48-erių Andrzejaus Dudos varžovo, vienmečio Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio pergalė nebėra neįmanoma, nors dar prieš 2 savaites laikraštis „Rzeczpospolita“ rašė, jog tai pavadintų stebuklu.
Lenkiją valdanti nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) A.Dudos pergalei pasiekti pasitelkė valstybinę žiniasklaidą ir visas institucijas.
Sociologai klausia – negi įmanoma, kad krašte, kur 91 proc. žmonių yra religingi, prezidentu būtų išrinktas asmuo, neleidžiantis savo vaikų į tikybos pamokas, dalyvaujantis gėjų paraduose ir atvirai palaikantis LGBT?
R.Trzaskowskis per pirmą rinkimų turą surinko net 13 proc. balsų mažiau už konkurentą.
Norėdamas laimėti dabar privalės sulaukti net 60 proc. didesnio palaikymo, o to iki šiol šalyje niekam nėra pavykę pasiekti.
Išsigando savo oponento
Likus savaitei iki rinkimų valdantieji suprato, jog A.Duda gali pralaimėti, ir griebėsi iki tol čia neregėtų manipuliavimo metodų.
Premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad laimėjus opozicijos atstovui „šalis sužlugs“, o A.Duda pradėjo savo tautiečius gąsdinti ne tiktai LGBT užmačiomis, bet ir Vokietijos grėsme.
A.Duda griebėsi net antisemitinės retorikos pareikšdamas, jog R.Trzaskowskis išmokės žydų organizacijoms milijardines kompensacijas už turtą, prarastą per Antrąjį pasaulinį karą, ir taip nustekens šalies biudžetą.
Be to, A.Duda pažadėjo tautiečiams visiškai nerealią vidutinę 2 tūkst. eurų algą, ir pareiškė, kad nepritaria „jokiems privalomiems skiepams“.
Šiais žodžiais buvo pataikaujama šalyje gausiai skiepų priešininkų bendruomenei.
Dėl didžiulės medikų kritikos A.Duda savo žodžių atsisakė, bet tai kilusių ginčų nenutildė.
Kunigas grasino pasmaugti
Emocijos taip įkaito, jog vienas A.Dudos šalininkas pradėjo grasinti savo kaimynei, kad sudegins jos namą, jei ji nenukabins nuo tvoros R.Trzaskowskį palaikančio plakato.
Parchovo miestelio kunigas Antonis Mazuras bažnyčios prieigas apklijavo A.Dudos plakatais, o jo priešininkus grasino pasmaugsiantis. Sociologai baiminasi, kad valdančiųjų inicijuotas visuotinis opozicijos ir jos kandidato plūdimas gali negrįžtamai supriešinti tautą.
Tai įrodo faktas, jog pirmą kartą rinkimų istorijoje neįvyko kandidatų debatai televizijoje.
Valstybinė televizija TVP atsisakė tradicijos debatus rengti kartu su kitomis televizijomis, ir jie sužlugo.
Vietoj debatų žiūrovai regėjo farsą – abu kandidatai skirtingose televizijose gyrė savo programas ir šaipėsi, jog konkurentas pabūgo su juo susirungti.
Spėjama, jog A.Duda paniškai bijojo pralaimėti žodinį susirėmimą ne TVP eteryje.
Nulems pensininkai ir kaimas
Pirmo turo analizėms patvirtinus, kad už A.Dudą labiausiai balsavo pensininkai ir kaimų bei mažų miestelių gyventojai, prieš antrą turą TTP nusprendė juos ir pamaloninti, ir pagąsdinti galimo pralaimėjimo pasekmėmis.
Vyriausybė pranešė, jog neturtingų šeimų vaikams bei pensininkams skirs turistinį 500 zlotų (apie 112 eurų) vertės kuponą poilsiui šalies kurortuose. Taip norima padėti krizę išgyvenančiam poilsio sektoriui.
Valdantieji gąsdino, kad opozicija likviduos TTP įvestas pašalpas vaikams, priemokas pensininkams, nebekils algos, didės nedarbas.
Įrodinėjant tokių gąsdinimų realumą buvo primenama, kad R.Trzaskowskio atstovaujama liberali Piliečių platformos partija (PPP) prieš 6 metus pailgino pensinį amžių, o jį vėl sumažino dabartinė TTP vyriausybė.
A.Duda nutylėjo, kad pensinį amžių dabar ilgina dauguma ES šalių, o to nedaranti Lenkija pensijoms išmokėti trūkstamus milijardus privalo atimti iš švietimo, medicinos sektorių.
Prieš antrą rinkimų turą TTP nusprendė vėl panaudoti triuką su ugniagesių mašinomis.
Šį kartą aktyviausiai balsuojančioms mažoms provincijos savivaldybėms bus skirtos net 49 naujos ugniagesių mašinos, kurių viena kainuoja 800 tūkst. zlotų (beveik 180 tūkst. eurų).
Buvęs Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkas Wojciechas Hermelinskis tokį konkrečios grupės rinkėjų viliojimą pavadino gėdingu ir neleistinu demokratinėje valstybėje.
Atgaivino nesantaiką
Išsigandusi dėl galimo A.Dudos pralaimėjimo TTP nusprendė atgaivinti istorinį konfliktą su kaimynine Vokietija.
Tokį gąsdinimo metodą labai mėgo sovietinė valdžia, teigusi, jog opozicijos flirtas su kapitalistiniais Vakarais gresia trečdalio šalies teritorijos – po Antrojo pasaulinio karo Lenkijai atitekusių Vokietijos žemių – praradimu.
Tai, jog kaltinimai pataikavimu Vokietijai gali tapti pražūtingi kandidatui į prezidentus, liudija 2005 metų įvykiai.
Tada prieš lemiamą antro turo balsavimą TTP paskleidė melagingą žinią, jog PPP kandidato Donaldo Tusko senelis tarnavo fašistinės Vokietijos kariuomenėje, ir jis nelauktai pralaimėjo rinkimus Lechui Kaczynskiui.
Šįkart A.Duda rinkėjams pasakojo, kad R.Trzaskowskis nesiruošia iš Vokietijos reikalauti reparacijų už karo nuostolius ir neprotestuotų prieš „Nord Stream 2“ dujotiekį.
A.Duda savo kalbą užbaigė žodžiais: „Vokietija nori išrinkti Lenkijos prezidentą? Aš su tuo nesutinku!“
Suteikė malonę pedofilui
A.Dudos bei TTP pyktį ir kaltinimus Berlynui sukėlė didžiausias Lenkijos bulvarinis dienraštis „Fakt“.
Pastarasis atskleidė, jog A.Duda patenkino pedofilo, prievartavusio savo 14-metę dukrą, malonės prašymą leisti vėl apsigyventi kartu su dukra ir jos motina.
Kadangi „Fakt“ yra labiausiai mėgstamas provincijoje, TTP išsigando, kad šis demaskavimas gali pakenkti A.Dudos įvaizdžiui. Juolab kad TTP buvo pažadėjusi griežtinti kovą su pedofilija.
Užuot atsiprašęs dėl padarytos klaidos, A.Duda nusprendė pereiti į puolimą. Prezidentas apkaltino, jog „Fakt“ jį šmeižia todėl, kad jo savininkas Vokietijos koncernas „Ringier Axel Springer“ simpatizuoja R.Trzaskowskiui.
A.Duda nutylėjo, jog 45 procentai minėto koncerno akcijų priklauso JAV investiciniam fondui, o TTP šią šalį laiko svarbiausia politine Lenkijos partnere.
Dabartinį prezidentą palaikančioje žiniasklaidoje gąsdinimai R.Trzaskowskio vokiškumu nesiliovė visą šią savaitę.
TTP finansuojamas laikraštis „Gazeta Polska“ pirmą puslapį net papuošė antrašte „Vokiečiai vėl mus puola“.
Tarptautinė organizacija „Žurnalistai be sienų“ pasmerkė Lenkijos valstybinės žiniasklaidos neobjektyvumą per prezidento rinkimų kampaniją. Buvo priminta, jog per penkerius TTP valdymo metus pasauliniame spaudos laisvės reitinge Lenkija nukrito iš 18 į 62-ąją vietą.
Politologas Jerzy Surdykowskis pareiškė, jog sekmadienį rinkdami prezidentą lenkai kartu rinksis tarp demokratijos stiprinimo arba silpninimo ir pasitraukimo iš ES.
Lietuvoje balsavo už R.Trzaskowskį
Lietuvoje gyvenantys Lenkijos piliečiai per pirmąjį turą parėmė R.Trzaskowskį. Už jį balsavo 91, o už A.Dudą 77 asmenys, arba atitinkamai 39 ir 33 proc. Lietuvoje balsavusių rinkėjų.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ Lietuvą įvardijo kaip vieną iš 3 šalių, kur akivaizdžiai pasikeitė emigrantų pažiūros. Laikraštis priminė, jog prieš penkerius metus už A.Dudą Lietuvoje balsavo 52, o už Bronislawą Komorowskį 48 procentai rinkėjų.
Rinkėjų Lietuvoje nuomonės pasikeitimas yra netikėtas, nes nacionalistinė TTP visada principingai palaikė įvairius Vilniaus lenkų reikalavimus ir didino finansavimą. TTP seimūnai dar prieš keletą metų aktyviai dalyvaudavo nacionalistų marše Varšuvoje, per kurį buvo nešami plakatai, reikalaujantys grąžinti Vilnių ir Lvovą Lenkijai.
TTP europarlamentarai Briuselyje ne kartą skundė Vilnių dėl tariamo Lietuvos lenkų mažumos engimo. TTP požiūris į Vilnių gerokai draugiškesnis tapo prieš keletą metų.
TTP nebedaro akivaizdaus politinio spaudimo Lietuvai dėl lenkų mažumos reikalavimų, kaip kad darė ankstesnė Lenkijos valdžia. Paspartėjo bendrų strateginių ekonominių projektų eiga, padaugėjo dvišalių susitikimų. Pastaruoju metu tarp Lenkijos ir Lietuvos aktyviai bendraujama ir bendradarbiaujama tiek premjerų, tiek prezidentų lygmeniu.
Prieš dvejus metus A.Dudos vizitas į Vilnių tapo pirmu po 5 metų tokių vizitų nebuvimo. A.Duda pastaruoju metu gyrė santykius su Lietuva ir pareiškė, jog „jie seniai nebuvo tokie geri kaip dabar“. R.Trzaskowskis savo požiūrio į santykius su Lietuva dar nėra išsakęs.
