Narvos upė yra Europos Sąjungos rytinė siena.
Upėje esanti Krenholmo sala nuo Rusijos ranka pasiekiama. Todėl Narvos miesto, kur beveik 90 proc. gyventojų sudaro rusai, gyvenimas sukasi tarsi tarp dviejų pasaulių.
Saloje stovi tuščia sena tekstilės gamykla, kurios atmosfera sužavėjo teatro režisierių iš Talino 27-erių Jarmo Rehą. Neseniai jis panaudojo šią erdvę spektakliui „Oomenas“ („Oomen“) statyti – jame buvo nusilenkta industrijos šmėkloms, aktoriai kalė plaktukais per metalą Narvos berniukų chorui dainuojant socialistų himną „Internacionalą“.
Kritikams visa tai patiko, bet, pasak J.Rehos, kai kurie sprendimą naudoti gamyklą pasmerkė kaip šventvagystę. Buvę darbininkai skundėsi, kad tai buvo importas iš sostinės ir niekas nesitarė su vietiniais.
Kai gamykla buvo privatizuota ir 2010-aisiais uždaryta visiems laikams, tūkstančiai Narvos gyventojų neteko darbo.
„Tai atvira žaizda“, – kalbėdamas su „The New York Times“ sakė J.Reha.
Taps kultūros sostine?
Posovietinėje erdvėje verdant kultūriniams karams Narvoje tokia įtampa jau įprasta. Baimindamasi, kad apleista rusų mažuma mieste veikiama Kremliaus įtakos, Estija Narvai negaili pinigų ir dėmesio, kad tiktai į miestą pritrauktų investicijų. O menas tapo šios strategijos pagrindu.
Praėjusį rudenį Krenholme vyko pirmasis alternatyviosios muzikos festivalis „Station Narva“.
Kultūros ministerija finansuoja Narvoje įkurtą kultūrinę programą, kuri į miestą veža menininkus ir parodas.
Buvusioje karinėje gamykloje „Baltiets“ gruodį atidarytas teatras „Vaba Lava Narva“.
Estijoje užkurta politinė kampanija, siekianti, kad 2024 metais Narva taptų Europos kultūros sostine. Šios kampanijos vadovė Helen Sildna sako, kad kultūrinėse iniciatyvose galima įžvelgti „švelniosios galios“ dimensijų.
„Dėl saugumo būtina mūsų pasienyje kurti laimingą, klestinčią bendruomenę, – sakė estė. – Bet žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, tai daryti reikia bet kuriuo atveju.“
Pažadino įvykiai Kryme
Po sovietų eros Estija, kurioje yra 1,3 milijono gyventojų, atsakingai stengiasi saugoti savo kalbą ir tapatybę. Dėl to neišvengiamai atsiranda įtarumas rusakalbių atžvilgiu.
Narvoje visi kelio ženklai estiški, nors daugybė vietinių, ypač pagyvenusių, žmonių estiškai nemoka. Žinias ir pramogines laidas jie žiūri per Kremliaus televizijos kanalus. Per radiją čia plyšauja rusiškas popsas.
Iki šiol Narva buvo laikoma nusikalstamumo ir opioidų lopšiu. Vieta, kurioje ne tiktai distancija, bet ir mentalitetu žmonės arčiau Rusijos nei Estijos.
Likusi šalies dalis laikėsi atstumo. Bet kai 2014-aisiais Rusija aneksavo Krymą, „suskambo varpai, pažadinę estus“, sakė Jaanus Mikkas. Jis yra Krenholmą renovuojančios statybų įmonės „Narva Gate“ vadovas.
„Narvą prisiminė politikai, o tai miestui daug padėjo – sulaukėme daugiau lėšų ir projektų“, – sakė J.Mikkas.
Rusijos kanalų neblokuoja
Ukrainos miestas Donbasas yra kita vieta su didžiule rusų populiacija, kuris kenčia dėl gamybos industrijos žlugimo.
Po Krymo aneksijos Donbase prasidėjusios prorusiškos demonstracijos virto ginkluotu konfliktu tarp separatistų ir Ukrainos valdžios.
Panašumai tarp Donbaso ir Estijos šiaurės rytų daug kam Baltijos šalyse kėlė nerimą.
Pasak Estijos televizijos kanalo rusų kalba „ETV Plus“ žurnalisto Sergejaus Stepanovo, Narvoje žmonės daugiausia žiūri laidas, transliuojamas iš Rusijos, kurios, jo apibūdinimu, yra pilnos melo.
„Žmonės Narvoje veikiami tų kanalų nuolatinės dezinformacijos apie Ukrainą“, – „The New York Times“ sakė S.Stepanovas.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid lapkričio mėnesį interviu sakė, kad Narvos gyventojai „žiūri Rusijos televizijos kanalus ir visi mes žinome, kad Rusijoje nėra žodžio laisvės – tos žinios iš esmės yra propaganda“.
„Bet į tai neatsakome blokuodami tuos kanalus arba gamindami antipropagandą, nes antipropagandos problema yra ta, kad tai irgi yra propaganda“, – sakė Estijos prezidentė.
Viena alternatyvi vieta
Estijos vyriausybė skiria pinigų tokiems renginiams kaip „Station Narva“, kuris į Krenholmą ir apylinkes pritraukė 3 tūkstančius žmonių.
Pagrindiniai festivalio atlikėjai buvo britų postpankų grupė „Echo and the Bunnymen“.
Tarp atlikėjų buvo ir populiarios Estijos bei Rusijos grupės – eksperimentinės naujos estų popmuzikos „keistos bangos“ kylanti žvaigždė Martas Avi ir spalvingoji tamsiosios elektronikos muzikos grupė iš Sankt Peterburgo „Shortparis“.
Romanas Bolko, atidaręs Narvoje barą ir muzikos klubą „Ro-Ro“, tvirtino, kad nors kai kurie džiaugiasi vyriausybės investicijomis į kultūrą, „čia žmonės vis dar įtarūs“.
Atėjęs į „Ro-Ro“ gali pats kurti siurrealistinį meną ir kokius tik nori medžio dirbinius.
Tai yra vienintelė vieta Narvoje, kur ištisus metus galima pasiklausyti alternatyviosios muzikos.
„Geras jausmas sulaukti viso to dėmesio, kurį gavo Narva. Čia ir žmonių daugiau atvažiuoja, – kalbėjo R.Boiko. – Labai svarbu žmonėms vėl patikėti, kad kam nors jie rūpi, kad kas nors nori išspręsti jų problemas.“
Menininkai nenori skirstyti
Meno Narvoje finansavimas ir parama naudingi ir naujajai Estijos menininkų kartai – tiems, kurie atviresni bendradarbiavimui su rusais.
Festivalyje „Station Narva“ dalyvavo ir 27 metų dainininkas M.Avi, žinomas dėl stulbinančio baritono ir Davido Bowie stiliaus scenos įvaizdžio.
Viename interviu Taline jis kalbėjo, kad festivalis Narvoje buvo svarbus įvykis: „Buvo tikrai neįprasta kai ką tokio ten surengti.“
Jis tiki, kad menininkai turėtų dirbti kartu, kad peržengtų per Estijos tapatybės pasidalijimą.
„Man ypač lengva su rusais rasti bendrą kalbą, – sakė dainininkas. – Ne teritorija svarbu. Jei tik randi bendrų interesų, viskas yra gerai.“
Jis sakė, kad nepuoselėja tokių pat jausmų Rusijos atžvilgiu kaip daugybė estų, gyvenusių sovietų laikais: „Mane gelbėja faktas, kad esu pirmoji karta, gimusi laisvoje Estijoje.“
Teatro režisierius J.Reha, taip pat priklausantis šiai kartai, sakė, kad Estijai reikalinga „empatija, o ne tribalizmas, kai vyksta tarpusavio kova“.
„Kai buvau Narvoje, nustojau vietinius vadinti rusais. Pradėjau juos vadinti „mūsų rusais“, – pasakojo J.Reha. – Kodėl turėtume juos atskirti? Jie yra mūsų dalis.“
Parengta pagal „The New York Times“ informaciją.
