Gegužės 25-ąją baltaodis policininkas Derekas Chauvinas nužudė juodaodį George’ą Floydą. Po šio nusikaltimo JAV sudrebino didžiausi prieš rasizmą nukreipti protestai. Kokie yra ar buvo šie du vyriškiai?

D.Chauvinas ir G.Floydas – abu tėvai, 44 ir 46 metų. Abu dirbo tame pačiame naktiniame klube, abu vaikystėje išgyveno tėvų skyrybas.

Tikras džentelmenas, švelnus, sako D.Chauvino žmona. Taip pat apie G.Floydą atsiliepė jo draugė.

Vaizdo įrašas apie tai, kas įvyko Mineapolio miesto (Minesotos valstija) Čikagos aveniu gegužės 25-osios vakarą, apskriejo visą pasaulį.

Policijos pareigūnas D.Chauvinas surakintą antrankiais G.Floydą pargriovė ant žemės. Jis gulėjo veidu žemyn ant asfalto.

Policininkas kairiuoju keliu prispaudė G.Floydui kaklą. Juodaodis šaukėsi mamos, maldavo jį palikti gyvą. Šią savaitę paskelbti ant D.Chauvino buvusios kameros įrašyti garsai atskleidė, jog pareigūnas juodaodžiui atsakė: „Nustok šaukti, kalbant sunaudojama labai daug deguonies.“

Prokurorų ataskaitoje pažymima, kad D.Chauvinas ant aukos kaklo klūpėjo 8 min. ir 46 sek.

G.Floydas mirė nuo uždusimo.

Po šio tragiško įvykio daugiau negu 2 tūkst. JAV miestų supurtė protestai, per kuriuos griuvo vergvaldžių ir kolonizatorių paminklai, liepsnojo policijos būstinės.

G.Floydo ir D.Chauvino susidūrimą galima prilyginti legendai. Pirmojo vardo lietuviška versija yra Jurgis. Tas pats šventasis, kuris, anot legendos, nukovė drakoną. Gėris tuomet nugalėjo blogį, tačiau šį kartą viskas nutiko atvirkščiai.

Drakonas buvo stipresnis. Jo, Dereko Chauvino, vardas, senovės germanų kalboje reiškia žmonių valdovą, o pavardė tokia pat kaip išgalvoto Napoleono laikų kario Nicolas Chauvino, nuo kurio ir kilo savo tautos aukštinimo, šovinizmo ideologija.

Kodėl pirmasis turėjo mirti? Kodėl kitas jį nužudė? Kas tas Derekas Chauvinas? Kas tas George’as Floydas?

Norėjo pakeisti požiūrį

Tvankus birželio sekmadienis. Ketvirto pagal didumą Amerikos miesto Hjustono vargšų – Trečiojo kvartalo namai apleisti, gėlynai neprižiūrimi. Kelkraščiuose mėtosi sulaužytos lentynos, aptriušę čiužiniai, sudaužyti stalai.

Čia, gatvėse, juosiančiose socialinių būstų gyvenvietę „Cuney Homes“, išaugo G.Floydas. Floydų šeimos draugas, barzdotas, o galvą plikai nusiskutęs Eddy Barlow pastaruoju metu dažnai vedžioja žurnalistus po vargšų kvartalą, pasakoja apie George’o praeitį.

Anuomet jo motina už kelių gatvių kepė mėsainius. Tėvas paliko šeimą, kai George’as buvo dar vaikas. Daugelį „Cuney Homes“ berniukų išaugino vienos motinos.

George’as savo motinos vardą Cissy išsitatuiravo sau ant pilvo. Jos šaukėsi ir tą lemtingą dieną, nors ji mirė prieš dvejus metus.

G.Floydas rūpinosi savo jaunesniais broliais ir seserimis. Jie pažino vargą, skurdą, narkotikus, nusikaltėlių gaujas. Daugelis George’o draugų nesulaukė 30-ies.

Apie Hjustono Trečiąjį kvartalą buvo sakoma: kas čia augs, iš to nieko gero nebus.

Šį požiūrį G.Floydas norėjo pakeisti. Jis antroje klasėje svajojo apie teisėjo mantiją, darbą JAV aukščiausiajame teisme.

Iš to laiko nuotraukų žvelgia ties popieriaus lapais palinkęs besišypsantis, humoro nestokojantis trumpų plaukų vaikas.

Netrukus George’as pranoko savo bendramokslius beveik 2 metrų ūgiu.

Yra du keliai išsiveržti iš juodaodžių rajono – sportas arba narkotikai. G.Floydas pasirinko sportą. Į vaikiną dėmesį atkreipęs treneris parūpino jam sporto stipendiją.

Iš „Cuney Homes“ George’as išvyko į universitetą Floridoje. Jis tapo pirmuoju Floydų šeimos nariu, kuris studijavo aukštojo mokslo įstaigoje. George’ui pavyks, taip bičiulio E.Barlow nuomone, manė likusieji namuose.

Keistas nuo vaikystės

1,7 tūkstančio kilometrų šiauriau Hjustono, į pietryčius nuo Mineapolio įsikūrusi nedidelė Kotidž Grovo bendruomenė. Per ją driekiasi federalinės reikšmės kelias, kuriuo galiausiai išvažiuojama į greitkelį.

Didžiųjų kelių jungčių dešinėje ir kairėje – kavinės, degalinės, greitojo maisto užkandinės ir nagų dizaino studijos.

Žmonės čia susitinka kitaip nei Europoje. Pėsčiųjų beveik nėra, visi važinėja automobiliais.

Už Kotidž Grovo gyvenvietės įsikūrusi mokykla, kurią lankė ir D.Chauvinas. Kai jam buvo aštuoneri metai, tėvai išsiskyrė.

Bendramoksliai pasakojo, kad Derekas buvo ramus, liesas vaikinas. Draugiškas, neagresyvus, bet keistas – jau tuo metu.

Dereką erzino klasės draugai, todėl jis dažniausiai buvo vienas. Sportas jo netraukė. Bet jam nereikėjo ir narkotikų.

Baigęs mokyklą D.Chauvinas įsidarbino virėju „McDonald’s“ restorane, kepė viščiukus, mokėsi profesinėje mokykloje. Bet to jam nepakako.

D.Chauvinas patraukė į kariuomenę, tarnavo Vokietijoje, vėliau prisijungė prie policijos, sugrįžo į Mineapolį. Čia susipažino su moterimi, kuri dar būdama vaikas pabėgo iš Laoso.

Jis ir buvusi grožio karalienė susituokė, apsigyveno pilkos spalvos name.

Tai buvusi tyli, taiki pora, sakė vienas D.Chauvino kaimynų.

Praėjus dienai po G.Floydo mirties gatvėje priešais šį namą susirinko demonstrantai. Žmonės beldė į duris ir šaukė: „Parodyk savo veidą!“

Ant namo vartų dar matyti raudonų dažų užrašas: „Žudikas“.

Praėjus trims dienoms po dramatiško gegužės 25-osios įvykio D.Chauvino žmona įteikė skyrybų prašymą. Ji nori pasikeisti pavardę ir kreipėsi į advokatą dėl savo ir savo šeimos saugumo.

Nuolatiniai nusikaltimai

1997-ųjų rugpjūtį G.Floydas metė studijas ir nuo to laiko prasidėjo jo, reperio ir smulkaus nusikaltėlio, karjera. Jis grįžo į Hjustoną, į vargšų Trečiąjį kvartalą.

E.Barlow teigė, kad G.Floydas nesugebėjo mokytis ir jam trūko šeimos. „Jei esi įpratęs tik prie gyvenimo čia, greitai gali kilti problemų“, – pridūrė jis.

Devyni suėmimai per dešimt metų. 23-ejų G.Floydas buvo nutvertas su mažiau nei vienu gramu kokaino. Už tai pusei metų sėdo į kalėjimą. Vėliau – dešimties dolerių vertės sandėris dėl narkotikų įsigijimo ir dar dešimt mėnesių už grotų.

Bent kartą teistam asmeniui rasti bent pagalbinį darbą greitojo maisto restorane buvo beveik neįmanoma.

Vagystė, nedidelio narkotikų kiekio turėjimas, neteisėtas patekimas į teritoriją, atsisakymas pateikti tapatybės dokumentus.

Už visa tai G.Floydas buvo daug kartų nubaustas – kartais suimtas kelioms dienoms ar savaitėms.

Pastarąjį kartą jis buvo sulaikytas 2007-aisiais. Po 2 metų dėl didelio masto apiplėšimo buvo nubaustas 5 metų laisvės atėmimo bausme.

G.Floydas kartu su kitais penkiais vyrais įsiveržė į vienos moters apartamentus. Į jos pilvą įrėmė pistoletą ir ieškojo narkotikų. G.Floydas kaltę pripažino.

Tokia Jungtinių Valstijų realybė. Pusę visų žmogžudysčių ir daugiau nei pusę visų apiplėšimų įvykdo juodaodžiai, nors jie sudaro tik 13 proc. šalies gyventojų.

Iš kalėjimo G.Floydas buvo paleistas pirma laiko, beveik 40-ies. Jis atrodė pasikeitęs, taip sakė daugelis jį pažįstančiųjų. Į policijos akiratį daugiau nepateko.

Vaizdo įraše kreipėsi į savo kvartalo jaunuolius: „Aš pripažįstu savo trūkumus, klaidas ir nesu geresnis už visus kitus. Bet aš myliu Dievą ir jus. Sudėkite ginklus.“

G.Floydas ėjo į bažnyčią, tempė sunkius krikšto vandens indus į kiemą, padėjo bendruomenės pastoriams. Aplinkiniai jį vadino Didžiuoju Floydu ir skambino kilus problemų.

2014-aisiais G.Floydas, pasinaudodamas krikščioniškąja įsidarbinimo programa, išvyko į Mineapolį. Ten norėjo užsidirbti pinigų, padėti dukrelei Giannai, kuri gyveno Hjustone su savo motina Roxie Washington.

Nebuvo jokių skundų

Būdamas 25-erių D.Chauvinas tapo policininku.

Jo paraiškoje į Mineapolio policijos departamentą pridėta ir Jerry Obiegloso rekomendacija. Abu tarnavo amerikiečių karinėje bazėje Hohenfelse (Vokietija).

„Jis niekada nesiskundė ir dėl jo niekada negavau jokių skundų“, – sakė J.Obieglosas.

Anot jo, nebuvo jokių D.Chauvino išsišokimų, jis nesistengė patraukti dėmesio. Visuomet punktualus, tvarkingas – nuvalytais batais ir išlyginta uniforma.

Kai D.Chauvinas su savo bičiuliais eidavo išlenkti taurelės, jis niekada negerdavo, visus išvežiodavo po namus.

J.Obieglosas jį apibūdino kaip savitvardos neprarandantį vyriškį. Jis nebūtų davęs rekomendacijos žmogui, jeigu šis būtų turėjęs problemų.

O kaip dėl G.Floydo sulaikymo?

„Kas nesipriešina, tas neturi ir problemų“, – kalbėjo J.Obieglosas.

Atskleidė netikėtą detalę

Iš D.Chauvino ir G.Floydo biografijų aiškėja netikėta detalė.

Daugelį mėnesių jie buvo kolegos. Vienu metu dirbo apsauginiais Mineapolio naktiniame klube „El Nuevo Rodeo“.

Tuo metu, kai D.Chauvinas sėdėjo savo automobilyje, G.Floydas dirbo klubo viduje.

Anot „El Nuevo Rodeo“ savininkės Mayos Santamarios, D.Chauvinas buvęs santūrus, ramus, bet turėjęs polinkį perlenkti. Užuot sumažinęs įtampą, jis griebdavosi pipirinių dujų ar pasitelkdavo pastiprinimą.

„Jis nenorėjo, kad jo rankos būtų purvinos“, – sakė naktinio klubo savininkė. Jos teigimu, D.Chauvinas mokėjęs kitus policininkus įtikinti dirbti klube.

Apie Mineapolio policiją ir jos darbo metodus gali papasakoti čia dvidešimt metų dirbusi ir galiausiai aukštesniosios profesinio rengimo mokyklos eksperte tapusi Mylan Masson.

Mineapolyje juodaodžiai yra 13 kartų dažniau nušaunami nei baltaodžiai. 80 proc. visų miesto policininkų – baltaodžiai.

Nėra standartinė praktika

Dėl pateikto suklastoto 20 dolerių banknoto, kaip po G.Floydo mirties pasakojo baltaodis profesorius, jis būdamas jaunas naktį praleido areštinėje.

G.Floydui 20 dolerių ir susitikimas su policija reiškė mirties nuosprendį.

Kaip paaiškinti šį perdėtą smurtą prieš juodaodį?

M.Masson sako, kad tai rodo neprofesionalumą.

G.Floydas, kaip matoma nusikaltimo vaizdo įraše, nesipriešino, kai jam uždėjo antrankius ir galiausiai paguldė ant žemės. Šią priemonę M.Masson laiko įtikima, nors aplinkybės jai nėra visiškai aiškios.

„Kai asmuo guli ant žemės, jis turi daug mažiau galimybių gintis“, – tvirtino ekspertė.

Bet būsimieji pareigūnai, kaip sako M.Masson, per treniruotes mokomi daryti spaudimą tol, kol priešininko pasipriešinimas sumažėja.

„Įremti kelį į kaklą nėra standartinė treniruotės praktika.

D.Chauvinas galėjo įsprausti kelį tarp mentikaulių ir to galėjo visiškai pakakti“, – teigė M.Masson.

Pandemija paveikė G.Floydą

Mineapolio miestas tapo G.Floydo mirties vieta, nors čia jis susirado darbą misionieriškos veiklos ir socialinės pagalbos organizacijoje „Gelbėjimo armija“, įgijo sunkvežimio vairuotojo pažymėjimą, daug ir dažnai kalbėjosi telefonu su savo šeima, meldėsi su naująja drauge.

Bet užgriuvo koronaviruso pandemija. Kas JAV praranda darbą, tas dažniausiai netenka ir sveikatos draudimo. Tai palietė neproporcingai didelį juodaodžių skaičių.

G.Floydas taip pat neteko darbo, susirgo COVID-19, vėl pradėjo vartoti narkotikus. Jį vėl užvaldė pagundos.

Remiantis oficialiais skrodimo rezultatais, jo kraujyje aptikta itin stipraus nuskausminamojo vaisto fentanilio ir stimuliuojančio narkotiko metamfetamino pėdsakų.

Laukia teismo nuosprendžio

Žalių laukų apsuptyje įsikūrę pataisos namai – vienintelis griežčiausios apsaugos Minesotos valstijos kalėjimas. Čia atlieka bausmę pavojingiausi bei didžiausią grėsmę visuomenei keliantys nusikaltėliai.

Čia, vos 15 minučių nuo namų, oranžiniais kalinio drabužiais vilkintis policininkas D.Chauvinas vienutėje laukia, kokį nuosprendį paskelbs teisėjas.

Pirmasis baltaodis Minesotos valstijos policininkas, kuriam pateikti kaltinimai dėl juodaodžio nužudymo.

Žmonės viliasi, kad jeigu jis bus nuteistas, galbūt bus imtasi esminių reformų.

Kai suėmus D.Chauviną „Black Lives Matter“ protestai netrukus pasiekė kulminaciją, buvo pasakyta, jog prie jo turėtų būti tiktai baltaodžiai kalėjimų sargai.

Juodaodžiams kolegoms buvo nurodyta nesiartinti, nes gali patys norėti atkeršyti už savo kankinį, lyg šv.Jurgis nužudytą Didįjį George’ą.

Parengė Ona KACĖNAITĖ