Tragedijos simboliu tapusios Bergamo ligoninės Intensyviosios terapijos skyriuje po beveik 5 įtemptų mėnesių pagaliau nebeliko nė vieno COVID-19 paciento.
Nors mažėjantys skaičiai italus drąsina, šalyje atsiranda vis naujų rūpesčių keliančių židinių.
Valdžia įspėja, kad vėl gali tekti griežtinti priemones pandemijai kontroliuoti.
Vienas tokių siūlymų – priverstinis sergančiųjų guldymas į ligonines. Kai kurie politikai užsimena net apie areštą tų, kurie nesutinka izoliuotis patys.
Atėjo laikas švęsti?
Pavasarį Italijos gatvės buvo tokios tuščios, kad pačiame Romos centre, paprastai apgultame turistų, tarp gatvės trinkelių ėmė augti žolė. Dabar čia gyvybės kur kas daugiau. Italija beveik grįžo į įprastą ritmą.
Nors atstumai tarp žmonių vis dar privalomi, pliažai karštomis dienomis lūžta nuo poilsiautojų, pamažu pilnėja restoranai ir barai, parkuose verda gyvenimas.
Vis dažniau kišenėse atsiduria uždarose erdvėse dar privalomos kaukės – jų pardavimas atėjus karščiams smuko net dviem trečdaliais.
Ligoninės grįžta prie planinių operacijų, COVID-19 ligoniams paskirti intensyviosios terapijos skyriai beveik ištuštėjo.
Net tragedijos simboliu tapęs Bergamas šią savaitę pranešė seniai lauktą naujieną – po 137 dienų Popiežiaus Jono XXIII ligoninės reanimacija nebeturi nė vieno COVID-19 paciento.
„Nuo 100 prie plaučių ventiliavimo aparatų prijungtų pacientų iki nulio: Intensyviosios terapijos skyrius Bergamo ligoninėje nuo šiandien yra be koronaviruso“, – skelbė Italijos žiniasklaida.
Ar tai reiškia, kad sunki ir daugiau kaip 34 tūkst. gyvybių kainavusi Italijos kova su pavojingu virusu jau baigta?
Ligą prognozuoti sunku
Ginčai verda net tarp garsiausių šalies virusologų. Vieni įspėja pergalės kol kas nešvęsti, nes virusas vis dar cirkuliuoja ir yra nepraradęs savo jėgos. Kiti sako, kad jis užėjus karščiams išnyko savaime arba iš pavojingo tigro virtu prijaukinamu kačiuku, nebegalinčiu niekam įkasti.
Vis dėlto fejerverkus leisti dar per anksti. Nulinio mirčių ir naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus Italijai kol kas nepavyko pasiekti. O atleidus draudimų pančius daug kur vis blyksteli nedideli, bet nerimą keliantys židiniai.
„Epidemija toliau plinta dėl didesnių ar mažesnių protrūkių, įsiplieskiančių įvairiose šalies zonose. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aukščiausiojo sveikatos instituto stebėjimai rodo, kad praėjusią savaitę jų buvo apie 50“, – naujus karštuosius taškus skaičiavo dienraštis „La Repubblica“.
Ar Italijai gresia antroji pandemijos banga? Bene žymiausias šalies infektologas Massimo Galli to prognozuoti nedrįso.
Italijos žiniasklaidai jis sakė, kad šis virusas mažai prognozuojamas, o ir plinta visiškai kitaip nei įprastas gripas.
„10 proc. užsikrėtusiųjų yra atsakingi už 80 proc. naujų infekcijų. Ir daugumai tų užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie simptomai.
Šita problema yra kertinė epidemiologinės situacijos dalis. Ligos platintojai vis dar egzistuoja. Mėnesių mėnesius laužau galvą mėgindamas suprasti, kas gali nutikti. Visada stengiausi ne spėlioti, o remtis skaičiais.
Jaučiu pareigą pasakyti, kad nebūtinai kažkas įvyks rudenį.
Šitas virusas yra pajėgus apkeliauti planetą ir vėl užgriūti tada, kai panorės. Kokia jėga – mes negalime žinoti“, – Italijos televizijos laidoje kalbėjo Milano profesorius.
Nerimą kelia židiniai
Italija, rodos, pasimokė iš klaidos, kai šią žiemą pražiūrėjo lemtingą viruso plitimo šalyje momentą. Nauji viruso židiniai šalyje dabar atidžiai stebimi, kad situacija vėl nesikomplikuotų. Daugiausia nerimo kelia įsiplieskusieji 7 šalies regionuose – ne tik šiaurėje, bet ir Romoje, Toskanos pajūryje.
Žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, kad situacijai blogėjant valdžia būtų pasirengusi uždaryti nebe visą šalį, o tik tas teritorijas, kur virusas vėl įsibėgėjo. Jos būtų paverčiamos raudonosiomis zonomis.
„Labai svarbu yra filtruoti atvejus, daryti testus ir įvesti karantiną ten, kur kyla nauji protrūkiai“, – įspėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Giovanni Rezza.
Tuo metu Italijos spauda tvirtina, kad nauji viruso atvejai šalyje dažniausiai yra atvežtiniai.
„Įsakymai, skundai, naujų raudonųjų zonų hipotezės – regionų gubernatoriai skuba, kad sustabdytų gresiantį pavojų, susijusį su naujais židiniais.
Vyriausybės prašoma stiprinti sienų kontrolę.
Nauji atvejai dažniausiai susiję su grįžtančiaisiais iš užsienio: užsieniečiais arba pačiais italais, keliaujančiais darbo tikslais ir nepaisančiais prievolės izoliuotis“, – rašė Italijos dienraštis „Corriere della sera“.
Italijos sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad birželio pradžioje atveriant sienas įvežtinių atvejų riziką buvo galima numatyti, ir vylėsi, jog šįkart prevencijos priemonės bus greitesnės už virusą.
„Kai gegužės 4-ąją pradėjome naikinti apribojimus, suvokėme, kad turėsime atlaikyti sugyvenimo su virusu fazę.
Turime būti greiti, įžvalgūs ir nusiteikę, kad kilus naujiems protrūkiams galėtume juos sustabdyti kiek galima greičiau. Tai yra iššūkis mums“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza.
Paduvos universiteto Mikrobiologijos katedros vadovas Andrea Crisanti tvirtino, kad jam didžiausią nerimą kelia į Italiją atvykstantys užsikrėtę asmenys, kurie labai greitai gali sukelti naują gaisrą.
„Kitas man nerimą keliantis dalykas yra tai, kad italai mano, jog krizė jau baigėsi.
Ji toli gražu nesibaigė, virusas vis dar cirkuliuoja. Svarbu tai suvokti ir būti apdairiems“, – įspėjo A.Crisanti.
Pavojus iš Bangladešo
Net keli COVID-19 protrūkiai – Romoje ir kurortiniame Toskanos Viaredžo miestelyje – kilo tarp čia gyvenančių Bangladešo piliečių.
Patikrinę vieno pirmadienį iš Bangladešo sostinės Dakos į Romą atskridusio lėktuvo keleivius italai rado net 36 užsikrėtusius koronavirusu asmenis.
Dar kelių dešimčių atvykusių žmonių serologinis testas buvo teigiamas, tai reiškia, kad su virusu jie taip pat buvo susidūrę. Visi užsikrėtusieji skubiai izoliuoti ligoninėse.
Sunerimusi Italija nutarė laikinai stabdyti skrydžius iš Bangladešo. Antradienį reisu iš Dohos į Milaną atskridę 40 Bangladešo piliečių buvo skubiai sugrąžinti atgal, baiminantis, kad Romos scenarijus nepasikartotų viruso pavojų dar gerai pamenančiame regione.
Vis dėlto atrodo, kad sprendimas kiek pavėluotas. Italijos žiniasklaida pranešė, jog šalyje gali būti jau daugiau kaip pusė tūkstančio koronavirusu užsikrėtusių, tačiau nenustatytų Bangladešo piliečių.
Tokius duomenis paskelbė už sveikatos priežiūrą atsakingas Lacijaus regiono atstovas Alessio D’Amato.
„Šiuos skaičius pateikė mūsų ekspertai remdamiesi pirmadienį iš Dakos atskridusio lėktuvo keleivių tyrimų duomenimis, kai paaiškėjo, kad 13 proc. jų buvo užsikrėtę koronavirusu.
Skaičiai yra labai bauginantys: įskaitant visus skrydžius, taip pat tuos su persėdimu, kuriais sugrįžo imigrantai iš Bangladešo, Romoje ir kituose regionuose vaikštinėja 500–600 užsikrėtusių asmenų, kuriems nebuvo padaryti koronaviruso testai“, – kalbėjo A.D’Amato.
Bangladešo ambasadorius Italijoje Abdusas Sobhanas Sikderas žadėjo kartu su šalies tarnybomis bandyti atsekti nuo birželio pradžios Italijoje išsilaipinusius bengalus.
Jis taip pat paneigė Italijos žiniasklaidoje pasirodžiusią skandalingą informaciją, kad Bangladeše galima tiesiog nusipirkti sertifikatą, jog esi sveikas, ir įlipti į lėktuvą, net jei turi temperatūros.
„Mes žinome, kad yra užsikrėtusių asmenų, bet jie gydomi ligoninėse arba yra izoliuoti viešbučiuose karantino laikotarpiui.
Tikiu, kad skrydžiai nebus ilgai draudžiami. Kol kas jie sustabdyti tik vienai savaitei“, – vylėsi Bangladešo ambasadorius.
Turistų išsiilgusio Amžinojo miesto merė Virginia Raggi pareiškė, jog šiuo metu per daug rizikinga įsileisti svečius iš tų šalių, kur pandemija dar siaučia visu pajėgumu.
„Labai nerimauju dėl to, kad daug žmonių, atvykusių iš Bangladešo, sirgo koronavirusu. Dabar itin svarbu išlaikyti ypatingą dėmesį ir stiprinti kontrolę asmenų, atvykstančių iš tų šalių, kur pandemijos kreivė dar aukšta.
Mes jokiais būdais negalime leisti, kad tos pastangos, kurias įdėjo romiečiai, būtų iššvaistytos“, – susirūpinimo neslėpė Romos merė V.Raggi.
Jos susirūpinimas nėra be pagrindo. Bangladešo bendruomenė Italijoje iš tiesų gausi – vien Amžinajame mieste gyvena apie 25 tūkst. bengalų. Daug jų dirba restoranų ir barų virtuvėse.
Keletas Romos Fiumičino oro uosto restoranų jau buvo uždaryti nustačius juose COVID-19 atvejų.
Gresia priverstinis gydymas
Italų akys krypsta ne tik į virusą galinčius atvežti užsieniečius. Pavyzdingai su pandemija iki šiol kovojusiame Veneto regiono Vičencos mieste nerimą keliantis COVID-19 židinys susidarė dėl vieno neatsakingo italo.
Koronavirusą čia parvežė iš Serbijos grįžęs italų verslininkas.
Nors turėjo akivaizdžių simptomų – sausą kosulį ir temperatūrą, jis nesiizoliavo. Atvirkščiai, dirbo, dalyvavo net laidotuvėse ir gimtadienio vakarėlyje, o paaiškėjus, kad parsivežė COVID-19, atsisakė gultis į ligoninę.
Istorijos pabaiga tikrai pamokanti. Italijos žiniasklaida pranešė, kad jį užkrėtęs serbas mirė, pats italas galiausiai atsidūrė intensyviosios terapijos skyriuje, o beveik 100 su juo kontaktą turėjusių žmonių turėjo karantinuotis.
Skandalingas įvykis sukėlė tikrą Veneto regiono gubernatoriaus įtūžį. Luca Zaia pareiškė, kad užsikrėtę virusu turi būti hospitalizuojami priverstinai.
Tam pritarė ir paties verslininko sūnus – jis pabrėžė, kad tėvo elgesys buvo nepaaiškinamas.
Supykęs Veneto vadovas L.Zaia jau pasirašė nutarimą, pagal kurį bauda sulaužiusiems izoliacijos reikalavimus sieks net 1 tūkst. eurų.
„Jeigu testas buvo teigiamas, o žmogus atsisako gultis į ligoninę, jam bus keliama byla. Jeigu užsikrėtęs vaikštinės gatvėmis, grės areštas, o vėliau ir kalėjimas“, – apie griežtinamas prevencijos priemones šią savaitę paskelbė Veneto gubernatorius.
Baudos ir grasinimai kalėjimo grotomis gali padėti sutramdyti viruso platintojus, o išmaniųjų technologijų pagalba kontroliuojant viruso plitimą Italijoje, panašu, patyrė visišką nesėkmę.
Specialią programėlę „Immuni“, padedančią atsekti viruso kelius, Italijoje per mėnesį įsidiegė tik apie 4 milijonus žmonių.
Programėlė nėra privaloma, tačiau valdžia apeliavo į žmonių sąmoningumą ragindama joje užsiregistruoti savanoriškai. Italai pradėjo tvirtinti, kad ši programėlė skirta juos sekti, dėl to jos neparsisiųs.
Akivaizdu, kad inovacijos italams ne prie širdies.
Lietuvą laiko pavyzdžiu
Tuo metu svarbiausias Italijos verslo dienraštis „Il sole 24 ore“ ketvirtadienį pirštu bedė į Lietuvą, kuri atrado pavyzdinį modelį, paremtą koordinacija ir inovacijomis.
„Maksimali koordinacija su Europos partneriais bei dėmesys pirmaujantiems ir inovatyviems sektoriams.
Iš mažytės Lietuvos ateina dviguba pamoka, kaip tvarkytis su COVID-19 pavojumi ir išbristi iš ekonominės krizės, kurią sukėlė pandemija“, – straipsnyje Lietuvą gyrė italų žurnalistas Michele Pignatelli.
Vos tik atsidariusios šalys vėl užsidaro
Antrosios koronaviruso pandemijos bangos grėsmė verčia šalis sugrąžinti kai kuriuos ribojimus, kurie jau buvo panaikinti.
Naujos karantino zonos atsirado keliose Katalonijos regiono vietose. Čia apribojimai taikomi beveik 300 tūkst. žmonių. Regiono valdžia šią savaitę įvedė prievolę žmonėms viešose vietose dėvėti veidą dengiančią kaukę. Nepaklususiems pareigūnai skirs 100 eurų baudas.
Italija paskelbė, kad blokuos skrydžius iš 13 šalių. Žmonės, kurie per pastarąsias 14 dienų lankėsi ar keliavo tranzitu iš Armėnijos, Bahreino, Bangladešo, Brazilijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Čilės, Kuveito, Šiaurės Makedonijos, Moldovos, Omano, Panamos, Peru, Dominikos Respublikos, negalės patekti į Italiją. Šalyje galiojanti nepaprastoji padėtis buvo pratęsta iki metų pabaigos.
Tuo metu Jungtinė Karalystė toliau švelnina karantino sąlygas ir atsidaro pasauliui. Praėjusią savaitę šioje šalyje buvo atnaujinta barų veikla, o penktadienį buvo pranešta, kad iš dešimčių valstybių atvykusiems žmonėms nebereikės dvi savaites praleisti izoliacijoje.
Pasaulyje užfiksuota per 12,2 mln. koronaviruso atvejų. Daugiau kaip 550 tūkst. užsikrėtusių žmonių mirė, o per 7,2 mln. laikomi pasveikusiais. Bet tai nieko gero nereiškia. Vis daugiau mokslininkų skelbia tyrimų rezultatus, kuriuose atskleidžia, kad imunitetas koronavirusui žmogaus organizme susiformuoja tiktai trumpam.
Šią savaitę Jungtinės Karalystės neurologai prakalbo, jog pandemija gali turėti rimtų neurologinių padarinių. Tyrėjai analizavo daugiau kaip 40 pacientų, kuriems persirgus koronavirusu pasireiškė įvairūs smegenų veiklos sutrikimai.
