicinių pagardų.

Maisto istorikės Nadios Berenstein teigimu, iš pradžių maisto industrijos atstovai į traškučius žvelgė lyg į paprasčiausias keptas bulves. Iš pradžių jie buvo gardinami tuo, kuo tiktų pagardinti tradicinius bulvių patiekalus, – druska ir actu, sūriu ir svogūnais, barbekiu padažu.

Po Antrojo pasaulinio karo buvo išrastas dujų chromatografijos būdas, pasitelkę jį maisto gamintojai galėjo išgauti įvairius cheminius junginius ir kurti netikėtų skonių prieskonius.

Vieno JAV leidinio „Potato Chipper“ straipsnyje naujasis barbekiu skonis buvo pavadintas „sensacingiausiu technologiniu pasiekimu traškučių industrijoje“.

63 metų Pete’as Cardy iš Harfordšyro miesto mena laikus, kai būdamas mažas berniukas laukdavo, kada galės iš prekeivių nusipirkti kumpio skonio traškučių.

„Tai buvo išties neįtikėtina. Tas skonis buvo tikra egzotika“, – kalbėjo P.Cardy.

51 metų Wayne’as Tomlinsonas yra surinkęs daugiau nei 8 tūkstančius skirtingų bulvių traškučių pakelių. Pradėjo juos kolekcionuoti 1980 metais ir laiko savo lobį kartoninėse dėžėse.

Vyro namuose taip pat yra keturios dėžės su skirtingo skonio traškučiais. Per Kalėdų atostogas jis kasdien ragaudavo naujo skonio traškučių.

„Devintajame dešimtmetyje buvo itin populiarūs svogūnų skonio bulvių traškučiai. Dabar juos gamina kiekviena bendrovė“, – sakė W.Tomlinsonas.

Vyras turi 1,5 tūkst. sekėjų „Facebook“ paskyroje, čia dalijasi savo atradimais su kitais traškučių mėgėjais.

Vidutinio amžiaus vyras pakelius pradėjo rinkti būdamas paauglys, jo kolekcijoje bėgant laikui atsirasdavo vis naujų pakelių.

Kai buvo paauglys, W.Tomlinsonui tėvai kiekvieną vakarą leisdavo sušlamšti jų po pakelį.

„Visada nekantraudamas laukdavau to momento“, – sakė traškučių pakelių kolekcininkas W.Tomlinsonas.

Teigiama, kad didieji gamintojai privengia rinkai pateikti netikėtų skonių traškučius, tikindami, kad tai finansiškai nėra naudinga. Išleidžiami tik limituoti kiekiai ypatingo skonio traškučių.

Jungtinės Karalystės traškučių gamintojas „Tyrells“ atskleidžia, kad didžiąją dalį pajamų (70–80 proc.) gauna tik iš keturių skonių traškučių: druskos, druskos ir acto, čederio sūrio ir laiškinių česnakų bei saldžiųjų paprikų.

Tačiau maisto rinka pamažu ir vėl kinta. „Tai vyksta ne todėl, kad įvyko koks nors technologinis proveržis, o todėl, kad pasikeitė vartotojų poreikiai. O gamyba prisitaiko neįtikėtinu tempu, – tikino maisto istorikė N.Berenstein. – Naujais riboto leidimo produktais, netikėtų skonių deriniais bandoma pritraukti vartotojus.“

„Walkers“ kompanija dar 2009 metais paskelbė konkursą ir paprastų vartotojų paprašė pasiūlyti, kokių skonių traškučių pageidautų. Žmonės sugalvojo, kad traškučiai galėtų būti aitriųjų paprikų ir šokolado skonio, keptos voverės su „Cajun“ prieskonių mišiniu ir angliškų pusryčių skonio.

Tarp pasiūlymų buvo kraujinė dešra, kapučinas, duona su česnaku, paelija, vokiškos dešros.

Naujausi tyrimai, atlikti JAV ir Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad šių šalių gyventojai keičia savo mitybos įpročius.

Trečdalis Jungtinės Karalystės gyventojų karštuosius patiekalus valgo tik kartą per dieną.

Šiaurės Airijos traškučių kompanijos „Tayto“ rinkodaros direktorius Mattas Smithas sako, kad dabartiniai traškučių skoniai dažnai įkvėpti to, ką praeityje žmonės dėdavo ant sumuštinių.

Neišsiskiriantis bulvių skonis yra puiki galimybė eksperimentuoti su įvairiais prieskoniais.

Traškučių skoniai bėgant laikui kito – anksčiau jie buvo įkvėpti pietų valgių asortimento, dabar į juos jau žvelgiama kaip į savotišką vakarienės pakaitalą.

Žinome, kad 36 proc. jaunų žmonių nori išbandyti naujų skonių užkandžius, o 51 proc. užkandžiautojų ieško dar neragautų produktų“, – sakė „Sainsbury’s“ atstovė Lexie Mackintosh.

Kai reikia sukurti naujus skonius, procesas nėra paprastas. „PepsiCo“ tyrimų ir vystymosi direktorius Mattas Cullingworthas papasakojo apie keblumus, su kuriais susidūrė kuriant angliško kalėdinio pudingo skonio traškučius.

„Pagalvokite, kiek patiekale yra skirtingų ingredientų, – slyvos, obuoliai, razinos, brendis, apelsinai, prieskoniai, – ir suprasite, kad išgauti deramą skonį nėra taip jau paprasta“, – tikino M.Cullingworthas.

Kompanijos net samdosi degustuotojus, kurie yra itin išlavinę savo skonio receptorius. Tik 25 proc. paraiškas pildžiusių degustuotojų gali deramai atlikti šį darbą.

Saldaus skonio traškučiai itin išpopuliarėjo dar 2016 metais. Po to – ir alkoholio skonio bulvių gardėsiai.

„Kettle Chips“ šefas Philas Hovey sukūrė sūrio su trumais ir putojančio vyno skonio traškučius. Pasak jo, šie produktai dvelkė prabanga.

Virtuvės šefas Ph.Hovey dažniausiai dirba su 12 naujų skonių, tačiau dienos šviesą išvysta maždaug pusė jų.

„Užtrunku 8 mėnesius, kol sukuriu prieskonius – turiu atsižvelgti ir į ateities vartotojų poreikius“, – sakė Ph.Hovey.

Jis taip pat sutinka, kad dabartinė užkandžių mada susijusi su „maisto nuotykiais“.

Ph.Hovey nuolat keliauja po turgus, maisto muges ir festivalius semtis įkvėpimo.

„Tyrells“ rinkodaros direktorė Sarah Lawson sako, kad originalumo troškimą veikia ir emocijos: „Žmonės, ieškodami naujų skonių, nori pradžiuginti savo artimuosius.“

Kompanija 2018 metais išleido specialius imbiero skonio traškučius, pagardintus valgomaisiais blizgučiais, – tai buvo sukurta princo Harry ir Meghan Markle vestuvių proga.

Tačiau ne visi originalūs skoniai įsitvirtina rinkoje. Didžioji dalis saldžių traškučių buvo pašalinti iš prekybos.

„Kartais, kai pagaminame ką nors naujo ir išskirtinio, apsidžiaugiame, tačiau vėliau pamatome, kad tos idėjos nepasiteisino.

Pavyzdžiui, taip buvo su avietinio šampano kokteilio skonio traškučiais“, – kalbėjo S.Lawson.

Taigi kokia bulvių traškučių ateitis? Ph.Hovey mano, kad naujų netikėtų skonių poreikis niekur nedings.

„Klimato kaita visiškai pakeis žemės ūkio produkciją. Žmonės valgys mažiau mėsos, įvairios produkcijos kiekis keisis, kis ir pagaminimo sąnaudos. Tačiau prieskonių rinka turėtų dar labiau plėstis, – teigė maisto istorikė H.Berenstein. – Man kur kas lengviau įsivaizduoti maisto prekių parduotuvę, kurioje pilna bulvių traškučių su svirplių baltymais, negu apskritai be traškučių.“

Didelis bulvių traškučių gerbėjas W.Tomlinsonas sako, kad kas savaitę išbando bent 2–3 naujų skonių skanėstus.

„Kartais jų galiu suvalgyti labai daug. Kadangi gyvenu vienas, galiu valgyti nestandartiškai.

Dažniausiai per dieną suvalgau porciją šilto maisto, o kitus kartus valgau traškučius“, – apie netradicinę mitybą kalbėjo Donkasterio gyventojas W.Tomlinsonas.