Vasario 26 diena, 2020 metai. Pusnuogis vyras bandė atgauti kvapą blausioje šviesoje. Jis ką tik pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir pradėjo tiesioginę transliaciją socialiniame tinkle „Instagram“.
Netoliese šalia lovos gulėjo kruvinas vyras, iš jo galvos pasipylęs kraujas. „Kas tave siuntė? Kas tave siuntė“, – keldamas balsą suriko filmuojantis vyras.
T.Abdurachmanovo „Instagram“ paskyroje pasitaikydavo įvairių įrašų, tačiau šis išskirtinis. Interneto tinklaraštininkas iš Čečėnijos savo rankose laikė plaktuką ir nuolat žvalgėsi per petį, tarsi nujausdamas, kad užpuolikas buvo ne vienas.
Ant žemės gulintis vyras nusilpusiu balsu sakė, kad jį čia siuntė asmuo iš Grozno, o jis pats gyvena Maskvoje.
„Kaip gavai mano adresą?“ – suriko T.Abdurachmanovas.
„Jie man jį davė“, – tyliai atsakė Ruslano vardu prisistatęs vaikinas.
Prabėgus keliems mėnesiams po atakos T.Abdurachmanovas jau iš kitos šios šalies vietos britų transliuotojui BBC papasakojo apie krauju paženklintą dieną.
Oponavo Čečėnijos vadovams
34 metų interneto tinklaraštininkas pasakojo, kad buvo pažadintas iš miegų, kai jam buvo suduoti keli smūgiai į galvą, po jų įvyko kruvinos imtynės.
Nors T.Abdurachmanovas nėra sunkiasvoris galiūnas, jam pavyko pargriauti savo oponentą ir išgauti svarbiausią informaciją.
„Iš pradžių jis kovėsi agresyviai, bandė save apsaugoti. Bet po kelių mano smūgiu plaktuku pradėjo kalbėti. Iki to momento mes nekalbėjome. Nežinojau, ar jis kalba rusiškai, ar kas jis toks. Jis pasakė savo vardą ir maldavo, kad jo nebemuščiau“, – pasakojo tinklaraštininkas iš Čečėnijos.
Policija atvyko į įvykio vietą ir pamatė šiurpų vaizdą – du kruvinus vyrus. Mažiau sužeistą T.Abdurachmanovą sulaikė ir išvežė komisariatą.
Kaip paaiškėjo po 3 dienų, jis buvo įvykio auka, o ne užpuolikas. Pareigūnams pavyko išsiaiškinti kito vyro tapatybę – tai 29 metų Ruslanas Mamajevas, kuriam buvo paliepta įvykdyti žmogžudystę, nors pats vaikinas tai griežtai neigia.
Tyrimas net buvo perduotas Švedijos saugumo tarnyboms. Garsiojo tinklaraštininko advokatas Jensas Sjolundas teigia, kad to priežastis yra aiški – už bandymo nužudyti T.Abdurachmanovą kyšo Rusijos tarnybų ausys.
Pats tinklaraštininkas yra vienas iš 130 tūkst. čečėnų pabėgėlių Europoje, kurie paspruko iš smurtu ir tironija garsėjančios valstybės, kurią valdo Kremliaus draugas Ramzanas Kadyrovas.
Garsusis internautas pabėgo iš šalies, kai jam prieš trejus metus grasinti pradėjo R.Kadyrovo pusbrolis ir tuometis Grozno meras.
Grasinimai tikrai nebuvo malonūs – pažadėta vyrą surasti, kankinti ir nužudyti, kaip ir kitus čečėnų valdžios kritikus.
Nuo to laiko T.Abdurachmanovas tapo vienu iš įtakingiausių R.Kadyrovo režimo kritikų.
Vyras turi 350 tūkst. prenumeratorių vaizdo platformoje „YouTube“, o savo kanale nuolat kritikuoja neribotą valdžios galią, žmogaus teisių pažeidimus ir korupciją Čečėnijoje.
Paskelbė kraujo kerštą
Nauji nerimo debesys virš tinklaraštininko galvos susikaupė tuomet, kai jis turėjo ilgą telefono pokalbį su R.Kadyrovo pagalbininku ir parlamento vadovu Magomedu Daudovu.
Šio vyro, pravarde Lordas, šalyje yra itin bijomasi, o neoficialiai teigiama, kad jis net buvo pradėjęs aktyvią persekiojimo kampaniją prieš Čečėnijos LGBT bendruomenę.
Paskambinęs T.Abdurachmanovui vyras pradėjo jam grasinti ir paskelbė kraujo karą. Konfliktą paskatino ir tai, kad tinklaraštininkas R.Kadyrovo tėvą išvadino išdaviku, kuris šalį 1999 metais atidavė į rusų rankas.
„Kol kraujas tekės mano venomis, tu man ir mano broliams būsi priešas. Mes tave surasime“, – kalbėjo M.Daudovas.
Čečėnai neabejoja, kad Lordas norėjo užsakyti pabėgėlio nužudymą.
Žmogžudystė buvo suplanuota simbolišką dieną – per paties Lordo gimtadienį. Šis faktas turi panašumų su aktyvios R.Kadyrovo ir V.Putino kritikės, žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymu, įvykdytu per Rusijos prezidento gimtadienį.
Po apklausos policijoje T.Abdurachmanovas pavėluotai „pasveikino“ M.Daudovą socialiniame tinkle „Instagram“, o vaizdo įrašo prieraše net įdėjo plaktuko jaustuką.
Tinklaraštininkas ir didelė dalis čečėnų įsitikinę – tai buvo aiškiai suplanuota valdžios ataką prieš jų kritiką.
Tačiau akivaizdu, kad jie patys bet kokias sąsajas neigia.
Medžioja visame pasaulyje
Čečėnai įvairiose pasaulio vietose gyvena nuolatinėje baimėje ir nežino, kada patirs rūstų valdžios užsakytų smogikų išpuolį.
Valdžios kritikai nuolat persekiojami, atakuojamos net jų šeimos. Paties šalies vadovo R.Kadyrovo oponentai būna nužudomi, tai rodo ir atvejai Katare, Austrijoje, Turkijoje arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Kai kurie iš nužudytųjų kaltinami teroristinėmis veikomis, bet nemaža dalis yra valdžios kritikai ar politiniai priešininkai.
Prie žmogžudysčių prisideda ir Rusijos saugumo tarnybos. Praėjusį rugpjūtį viename iš Berlyno miesto parkų buvo nužudytas Zelimchanas Changošvilis. Vyras buvo nušautas asmens, kuris važiavo dviračiu, o pats Z.Changošvilis tuo metu keliavo į šventovę melstis.
Žudikas į Z.Changošvilį šovė net kelis kartus, vyras mirė po šūvio į galvą. Tada žudikas nušoko nuo dviračio ir persėdęs ant motociklo spruko. Pora paauglių matė, kaip nusikaltėlis prie upės persirengė ir užrišęs į maišą drabužius įmetė į vandenį.
Vaikai paskambino policijai, o žudiką po keliolikos minučių sulaikė Berlyno policija. Vyras pareigūnams pateikė galiojantį Rusijos pasą su netikru vardu.
Žmogžudystė buvo itin kruopščiai suplanuota. Jei ne du paaugliai, užpuolikas būtų pasprukęs. Jis atvyko į Berlyną vos kelios valandos prieš nužudymą.
Manoma, kad nusikaltėliui padėjo Rusijos saugumo tarnybos. Jos apmokė žmogų iš kriminalinio pasaulio, kad jis eliminuotų valstybės priešą Berlyno gatvėje.
Žurnalistas Christas Grozevas tuo nė kiek nesistebi.
„FST turi suformavusi tinklą, kuriame yra ir buvusių darbuotojų ir net nusikaltėlių, kuriais gali pasitikėti ir skirti tokias užduotis. Ši organizacija nepaprastai korumpuota“, – tvirtino portalo „Bellingcat“ žurnalistas.
Laukė galimo puolimo
Sausio mėnesį buvo nužudytas dar vienas Čečėnijos pilietis. Šįkart auka buvo internautas, kuris rašė apie potrauminio streso sutrikimą.
Vyras viename įrašų įžeidė Čečėnijos lyderį R.Kadyrovą. Nors T.Abdurachmanovas tuo metu buvo Švedijoje, jam buvo pranešta apie įtartino asmens iš Čečėnijos – Usmano Mamadjevo buvimą Vokietijos sostinėje.
Berlyne gyvena tinklaraštininko žmona, vaikai, motina ir brolis. Jis apie įtartiną asmenį pranešė Berlyno policijai, bet U.Mamadjevas netrukus išvyko į Belgiją. Ten U.Mamadjevas susitiko su kitu tinklaraštininku Imranu Alijevu, prieš tai susipažinęs internete ir apsimetęs sergančiu vėžiu.
Sausio 29-ąją abu asmenys susitiko ir kartu keliavo į Lilį. Kitą rytą buvo rastas I.Alijevo kūnas su 135 durtinėmis žaizdomis.
Kai policija rado aukos kūną, U.Mamadjevas jau buvo išvykęs atgal į Berlyną, o iš ten išskrido į Maskvą.
Prabėgus kiek daugiau nei mėnesiui po I.Alijevo žūties T.Abdurachmanovo spėjimai pasitvirtino ir jis pats tapo žudikų taikiniu. Jo kūnas ir galva nusėta randais ir žaizdomis nuo plaktuko smūgių, tad vyras džiaugiasi, kad sugebėjo išlikti gyvas.
„Tai tikras stebuklas. Tai supratau tik būdamas policijos nuovadoje. Jaučiausi tarsi būčiau gimęs antrąkart“, – kalbėjo „YouTube“ platformoje išgarsėjęs T.Abdurachmanovas.
Savo tapatybės neslėpė
Skirtingai nei Z.Changošvilio žudikas, T.Abdurachmanovą puolęs R.Mamajevas keliavo su tikru pasu.
Vyro profilį socialiniame tinkle „Facebook“ rasti nebuvo sunku. Jame pilna užpuoliko nuotraukų. Pats R.Mamajevas gimė Kazachstane, bet persikėlė į Omską būdamas vaikas.
Ten jis įstojo į universitetą, bet iš jo buvo išmestas. Vėliau atvyko į Maskvą ir įsidarbino statybų firmoje.
R.Mamajevo biografija leidžia suabejoti, ar tikrai vyras savo noru būtų ėmęsis žmogžudysčių.
Bet „Bellingcat“ surinkta lėktuvo kelionių informacija rodo, kad T.Abdurachmanovo užpuolikas du kartus lankėsi Čečėnijos sostinėje Grozne.
Paaiškėjo, kad iškart po paskutinės kelionės į Grozną vyras skrido į Kopenhagą – tai buvo jo pirmoji kelionė už buvusio sovietinio bloko šalių ribų.
R.Mamajevas nemokėjo jokios užsienio kalbos, todėl tokia kelionė atrodė įtartina. Kaip ir vėlesnė kelionė į Švediją, kur vaikinas turėjo neutralizuoti žymųjį tinklaraštininką.
Tačiau T.Abdurachmanovas turi savo teoriją: R.Mamajevo pusės milijono rublių (6,2 tūkst. eurų) skola Rusijos bankui privertė jį dirbti FST pareigūnams.
Internete išpopuliarėjęs čečėnas teigė, kad R.Mamajevas turėjo visus durų kodus, adresą ir žinojo net jo buto numerį, nes šią informaciją jam suteikė Rusijos saugumo tarnybų pareigūnai.
Saugo Rusijos lyderis
T.Abdurachmanovas nėra dirbęs Rusijos žvalgybai kaip Sergejus Skripalis, kurį bandyta nunuodyti, ar buvęs FST konsultantu kaip nužudytasis Aleksandras Litvinenka.
Kodėl Rusijos saugumo tarnybos galėjo suorganizuoti tinklaraštininko iš Čečėnijos nužudymą Švedijoje? Vyras atsako, kad svarbiausia priežastis – pinigai.
„Turiu informacijos, kurios negaliu įrodyti, kad FST šiuos duomenis pardavė R.Kadyrovui. Ir jei tai tiesa, tai nebūtų joks stebuklas. Čia Rusija, tad pardavinėti informaciją valdžios struktūroms yra visiškai normalu. Čečėnijoje tai įprasta praktika“, – pasakojo T.Abdurachmanovas.
Santykiai tarp Čečėnijos ir Rusijos labiausiai grįsti piniginiais reikalais. Maskva remia R.Kadyrovo režimą milijonais dolerių. O už tai Čečėnijos valdžia atsidėkoja persekiodama kritikus ir užtikrindama režimo stabilumą.
„Tai – savotiška patogumo santuoka. V.Putinas mano, kad R.Kadyrovas išsprendžia jo problemas Čečėnijoje. Čečėnijos vadovas įsitikinęs, kad V.Putinas apsaugo jo milžinišką valdžią“, – tikino Maskvos konfliktų analizės ir prevencijos centro ekspertė Katia Sokirianskaja.
R.Kadyrovo ratas, turėdamas tokį užnugarį, gali skelbti kraujo kerštą visiems, kuriems tik panorės.
„Jis turi daug priešų, kaip ir jo parankiniai. Žmonės, kurie juos kaltina liejant nekaltą kraują. Kadangi jie labai kantrūs, įvykdyti tokį kerštą jie gali laukti metų metus“, – kalbėjo K.Sokirianskaja.
Nėra aišku, ar įvykdyti žmogžudystę R.Mamajevui įsakė FST, ar kokios kitos tarnybos arba asmuo. Tačiau antro pagal įtaką valdžios atstovo įsitraukimas ir grasinimai rodo, kad tai galėjo būti kraujo kerštas.
Tačiau Čečėnijos valdžia dėl tokios įvykių eigos nesulaukė jokios kritikos iš vadų Maskvoje ir toliau gali suvedinėti asmenines sąskaitas.
Disidentų žudymas tęsiasi toliau
Praėjusį savaitgalį Austrijoje buvo nužudytas dar vienas čečėnų disidentas Mamichanas Umarovas. Europos Sąjungos ribose per pastaruosius metus tai jau ketvirta ataka prieš pabėgėlius iš Čečėnijos. 43-ejų aukos kūnas su šautinėmis žaizdomis buvo rastas liepos 4 dieną netoli Vienos esančiame Gerasdorfe. Po šio incidento Austrijos policija suėmė du rusus iš Čečėnijos.
Pareigūnai tvirtina, kad nusikaltimo motyvai nėra aiškūs, tačiau čečėnų disidentams viskas akivaizdu. Prieglobsčio Austrijoje prašęs vyras buvo nužudytas, nes kritikavo R.Kadyrovą ir V.Putiną. 2017 metais auka davė parodymus nužudymo byloje Ukrainoje. Tuomet netoli Kijevo buvo sužeistas V.Putiną nužudyti ketinęs vyras, o jo žmona buvo nušauta. Pastaruoju metu prieš R.Kadyrovą nukreiptomis tiradomis M.Umarovas dalijosi „YouTube“ platformoje.
Čečėnija yra musulmoniška Rusijos respublika Šiaurės Kaukazo regione. Čia praėjusio amžiaus pabaigoje kilo du karai, jų metu iš šalies pasitraukė daugybė žmonių. Dar daugiau jų nusprendė į Vakarus traukti pastaraisiais metais dėl nesutarimų su žmogaus teisių pažeidimais kaltinamu regiono vadovo R.Kadyrovu.
Dar 2005 metais iš Čečėnijos pabėgusio M.Umarovo nužudymas tarp kitų pabėgėlių sukėlė dar vieną baimės bangą. „Visi bijome. Mes pabėgome, kad rastume saugumą ir pamirštume namus, tačiau jie mus randa ir nušauna kaip šunis“, – britų leidiniui „The Guardian“ kalbėjo vienas savo tapatybės atskleisti nenorėjęs dabar Austrijoje gyvenantis pabėgėlis iš Čečėnijos.
Parengta pagal BBC inf.
